aA
Neramumai Donecke tęsiasi.
Po referendumo Kryme rusų kariai nesitrauks – šturmuos ukrainiečių dalinius
© Reuters/Scanpix

Penktadienio vakarą prorusiški aktyvistai šturmavo Administracinio teismo pastatą. Šiuo metu teisme svarstomas ieškinys dėl masinių protestų uždraudimo Lenino aikštėje kovo 15 - 16 dienomis ir Ukrainos komunistų partijos palapinių nugriovimo. Apie tai pranešė advokatė Tatjana Ivanova socialiniame tinkle „Facebook“. 

Primename, jog ketvirtadienio vakarą kruvini susirėmimai Donecke nusinešė trijų žmonių gyvybes, vienas iš jų buvo žiniasklaidos atstovas. Dar apie 50 žmonių buvo sužeista. 

Penktadienį Rusijos piliečiai, nukentėję per susirėmimus Donecke, medikams, teikusiems jiems pirmąją pagalbą, nuoširdžiai prisipažino esantys susirėmimo iniciatoriai. 

Charkove nusiaubtas visuomeninės organizacijos „Prosvita“ biuras

Apie tai paskelbė vienas iš grupės „Dešinysis sektorius“ aktyvistų savo socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje. Pasak jo, keliasdešimt prorusiškų aktyvistų šturmavo organizacijos pastatą. Jo teigimu, per incidentą buvo sužeistųjų. 

Charkovo meras Genadijus Kernesas paskelbė, jog per penktadienio vakarą kilusius susirėmimus žuvo du žmonės, dar penki buvo sužeisti. 

Po referendumo Kryme rusų kariai nesitrauks – šturmuos ukrainiečių dalinius

Kryme „žalieji žmogeliukai“ TSN korespondentui prisipažino, kad vykdo Maskvos nurodymus ir pasiliks čia net pasibaigus referendumui.

Rusai tvirtina, kad tikrųjų veiksmų jie imsis kovo 17 dieną, rašo TSN.

Užblokuoti daliniai pervadijami banditų formuočių pavadinimais, kad jie galėtų teisėtai į juos patekti. Ukrainiečiams bus pasiūlyti du variantai: tarnauti už Krymo ribų arba priimti Rusijos pilietybę.

Tie, kurie priešinsis, bus imami ginkluotu šturmu. Taikių gyventojų žadama neliesti – tiesiog pakeisti jų pasus į Rusijos, rašo unian.net

Jei bus būtinybė, taikūs gyventojai galės slėptis rūsiuose.

Priminsime, kad vienas iš neteisėtos sukarintos Krymo formuotės atstovų prisipažino, kad rusai į Krymo pusiasalį pradėti vežti dar prieš Maidano pergalę ir Viktoro Janukovyčiaus pabėgimą.

Rusai į Krymą pradėti vežti dar prieš V. Janukovyčiaus nušalinimą

Vienas iš „Krymo savigynos“ narių pasirodė esąs Kubanės gyventojas. Jis papasakojo, kad jie Kryme yra jau mėnesį laiko.

Tai jis pareiškė Simferopolyje prieš vaizdo kameras.

Kai žurnalistė priėjo prie grupės žmonių, vilkinčių maskuojamų spalvų uniformomis, vienas iš jų nenoriai prisipažino, kad yra atvykęs iš Kubanės. Jis teigė nežinantis, ką ir nuo ko saugo, bei pažymėjo, kad stovi čia jau maždaug vieną mėnesį ir liks iki kovo 16 dienos, rašo unian.net.

Kaip jau žinoma, kovo 16 dieną pati save pasiskyrusi Krymo valdžia mėgins surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos. Nė viena valstybė, išskyrus Rusiją, nepripažįsta jo teisėtumo.

Įdomu tai, kad nors Rusija oficialiai nepripažįsta karinės intervencijos Ukrainoje fakto, savo paramos Krymo separatistams priežastimi ji laiko naujosios Ukrainos valdžios „neteisėtumą“ ir neva jos keliamą grėsmę rusakalbiams Krymo autonominės respublikos gyventojams. Vyro iš Kubanės prisipažinimas liudija, kad organizuotas Rusijos piliečių perkėlimas į Krymą prasidėjo dar tuomet, kai prezidentu buvo Viktoras Janukovyčius.

Įtampa Kryme
Rusija: žmonės bėga iš UkrainosPolitinė krizė Ukrainoje padidino imigrantų srautą iš šios šalies į Rusiją. Į Rusijos Federalinę migracijos tarnybą (FMT) įvairiais klausimais jau kreipėsi apie 150 tūkst. asmenų.Tokius duomenis pateikė FMT vadovas Konstantinas Romodanovskis, informuoja newsru.com. Jo teigimu, lyginant su pernai metais, Ukrainos piliečiai ėmė dažniau domėtis galimybėmis gauti Rusijos pilietybę supaprastinta tvarka, taip pat galimybe gauti prieglobstį Rusijos teritorijoje. Anksčiau tuo nesidomėdavo.K. Romodanovskio teigmu, migracijos srautas padidėjo per tris pastarąsias savaites. Kreipimųsi į pasienio teritorines tarnybas kasdien daugėja pusantro karto. „Statistinių duomenų analizė, lyginant su analogišku pernai metų laikotarpiu, rodo, kad Ukrainos piliečiai naudojasi visomis migracijos įstatymų teikiamomis galimybėmis“, – sakė pareigūnas.
Briuselyje – ES ministrų susitikimas dėl KrymoUžsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos posėdyje, kuriame ES užsienio reikalų ministrai aptars Rytų partnerystės klausimus, ypač daug dėmesio bus skirta situacijai Ukrainoje.Susitikime numatoma diskusija apie Ženevos II derybų eigą bei konflikto Sirijoje poveikį regionui, ypač Libanui ir Irakui. ES užsienio reikalų ministrai aptars Artimųjų Rytų taikos procesą bei pasirengimą balandžio 2-3 dienomis vyksiančiam ES ir Afrikos viršūnių susitikimui.Tarybos darbotvarkėje taip pat - Bosnijos ir Hercegovinos klausimas. ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Ketrina Ešton (Catherine Ashton) posėdyje pristatys savo vizito Sarajeve rezultatus.Pietų metu, dalyvaujant Europos komisarui energetikos klausimais Giunteriui Otingeriui (Giunther Oettinger), užsienio reikalų ministrai diskutuos energetikos diplomatijos tema.Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje antradienį dalyvaus viceministras Vytautas Leškevičius.Šiame susitikime Europos reikalų ministrai aptars pasirengimą kovo 20-21 dienomis vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, kuriame bus diskutuojama apie priemones skatinti ES ekonomikos augimą, konkurencingumą, darbo vietų kūrimą, pramonės konkurencingumą, klimato ir energetikos politikos strategiją iki 2030 m., ES ir Afrikos santykius, taip pat situaciją Ukrainoje.
Krymo valdžia vyksta į Maskvą derėtis dėl prisijungimo prie RusijosKrymo vyriausybės atstovas Sergejus Aksionovas pranešė, kad jau pirmadienį Krymo delegacija vyks į Maskvą derėtis dėl prisijungimo prie Rusijos. 
Kryme skelbiamos kelių dienų paliaubosSkelbiama, jog iki dienos, kai Rusijos Valstybės Dūmoje bus nagrinėjamas įstatymo projektas dėl Krymo autonominės respublikos prijungimo prie Rusijos Federacijos, Rusijos kariai nesiims jokių veiksmų, skelbia lb.ua.Kitaip tariant, Rusija sutiko iki kovo 21 dienos skelbti paliaubas.Tokią informaciją suteikė laikinai Ukrainos gynybos reikalų ministro pareigas einantis Igoris Teniuchas.Daugiau skaitykite ČIA. 
Krymas švenčiaPirmadienį Kryme, po sekmadienį įvykusio referendumo, kuriame naujausiais duomenimis net 95,5 proc. balsavusiųjų pritarė prisijungimui prie Rusijos, paskelbta nedarbo diena. 
W. Hague'as: tai ne referendumas, o farsasBritų užsienio reikalų ministras Williamas Hague'as Krymo referendumą nusakė trim žodžiais: „demokratinės praktikos farsas“. Žinoma, referendumo rezultatų Jungtinė Karalystė nepripažįsta. 
Kremliaus kanalas kalba apie JAV pavertimą „radioaktyviais pelenais“Kremliaus numylėtinis, laidos „Vesti nedeli“ vedėjas Dmitrijus Kiseliovas garsėja savo gebėjimais transliuoti Vladimirui Putinui palankią informaciją. Sekmadienį, skelbiant Krymo referendumo rezultatus, jis pašiepė JAV pareiškimus, smerkiančius tiek referendumą, tiek Rusijos elgesį. Esą Barackas Obama ne be reikalo skambinėja V. Putinui. „Rusija – vienintelė šalis pasaulyje, realiai pajėgi paversti JAV radioaktyviais pelenais“, - sakė D. Kiseliovas. http://www.youtube.com/watch?v=teZZMrnWUNw#t=143
Rusijos žiniasklaida: jokių rimtesnių pažeidimų nebuvoRusijos žiniasklaida, remdamasi Krymo kanalų pranešimais, skelbia, esą jokių rimtesnių pažeidimų referendume neužfiksuota. Tiesa, „užsienio stebėtojai“, kuriais remiasi šie pranešimai, neapima Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos.
Priešingi duomenys apie totorių balsusKrymo premjeras S. Aksionovas pareiškė, neva 40 proc. Krymo totorių dalyvavo referendume. Priešingą skaičių pateikė Mustafa Džemilevas, vienas totorių lyderių. Anot jo, 99 proc. totorių balsavime nedalyvavo. 
Fantastiški rezultatai kamuolį siunčia į Kremliaus pusęFantastiškas aktyvumas ir ne mažiau fantastiškas rezultatas: preliminariais duomenimis, maždaug keturi penktadaliai Krymo rinkėjų dalyvavo referendume ir net 93 proc. jų pasisakė už autonomijos prisijungimą prie Rusijos. Politologas Nerijus Maliukevičius sako, kad dabar belieka laukti Kremliaus žingsnių.Fantastiški referendumo rezultatais paskelbti 20 val. 7 min. – praėjus septynioms minutėms nuo balsadėžių uždarymo, Krymo premjeras Sergejus Aksionovas nedelsdamas paskelbė preliminarius rinkėjų apklausos duomenis. „Buvo akivaizdų, kad Rusija agresyvių karinių veiksmų negalėjo imtis iki referendumo ir jo rezultatų. Dabar savotiškai rankos yra atrišamos, nes rezultatas, kurio reikėjo, yra pasiektas“, - svarstė N. Maliukevičius. https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/n-maliukevicius-dabar-kamuolys-kremliaus-puseje.d?id=64287554
Referendumas baigtasReferendumas, kurį iš tiesiogiai į procesą įsitraukusių šalių pripažįsta tik Rusija ir Krymo valdžia, baigtas. 20 val. Lietuvos laiku balsadėžės uždarytos.  
D. Grybauskaitė: tai aneksijos pradžiaPrezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, jog referendumas Kryme reiškia, kad Rusija pradeda „faktinę Krymo aneksiją“. O užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius nurodo, jog ES ministrai pirmadienį aptarinės galimas sankcijas Rusijai.https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/d-grybauskaite-rusija-pradeda-faktine-krymo-aneksija.d?id=64287100
Sumušti medikai, rastas galimai nukankintas totoriusSkelbiami nauji pranešimai apie smurtą Kryme. Kaip informuoja zn.ua, rastas prieš dvi savaites dingusio totoriaus kūnas. Vyriškis, įtariama, buvo kankinamas: šalia kūno rasti antrankiai, o vyriškio galva buvo apvyniota lipnia juosta.Tuo tarpu Lenkijos portalas Gazeta.pl skelbia, jog į Krymą nebuvo įleisti Ukrainos Raudonojo kryžiaus organizacijos medikai. Esą dviem greitosios pagalbos automobiliais keliavę medikai sulaikyti ir surakinti antrankiais, du iš jų buvo sužeisti: vienas pašautas, o kitas - sumuštas.
Sulaikyti ginklais ir sprogmenimis apsikarstę asmenysUkrainos saugumo tarnyba informuoja, jog Zaporožės srityje sulaikyta provokatorių grupė. Sulaikytieji esą buvo apsirūpinę šaunamaisiais ginklais, amunicija ir sprogmenimis. Jie esą turėjo atlikti išpuolius, nukreiptus į padėties regione destabilizavimą. 
JAV kalba apie sankcijasJungtinės Valstijos nepripažins Krymo referendumo rezultatų, kadangi laiko jį neteisėtu, ir įspėja Rusiją, kad jai teks atsakyti už savo veiksmus Ukrainoje ir susidurti su tarptautinėmis sankcijomis.Tai sekmadienį Amerikos televizijos kanalo NBC laidoje pareiškė JAV prezidento vyresnysis patarėjas Danas Pfeifferis."Kaip jau esame sakę, šis referendumas pažeidžia tarptautinę teisę, - teigė jis. - Jungtinės Valstijos neketina pripažinti jo rezultatų”. "Mes dirbame su partneriais visame pasaulyje, taip pat ir su europiečiais, kad suvienytume pastangas prieš Rusiją ir darytume jai spaudimą sankcijomis”, - pažymėjo Baltųjų rūmų atstovas.D. Pfeifferis priminė, jog JAV prezidentas Barackas Obama neseniai pasirašė potvarkį, kuris leidžia imtis baudžiamųjų priemonių prieš oficialius Rusijos asmenis ir organizacijas, jeigu Maskva nepakeis savo veiksmų Ukrainos atžvilgiu.
S. Lavrovas nekeičia plokštelėsRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sekmadienį telefonu kalbėjosi su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija. S. Lavrovas plokštelės nekeičia. „Rusijos pusė pabrėžė, kad pastaruoju metu padažnėję provokatyvūs ultranacionalistinių ir radikalių jėgų išpuoliai pietrytiniuose regionuose, kurie jau privedė prie taikių gyventojų aukų, stipriai destabilizuoja padėtį. S. Lavrovas paragino pasitelkti JAV įtaką dabartinei Kijevo valdžiai, ją paraginant imtis veiksmų nutraukti masiniam beteisiškumui, rusakalbių gyventojų persekiojimui“, skelbia Rusijos URM. Tuo tarpu J. Kerry, anot Rusijos URM, S. Lavrovui pareiškė, kad Vašingtonas „jau dirba būtinus darbus ir tikisi, kad jie greitai duos teigiamų rezultatų“.
Protestas biuleteniuosePolitikų pavardžių „sukryžminimas“ su keiksmais tikrai nėra naujiena. Kai amerikiečiai protestavo prieš prezidento George'o W. Busho politiką, minios skandavo „Buck Fush“, kai Lietuvos kairiesiems panūdo įgelti Andriui Kubiliui, jie pasigamino transparantą su užrašu „Bubilius Kybys“. O kai Krymo gyventojams nepatinka referendumas, jie biuletenį pažymi panašios konstrukcijos užrašu apie Vladimirą Putiną. Vertimo turbūt nereikia. 
Prorusiškai nusiteikę gyventojai Donecke užėmė apskrities prokuratūrąProrusiško mitingo dalyviai Donecke patraukė į apskrities prokuratūrą reikalaudami paleisti gubernatoriumi pasiskelbusį Pavlą Gubarevą, praneša news.liga.net.Donecko apskrities prokuroras išėjo pas mitinguojančiuosius paaiškinti, kad P. Gubarevo prokuratūroje nėra, kadangi jis išvežtas į Kijevą. Tačiau mitinguotojų šis atsakymas netenkino, šie ėmėsi pastato šturmo. Pranešama, kad pastatas visiškai užimtas separatistų.
Pranešama apie paliaubasUkrainos gynybos ministras sekmadienį sakė, kad Rusija sutiko laikinai nutraukti Ukrainos karinių bazių Kryme blokadą, kad būtų sumažinta įtampa dėl šio regiono referendumo.„Jau pasiekti mūsų vadų susitarimai ... kad nebūtų jokių bandymų blokuoti mūsų karinius objektus iki kovo 21 dienos, – sakė Ihoris Teniuchas, kurį citavo naujienų agentūra „Interfax“. – Pasiekėme šias paliaubas ir aš manau, kad jos galios iki kovo 21 dienos“.
Rusija didina savo pajėgas Kryme ir dabar jas sudaro 22 tūkst. kariųRusija toliau didina savo pajėgas Ukrainos Krymo pusiasalyje ir dabar jas sudaro iki 22 tūkst. karių, sekmadienį sakė Ukrainos gynybos ministro pareigas einantis Ihoris Teniuchas.Interviu naujienų agentūrai „Interfax“ jis sakė, kad pagal susitarimus dėl Rusijos Juodosios jūros laivyno buvimo Kryme Rusija 2014 metams Kryme yra nustačiusi 12,5 tūkst. savo karių limitą.„Deja, per labai trumpą laiką šie 12,5 tūkst. išaugo iki 22 tūkstančių. Tai šiurkštus dvišalių susitarimų pažeidimas ir įrodymas, kad Rusija neteisėtai atvedė savo karius į Krymo teritoriją“, – sakė I. Teniuchas.Penktadienį tas skaičius buvo 18,4 tūkst., sakė jis.„Matome Rusijos kariškių Kryme skaičiaus padidėjimą, – nurodė I. Teniuchas. – Ir todėl Ukrainos ginkluotosios pajėgos imasi atitinkamų priemonių prie pietinių sienų“.
J. Tymošenko prašo Vakarų palaikymoBuvusi Ukrainos premjerė Julija Tymošenko sekmadienį paragino Vakarų galias susivienyti ir laikytis griežtos linijos prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną Krymo krizės klausimu.„Šis agresyvus valdžios siekis Ukrainos atžvilgiu reiškia ne tik pavojų Ukrainos valstybei – kitos Rytų Europos dalys taip pat yra pavojuje“, – sakė ji Vokietijos dienraščiui „Der Tagesspiegel“.„Jeigu Putinas tęs savo ataką mūsų šalies (atžvilgiu) po Krymo aneksijos, aš raginsiu demokratinio pasaulio lyderius panaudoti griežčiausias priemones šiam agresoriui sustabdyti“, – nurodė ji.Ekspremjerė sakė, kad Vakarai jokiomis aplinkybėmis neturėtų sutikti su Krymo sekmadienio referendumo dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos rezultatais.„Tai neturi precedento per neseną istoriją ir tokie Rusijos Kryme naudojami metodai daugelio Vakaruose nebėra laikomi įmanomais“, – pažymėjo ji.J.Tymošenko, kuri buvo 2004 metų provakarietiškos Oranžinės revoliucijos lyderė, šį mėnesį atvyko į Vokietijos sostinę ir gydosi „Charite“ universitetinėje ligoninėje.53 metų J.Tymošenko vasario 23 dieną buvo paleista iš kalėjimo, kur praleido trejus iš septynerių savo laisvės atėmimo bausmės metų. Ji buvo nuteista už piktnaudžiavimą valdžia, bet kaltinimus neigia.„Der Tagesspiegel“ rašė, kad ji nuolat telefonu palaiko ryšį su sąjungininkais Kijeve ir kad ketvirtadienį ją aplankė buvęs Rusijos naftos magnatas, Kremliaus kritikas Michailas Chodorkovskis, kuris dešimtmetį praleido Rusijos kalėjime, o gruodį buvo paleistas.M. Chodorkovskis, kuris paprašė leidimo gyventi Šveicarijoje, praėjusią savaitę apsilankė Kijeve ir griežtai kritikavo Maskvos intervenciją Ukrainoje.
Prorusiški Krymo lyderiai įsitikinę referendumo sėkmeKrymo Aukščiausiosios Rados pirmininkas Vladimiras Konstantinovas sekmadienį rinkimų apylinkėje paragino šio Ukrainos autonominio regiono gyventojus aktyviai dalyvauti referendume dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos.Prorusiškos orientacijos V. Konstantinovas atidavė savo balsą rinkimų apylinkėje muzikos mokykloje, pagal savo gyvenamąją vietą.Jis paragino krymiečius aktyviai dalyvauti istoriniame įvykyje: referendume, kuris nulems jų ateitį“, – pranešė regiono valdžios spaudos tarnyba.V. Konstantinovas patikino, jog yra tikras dėl referendumo sėkmės ir Krymo ateities.Paklaustas, už ką balsavo jis pats, Krymo lyderis atsakė: „Už gerą ir laimingą ateitį“.Jo šalininkas, prieš kelias savaites paskirtas Krymo premjeras Sergejus Aksionovas, paskui kurį velkasi abejotinos reputacijos šleifas, referendume balsavo kiek anksčiau, vienas pirmųjų.Buvęs verslininkas, kuris pelnė „Goblino“ pravardę tomis dienomis, kai subyrėjus Sovietų Sąjungai šalyje klestėjo nusikalstamos gaujos, balsavo drauge su dukra rinkimų apylinkėje 10-ojoje mokykloje.Atidavęs savo balsą jis žurnalistams pareiškė: „Tik pirmyn! Viskas turi baigtis gerai, abejonių nėra!“.S. Aksionovas referendumą pavadino istoriniu ir išreiškė įsitikinimą tuo, kad „viskas bus taiku ir gerai“.Apie pusantro milijono gyventojų gali dalyvauti šiame balsavime, kurį nauja provakarietiška Ukrainos vyriausybė laiko neteisėtu ir kuris, kaip daugelis prognozuoja, leis Maskvai perimti šio daugiausia etninių rusų gyvenamo regiono valdymą.Referendumo, kuris išprovokavo didžiausią nuo Šaltojo karo krizę tarp Rytų ir Vakarų, baigtis veikiausiai niekam nekelia abejonių. Beje, balsavimo biuletenyje netgi nesiūlomas toks variantas, kaip status quo išsaugojimas, t. y. pasilikimas integralia Ukrainos valstybės dalimi.
Sevastopoliui balsuojant referendume plevėsuoja Rusijos vėliavos Rinkėjai Krymo istoriniame karinio jūrų laivyno mieste Sevastopolyje sekmadienį balsuoja referendume dėl prisijungimo prie Rusijos, kuris tikriausiai baigsis taip, kaip nori Maskva.Sevastopolis – vaizdingas pajūrio uostamiestis, kuriame gyvena 350 tūkst. žmonių, – yra tvirtai prorusiškas ir ant daugelio automobilių, autobusų, namų ir kitų pastatų buvo iškeltos mažos ir didelės Rusijos vėliavos.Šiame prieš 230 metų įkurtame mieste yra dislokuotas Rusijos Juodosios jūros laivynas – Sevastopolį Kijevas Maskvai pagal susitarimą iki 2042 metų nuomoja už 100 mln. dolerių per metus ir rusiškų gamtinių dujų kainos sumažinimą 30-čia procentų.Maždaug 65 rinkėjai atvyko balsuoti per pusvalandį prieš oficialią rinkimų apylinkių darbo pradžią 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, matė AFP reporteris. Jie pateikė pareigūnams savo asmens dokumentus ir gavo balsalapius.Viena rinkėja, 80 metų Aleftina Klimova, sakė, kad gimė Rusijoje ir nori prie jos prisijungti.„Tikėjausi, kad Jungtinės Valstijos, Prancūzija ir visi jie veiks negatyviai, – sakė ji. – Matote, bijojau dėl (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino. Klausiau savęs, ką jis darys, kad atsilaikytų ... Bet jis sugebėjo atsilaikyti. Nemiegojau visą naktį, laukiau šios akimirkos ir viskas klostosi taip, kaip norėjau“.Kita moteris į rinkimų apylinkę atsinešė Rusijos vėliavėlę ir išeidama energingai ja mojavo.Toje rinkimų apylinkėje buvo keli milicininkai, kazokai ir savigynos pajėgų nariai.
S. Lavrovo atkirtis J. Kerry dėl referendumo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas JAV valstybės sekretoriui Johnui Kerry, su kuriuo šeštadienį kalbėjosi telefonu, pakartojo, kad, Rusijos nuomone, referendumas Kryme atitinka tarptautinę teisę, sakoma sekmadienį paskelbtame pareiškime.Minimą skambutį, kuris, pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, buvo S. Lavrovo ir J. Kerry penktadienio derybų Londone tąsa, inicijavo amerikiečiai.„Sergejus Viktorovičius Lavrovas pakartojo, kad Krymo referendumas visiškai atitinka tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų (JT) chartiją, o jo rezultatai turėtų būti atspirties taškas sprendžiant pusiasalio ateitį“, - sakoma ministerijos pareiškime.„Ministras taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę dabartinei Kijevo valdžiai pažaboti siaučiantį ultranacionalistų ir radikalių grupuočių, terorizuojančių kitaip manančius, rusakalbius gyventojus, mūsų tėvynainius, smurtą“, - teigiama pareiškime.
Krymo totoriai ignoravo rusišką „referendumą“Kryme, vietovėse, kur kompaktiškai gyvena totoriai, Bachčisarajaus rajone, nesudarytos rinkimų apylinkės „Krymo referendumui“. Apie tai pranešė Bachčisarajaus rajono administracijos pirmininkas Ilmi Umerovas, rašoma „Laisvės radijo“ tinklalapyje.Valdininkas tai paaiškino tuo, kad rinkimų komisijų nebuvo iš ko suformuoti. Anksčiau I. Umerovas ragino Bachčisarajaus gyventojus nepasiduoti provokacijoms, būti tolerantiškiems ir protingiems, nedalyvauti „referendume“.
Krymo parlamentas Aukščiausiosios Rados sprendimą jį paleisti įvardijo kaip „absurdo teatrą“Krymo autonominės respublikos Aukščiausiosios tarybos prezidiumas pavadino absurdišku Ukrainos parlamento sprendimą paleisti Krymo Aukščiausiąją Radą ir neketina jo vykdyti, praneša unian.net.Tokia pozicija, kaip skelbia vietos žiniasklaida, išsakyta prezidiumo pareiškime.„Ukrainos valstybiniam radijo ir televizijos komitetui atėmus iš Ukrainos televizijos žiūrovų ir radijo klausytojų galimybę žiūrėti rusiškus filmus ir serialus, jiems teliko vienintelė muilo opera be pabaigos, pavadinimu „Ukrainos Aukščiausiosios Rados posėdis“. Jos siužetas pažįstamas iki skausmo – neteisėta valdžia Kijeve ir toliau štampuoja neteisėtus įstatymus. Naujausia šio serialo dalis, kuri šį kartą buvo skirta Krymui, nufilmuota laikantis geriausių „absurdo teatro“ žanro tradicijų: kovo 15 dieną Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė sprendimą skubiai panaikinti Krymo parlamento įgaliojimus“, - teigiama pareiškime.
JAV galvoja spausti Rusiją, Ukrainai pardavinėjama savo suskystintas dujasJAV senatorių delegacijos Ukrainoje vadovas Johnas McCainas mano, jog, Rusijos kariams peržengus rytinę Ukrainos sieną, Maskvai labai skaudžiai smogtų ekonominės sankcijos, skelbia naujienų agentūra unian.net.Tokią mintį J. McCainas išsakė per spaudos konferenciją, surengtą Kijeve.„Manome, jog ekonominės sankcijos duotų naudos – taip, kaip buvo Irano atveju. Visi sutariame, jog galų galu Teheranas po tokių priemonių buvo priverstas sėstis prie derybų stalo. Ekonominės sankcijos, nukreiptos prieš bendroves, prieš valdžią, prieš konkrečius asmenis – tai labai svarbu, ir jos tikrai turės naudos“, - pažymėjo J. McCainas.JAV politikas išreiškė didelį susirūpinimą, jog kariai iš Rusijos vis giliau braunasi į Ukrainos teritoriją ir telkiasi prie rytinės šalies sienos.Senatorius Johnas Hooveris pažymėjo, jog Amerika galėtų Ukrainai tiekti suskystintas dujas ir taip daryti spaudimą Rusijai.
Ukraina reikalauja nutraukti karinę invazijąRusijos desanto išsilaipinimas Chersono apskrityje vertinamas kaip Rusijos karinė invazija į Ukrainą.Ukrainos Užsienio reikalų ministerija pavadino Rusijos desanto išsilaipinimą šalia Chersono apskrityje esančios gyvenvietės Strelkovoje karine invazija bei ketina imtis būtinų priemonių, kad būtų sustabdytas Rusijos karinis įsiveržimas.„Ukrainos Užsienio reikalų ministerija griežtai ir kategoriškai pasmerkė šių metų kovo 15 d. įvykusį Rusijos karinių pajėgų desanto, kurį sudaro 80 karių, išsilaipinimą šalia Chersono apskrityje esančios gyvenvietės Strelkovoje, kuriam įvykdyti buvo panaudoti 4 kariniai sraigtasparniai ir 3 šarvuočiai“, - teigiama Ukrainos Užsienio reikalų ministerijos žiniasklaidos tarnybos pranešime. Ukrainos Užsienio reikalų ministerija reikalauja Rusijos nedelsiant išvesti karines pajėgas iš Ukrainos teritorijos, rašo unian.net.Ukraina pasilieka teisę imtis visų būtinų priemonių tam, kad būtų nutraukta Rusijos vykdoma karinė invazija.
Ukrainos laikinasis prezidentas: Kremlius tyčia kursto rytinius rajonusŠeštadienį Ukraina apkaltino "Kremliaus agentus" kurstant kruvinus išpuolius rusakalbiuose rytų miestuose ir paragino žmones nepasiduoti provokacijoms. Naujieji šalies lyderiai bijo, kad Maskva gali pasinaudoti susidariusia situacija ir pateisinti savo galimą tolesnę invaziją į Ukrainą po Krymo perėmimo, praneša "Reuters".Kalbėdamas parlamente Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas pareiškė, kad kyla "reali grėsmė" dėl Rusijos karių invazijos palei visą Ukrainos rytinę sieną. Vietos žiniasklaida citavo O. Turčynovo žodžius parlamente: "Situacija yra labai pavojinga. (...) Mums kyla reali invazijos į Ukrainos teritoriją grėsmė - privalome vėl susirinkti darbui pirmadienį 10 val.".Ukrainos vidaus reikalų ministras apkaltino atstatydintą prezidentą Viktorą Janukovyčių kurstant neramumus - jam, anot ministro, padeda "ekstremistų iš Rusijos pajėgos".
Rusija vetavo JT rezoliuciją, neigiančią Krymo referendumąRusija šeštadienį vetavo Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos rezoliucijos projektą, kuriuo norėta paskelbti referendumą dėl Krymo regiono statuso negaliojančiu ir paraginti valstybes bei tarptautines organizacijas nepripažinti jo.Beje, kaip tik ir tikėtasi, kad Rusija vetuos Jungtinių Valstijų parengtą rezoliucijos projektą. Maskva, įvedusi karines pajėgas į Krymą, remia sekmadienį vyksiantį referendumą dėl šios Ukrainos provincijos valdymo perėjimo iš Ukrainos Rusijai.Minėtoje rezoliucijoje užsimenama ir tai, kad Ukrainos vyriausybė Kijeve nepripažįsta šio referendumo.Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Vitalijus Čurkinas prieš Tarybos narių susitikimą sakė, kad „šiame balsavime nebus jokių siurprizų“.Rusija yra viena iš penkių nuolatinių JT Saugumo Tarybos narių.
Ukrainos kariai sustabdė į Chersono apskritį bandančius patekti Rusijos okupantusUkrainos karinės pajėgos sustabdė į Chersono apskrities teritoriją iš Arabato nerijos pusės bandančius patekti Rusijos karius.Apie tai unian.net pranešė Ukrainos Gynybos ministerijos Žiniasklaidos ir informacijos skyrius.
Sevastopolyje pagrobtas Ukrainos katalikų bažnyčios šventikas  Sevastopolyje nenustatyti ginkluoti asmenys pagrobė Ukrainos graikų katalikų bažnyčios šventiką. Kaip praneša Ukrainos graikų katalikų bažnyčios informacijos centras, ginkluoti asmenys pagrobė bei išgabeno nenustatyta kryptimi parapijos šventiką tėvą Nikolajų Kvičą.„Ką tik Ukrainos graikų katalikų bažnyčios Patiarcho kurijos departamento vadovo pavaduotojas tėvas Liubomiras Javorskis pranešė, jog šiandieną iš Sevastopolio Dievo Motinos ėmimo į dangų bažnyčios nenustatyti ginkluoti asmenys pagrobė bei išgabeno nenustatyta kryptimi tėvą N. Kvičą“, - teigiama bažnyčios pranešime.Kaip praneša unian.net, taip pat pranešime nurodoma, kad šią informaciją patvirtino tuo metu pamaldose dalyvavę parapiječiai.Šių metų kovą Ukrainos graikų katalikų bažnyčios šventikai sulaukė grasinimų.Jų buvo reikalaujama išvykti iš Krymo teritorijos. Ukrainos graikų katalikų bažnyčios informacijos departamentas pranešė, jog tėvas N. Kvičas be patriarcho pareigų dar taip pat eina vyriausiojo karo kapeliono pareigas. Tai, anot tėvo L. Javorskio, galėjo tapti priežastimi, kodėl jis buvo pagrobtas.Kol kas nėra žinoma, kur šiuo metu yra pagrobtas šventikas. Telefonu jis neatsiliepia.
50 Rusijos desantininkų užėmė gamtinių dujų skirstymo stotįNetoli nuo gyvenvietės Strelkovoje (Geničesko rajonas) išsilaipinęs 50 ginkluotų karių desantas be skiriamųjų ženklų užėmė vietinę gamtinių dujų skirstymo stotį. Kaip praneša unian.net, vietinių gyventojų teigimu, išsilaipinę kariai yra ginkluoti. Manoma, kad tai Rusijos kariai, nes jie išlipo iš karinių sraigtasparnių, ant kurių buvo skiriamieji Rusijos ženklai.Prieš užimdami dujų skirstymo stotį, Rusijos kariai kelyje netoli gyvenvietės Strelkovoje stabdė bei tikrino pravažiuojančius automobilius.Pas ginkluotus karius atvyko rajono milicijos skyriaus vadas bei rajono prokuroras.Pabendravę su atvykėliais, teisėsaugos atstovai patraukė prie Arabato neries patikrinimo posto. Remiantis išankstiniais duomenimis, Ukrainos kariai paliko patikrinimo postą.Teisėsaugos atstovai pranešė, kad ginkluoti asmenys užėmė dujų skirstymo stotį. Šiuo metu į vietą, kur išsilaipino desantininkai, vyksta Ukrainos kariai. Pro gyvenvietę Sčastlivcevo link dujų skirstymo stoties pravažiavo karinės technikos kolona, kurią sudarė 8 šarvuočiai su Ukrainos desantininkais.Aplink vietą, kur išsilaipino desantininka, vis dar suka ratus sraigtasparniai su didelėmis raudonomis žvaigždėmis.Taip pat gauta informacija, jog Rusijos kariai užėmė „Černomorneftegaz“ priklausančią dujų platformą, esančią jūroje netoli nuo gyvenvietės Sčastlivcevo.Šiandien apie 13:30 val. netoli nuo gyvenvietės Strelkovoje (Arabato nerija, Geničesko rajonas, Chersono apskritis) iš sraigtasparnių išsilaipino 40 Rusijos karinių pajėgų pėstininkų desantas.
Rusijos ekonominės plėtros ministras: Vakarų sankcijos šaliai didelės įtakos neturėsVakarų valstybių planuojamos sankcijos prieš Rusiją, turinčios įsigalioti po Kryme sekmadienį vyksiančio referendumo, vargu ar padarys didelę įtaką šalies ekonomikai. Tokią nuomonę šeštadienį pareiškė Rusijos ekonominės plėtros Aleksejus Uliukajevas, praneša "Reuters".Rusijos investuotojai susirūpinę dėl Vakarų valstybių sankcijų Maskvai. Pirmadienį Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) turėtų paviešinti asmenų, kurių aktyvai bus užšaldyti ir kuriems nebus leista įvažiuoti į Vakarų šalis, sąrašą."Turime būti pasirengę bet kokiai po kovo 17-osios kilsiančiai grėsmei, - kalbėjo A. Uliukajevas šeštadienį. - Tačiau man atrodo, kad ekonominis šių priemonių poveikis nebus didelis. Netikiu, kad kažkokie sprendimai neigiamai paveiktų mūsų prekybos apimtis ar didžiuosius investicinius projektus".A. Uliukajevas pabrėžė tikįs, kad Rusijos ir JAV ekonominis bendradarbiavimas bus tęsiamas toliau."Politinių nuotaikų bangos pakyla ir nuslūgsta, tačiau bendradarbiavimas išlieka. Deriname pozicijas, kurios leistų Rusijai ir Jungtinėms Valstijoms kuo greičiau atkurti konstruktyvią ekonominę partnerystę", - teigė ministras.
Neteisėto referendumo dėl Krymo nepriklausomybės klausimai – manipuliacinio pobūdžio  Referendumo, kurį kovo 16 d. ketina surengti nelegitimi Krymo vyriausybė, klausimai yra manipuliacinio pobūdžio, todėl galės būti vertinami  nevienareikšmiškai. Kaip praneša unian.net, apie tai kovo 15 d. Kijeve surengtos spaudos konferencijos metu informavo Ukrainos Centrinės rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas Andrejus Magera. „Biuletenis, kuris bus pateiktas į referendumą atvyksiantiems rinkėjams, pirminės analizės metu specialistams iš karto kelia daug klausimų. Tačiau man kelia nerimą tai, jog nepriklausomai nuo to, kaip šį biuletenį užpildys Krymo gyventojai, juos vertins kiti asmenys. Klausimai suformuluoti pasitelkus manipuliacines technologijas: rezultatai priklausys ne nuo rinkėjų, o nuo tų, kas skaičiuos balsus bei vertins užpildytus biuletenius“, - sakė A. Magera.
Charkovo universitete - sprogimasCharkove įsikūrusiame V. Karazino universiteto pagrindiniame korpuse nugriaudėjo sprogimas, skelbia unian.net.Pirminiais duomenimis, sprogimas įvyko cheminio eksperimento metu, Chemijos fakultete. Nukentėjo trys asmenys, tačiau jų sužeidimai - nežymūs.
Chersono srityje, Arabato nerijoje apie 13.30 val. vietos laiku sraigtasparniais atskraidinti rusų kariai.Apie tai UNIAN informavo vietos gyventojai. Be to, šią informaciją patvirtino ir  teisėsaugos šaltiniai Heničesko regione.Vietos gyventojai tvirtina, kad per pastarąsias dienas sraigtasparniai kelis sykius apsuko ratus aplink jų gyvenvietę.
Kariškių patruliuojamas Krymas ruošiasi referendumuiProrusiškai nusiteikę Krymo lyderiai šeštadienį ėmėsi paskutinių pasiruošimų referendumui, kuris, kaip daug kas tikisi, perduos pusiasalio kontrolę į Maskvos rankas, nors Vakarų valstybės ir grasina sankcijomis bei pasmerkimu. Apie tai praneša "Reuters".Sekmadienį rengiamas referendumas, kurį Kijevas laiko nelegaliu, pasaulyje sukėlė didžiausią Rytų-Vakarų krizę nuo pat Šaltojo karo laikų. Atsirado įtampa ne tik pačiame Kryme, bet ir rytinėse žemyninės Ukrainos teritorijose, o naujausių kruvinų susirėmimų metu jau žuvo du žmonės.Šeštadienį Krymo sostinėje Simferopolyje situacija buvo rami, nors gatvėse matyti neįprastai daug kariškių.Krymo premjeras Sergejus Aksionovas, kurio vadovavimo Kijevas taip pat nepripažįsta, teigia, jog mieste pakanka pareigūnų, galinčių užtikrinti, kad balsavimas sekmadienį vyks saugiai."Manau, kad turime pakankamai žmonių - daugiau kaip 10 tūkst. gynybos padalinių pareigūnų ir dar 5 tūkst. kitų Vidaus reikalų ministerijos darbuotojų bei Krymo respublikos saugumo pajėgų žmonių", - sakė jis žurnalistams.Ekspertai mano, kad dauguma iš 1,5 mln. Krymo rinkėjų pasirinks prisijungimą prie Rusijos, nes pusiasalyje etninę daugumą sudaro rusų kilmės asmenys. Daugeliui vietos gyventojų šis pasirinkimas daugiau ekonominis nei politinis."Rusijoje uždirbčiau triskart tiek, kiek gaunu Ukrainoje, - pareiškė 20-metė Ukrainos geležinkelių darbuotoja Svetlana Dzubenko. - Mano atlyginimas šiuo metu siekia 3 tūkst. grivinų (300 JAV dolerių), tačiau manau, kad Rusijoje uždirbčiau 45 tūkst. rublių, arba apie 12 tūkst. grivinų. Man nieko nelieka susimokėjus už būstą, šildymą ir maistą. O jeigu noriu pataupyti juodai dienai? Kas nutiktų, jei susirgčiau?", - skundėsi moteris.
Ukrainos prezidentas smurtu šalies rytuose kaltina Kremliaus agentusLaikinasis Ukrainos prezidentas šeštadienį apkaltino „Kremliaus agentus“, kad būtent jie išprovokavo neramumus rytiniuose Ukrainos miestuose, pareikšdamas bene ryškiausią Kijevo kritiką tiesiogiai Vladimirui Putinui.Pirmininkaudamas Aukščiausiajai Radai, laikinasis Ukrainos vadovas Oleksandras Turčynovas, turėdamas omenyje tris žūtis per du šią savaitę Charkove ir Donecke kilusius incidentus, pareiškė parlamentarams: „Jūs neblogiau už mus žinote, kas organizuoja masinius protesto renginius rytų Ukrainoje – tai Kremliaus agentai, kurie organizuoja ir finansuoja juos, kurie kuria provokacijas, verčiančias žudyti žmones“.O.Turčynovas perspėjo apie Rusijos įsiveržimo pavojų į šalies rytus. Ukrainos pareigūnai ragina žmones daugumą rusakalbių turinčiuose miestuose nereaguoti į provokacijas, kuriomis Rusija galėtų teisinti savo pajėgų įvedimą.
Ukraina dėl kruvinų susirėmimų kaltina RusijąŠeštadienį Ukrainos valdžia apkaltino Rusiją išprovokavus kruvinus susirėmimus Rytų Ukrainoje esančiame Charkove - bijomasi, kad Maskva gali pasinaudoti situacija, apkaltinti smurtu prieš etninius rusus ir taip pateisinti savo galimą invaziją.Vidaus reikalų ministras Arsenijus Avakovas nurodo, kad policija suėmė apie 30 asmenų iš abiejų protestuojančių pusių po to, kai incidento metu naktį iš penktadienio į šeštadienį žuvo du žmonės. Apie tai praneša "Reuters".Praėjus dienai po žiaurių demonstracijų Donecke, A. Avakovas bei Charkovo gubernatorius Igoris Baluta apkaltino prorusiškai nusiteikusius aktyvistus kurstant nesantaiką bei paragino žmones nepasiduoti provokacijoms. "Šios nakties incidentas buvo puikiai suplanuota prorusiškai nusiteikusių aktyvistų provokacija", - nurodo I. Baluta."Pasamdyti provokatoriai iš kaimyninės šalies - tai profesionalų darbas", - piktinasi A. Avakovas. Jis kaltina neramumus Rytų Ukrainoje finansavus Maskvos palaikomo buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus šalininkus.
Aukčiausioji Rada nutraukė Krymo parlamento įgaliojimus, pranešė UNIAN.Daugiau – čia.
Maskvoje – tūkstančiai rusų protestuoja prieš kariuomenės įvedimą į UkrainąMaskvoje keli tūkstančiai rusų dalyvauja „Taikos marše“ prieš Rusijos kariuomenės įvedimą į Ukrainą. UNIAN korespondentas Rusijoje perduoda, kad ši akcija suderinta su Maskvos merija. Numatoma, kad į ją susirinks iki 50 tūkst. dalyvių. Maršo dalyviai laiko valstybines Ukrainos, Rusijos ir kai kurių Rusijos visuomeninių sąjungų ir partijų vėliavas. Daugiau – čia.
Rusija įspėja „turinti teisę ginti tėvynainius“Maskva pareiškė turinti „teisę ginti tėvynainius“ ir apkaltino Kijevą dėl kilusių susirėmimų tarp proukrainietiškai ir prorusiškai nusiteikusių protestuotojų. Įtampa tarp Ukrainos ir Rusijos padidėjo po to, kai penktadienį Donecke susirėmė skirtingose barikadų pusėse atsidūrę protestuotojai. Rusijos užsienio reikalų ministerija įspėja galinti įsikišti, kad apgintų žmones. Apie tai rašo laikraštis „The Guardian“.Neramumai kilo po to, kai penktadienį Londone aptarti padėtį Ukrainoje ir Krymo pasiruošimą sekmadienį vyksiančiam referendumui dėl pusiasalio aneksijos susitiko JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.Donecke, Rytų Ukrainoje esančiame mieste, kurio nemaža dalis gyventojų yra rusų kilmės, penktadienis buvo paskelbtas gedulo diena, kai čia vykusiuose susirėmimuose žuvo vienas asmuo, o sužeistųjų skaičius, įvairių šaltinių teigimu, svyruoja nuo 26 iki 28.Rusijos užsienio reikalų ministerija po incidento pareiškė: „Esame atsakingi už Ukrainoje gyvenančių tėvynainių ir ukrainiečių gyvybes ir turime teisę juos ginti“. Toks pareiškimas rodo, kad šalies pajėgos gali imtis veiksmų Rytų Ukrainoje, nurodo „The Guardian“.
Šaltiniai: Ukraina V. Putinui ruošia taikos scenarijųUkrainos valdžia ruošiasi derybų su Kremliumi, ankščiau nepripažinusiu naujos vyriausybės, pradžiai.Kaip praneša ZN.UA šaltiniai, pasiūlymo esmė – sugrįžti prie vasario 21 dienos sutarties sąlygų vykdymo, tačiau be Viktoro Janukovyčiaus. V. Janukovyčiaus pašalinimą iš valdžios siūloma įtvirtinti apkaltos procedūra.Daugiau – čia.
Rusijos parlamento narys neigia pateikęs įstatymo dėl „antirusiškos propagandos“ projektąVienas Rusijos opozicijos įstatymų leidėjas paneigė teiginį, esą jis pateikė svarstyti įstatymo projektą, kuriame siūloma skirti baudas arba laisvės atėmimo bausmes už „antirusišką propagandą“, siejamą su krize Ukrainoje, nors tas teisės aktas buvo akivaizdžiai jo pasirašytas.Kai kurie žurnalistai skundėsi, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas griežtina nepriklausomų žiniasklaidos kanalų kontrolę, pasirūpindamas, kad jų redaktoriais taptų Kremliui palankūs veikėjai. Tuo tarpu Kremlius neigia priekaištus esą jis stengiasi nutildyti jį kritikuojančią žiniasklaidą.Minėtas įstatymo projektas buvo pateiktas svarstyti Valstybės Dūmai, Rusijos parlamento žemiesiems rūmams, penktadienį ir buvo pasirašytas įstatymų leidėjo Iljos Ponomariovo. Tačiau I.Ponomariovas sakė tuo metu buvęs ne Maskvoje, o Sibiro mieste Novosibirske, kur kandidatuoja į mero postą.„Įstatymas dėl rusofobijos – provokacija, – I.Ponomariovas šeštadienį rašė socialiniame tinkle „Twitter“. – Aš jo nepateikiau ir nežinau, kas dedasi. Pabudau sukrėstas; mėginu tai išsiaiškinti.“Kol kas neaišku, kaip tas projektas buvo užregistruotas Valstybės Dūmoje. Parlamento žemųjų rūmų administracija šeštadienį šio incidento nekomentavo.Teisės akto projekte siūloma už antirusiškų nuotaikų kurstymą asmenims skirti iki 2 000 rublių (136 litų) baudas arba iki 15 parų, o juridiniams subjektams – iki 4 000 rublių (472 litų) baudas.Nurodoma, kad tokią iniciatyvą „diktuoja rusofobinių nuotaikų eskalavimas žiniasklaidoje dėl naujausių įvykių kaimyninėje Ukrainoje“.„Šiame įstatyme rusofobijos propaganda laikomas netikslios neigiamos informacijos, kuria siekiama suformuoti neigiamą požiūrį į Rusiją arba rusus, taip pat rusų kalbą, kultūrą ir valstybingumą, skleidžiant tokia informaciją žiniasklaidoje, taip pat viešuose mitinguose, susirinkimuose arba specialiomis reklamos priemonėmis, atvaizdais, vaizdo ir garso įrašais“, – sakoma teisės akto projekte.I.Ponomariovas, kuris yra partijos „Teisingoji Rusija“ narys, dalyvavęs masiniuose protestuose prieš vyriausybę 2011–2012 metų žiemą, sakė, kad apie minėtą įstatymą sužinojo penktadienio vakarą iš valstybinių naujienų agentūrų ITAR-TASS ir „RIA Novosti“ pranešimų.„Jeigu tas įstatymas išties buvo pateiktas mano vardu, pirmadienį jis bus atšauktas“, – jis pažadėjo šeštadienį.
Į Krymą toliau plūsta Rusijos karinė technikaUkrainos krašto apsaugos ministerijos spaudos centro vadovas Vladislavas Seleznevas, remdamasis šaltiniais Feodosijoje, pranešė, kad Kryme naktį iš penktadienio į šeštadienį į Džankojaus pusę buvo išsiųsta 50 Rusijos karinės technikos vienetų.Daugiau – čia.
Donecko teismas atsisakė uždrausti kovo 15-16 dienomis numatytus mitingusDonecko apygardos administracinis teismas atsisakė uždrausti kovo 15-16 dienomis mieste numatytas masines akcijas. Teismas atmetė Donecko miesto tarybos ieškinį, kuriame buvo reikalaujama uždrausti mitingus dėl grėsmės, kurią jie kelia piliečiams, praneša ITAR-TASS. Teismo sprendimu, ieškovas nepateikė būtinų įrodymų, kad mitingai kelia realią grėsmę. Savo ruožtu miesto meras Aleksandras Lukjančenko paragino piliečius nedalyvauti masinėse kovo 15-16 akcijose.
Milicija: Rytų Ukrainoje per susirėmimus žuvo du žmonėsUkrainos rytuose Charkovo mieste, kur dauguma gyventojų yra rusakalbiai, per susirėmimus tarp Maskvos ir Kijevo šalininkų žuvo du žmonės, pranešė šeštadienį milicija; šis smurto proveržis jau antras per kelias pastarąsias dienas šiame regione.Vienas Maskvos šalininkas ir vienas praeivis žuvo nuo Ukrainos nacionalistų paleistos ugnies į grupę vyrų, mėginusių šturmuoti Kijevo šalininkų pastatą penktadienį vėlai vakare, sakė milicijos pareigūnai naujienų agentūrai AFP.
Pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti, kai rusų pajėgos nuskandina dar vieną laivą.http://www.youtube.com/watch?v=VC3wpMzqOBY
Ministras: Kryme šiuo metu yra 22 tūkst. Rusijos kariųLaikinai Ukrainos gynybos ministro pareigas einantis Igoris Teniuchas penktadienį paskelbė, jog, jo duomenimis, šiuo metu Krymo teritorijoje yra 22 tūkstančiai rusų karių. Pasak jo, tokio skaičiaus karių pakanka kariniam konfliktui ne tik Krymo teritorijoje, bet ir tolesnei karinei intervencijai Ukrainos teritorijoje. 
Prorusiški aktyvistai Donecke šturmavo Administracinio teismo pastatąNeramumai Donecke tęsiasi. Penktadienio vakarą prorusiški aktyvistai šturmavo Administracinio teismo pastatą. Šiuo metu teisme svarstomas ieškinys dėl masinių protestų uždraudimo Lenino aikštėje ir Ukrainos komunistų partijos palapinių nugriovimo. Apie tai pranešė advokatė Tatjana Ivanova socialiniame tinkle „Facebook“. Primename, jog ketvirtadienio vakarą kruvini susirėmimai Donecke nusinešė trijų žmonių gyvybes, vienas iš jų buvo žiniasklaidos atstovas. Plačiau apie tai galite skaityti ČIA. 
NATO nuomone, Krymo referendumas pažeis tarptautinę teisęNATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) penktadienį pasmerkė Ukrainos Krymo regione planuotą referendumą, kuris, anot jo, pažeis tarptautinę teisę, ir todėl bus neteisėtas.„Vadinamasis Krymo autonominė respublikos Ukrainoje referendumas kovo 16 dieną bus tiesioginis Ukrainos konstitucijos ir tarptautinės teisės pažeidimas. Jei jis bus surengtas, jis neturės jokios teisinės galios ar politinio legitimumo“, – sakoma A.F.Rasmusseno pareiškime, paskelbtame po 50 valstybių ambasadorių susitikimo, kuriame buvo ir Rusijos bei Ukrainos atstovai.„Šio referendumo rengimas pakirs tarptautines pastangas rasti taikų politinį sprendimą Ukrainos krizėje“, – sakė jis.
Ukrainos premjeras džiaugiasi „beprecedente“ JAV paramaUkrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas penktadienį sakė, kad jį padrąsino „beprecedentė parama“, kurios jis sulaukė per vizitą Jungtinėse Valstijose, ir pasmerkė Rusiją, atmetusią pasiūlymus spręsti Krymo krizę.„Deja, Rusija atsisako svarstyti bet kokius planus“, - sakė jis žurnalistams, atvykęs į Kijevo tarptautinį oro uostą.„Visa, kuo jie tiki, tai tankų ir kariuomenės, ginkluotės ir kareivių atvedimu prie Ukrainos ir Rusijos sienos, ir savo pajėgų didinimu Kryme“, - sakė jis.Paklaustas apie JAV ir kitokios tarptautinės pagalbos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms perspektyvas, jis atsakė: „Ukraina, kaip ir visas pasaulis, svarsto tik tai, kaip išspręsti šią krizę taikiomis priemonėmis. Civilizuotas pasaulis imasi visų įmanomų priemonių, kad suteiktų techninę pagalbą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Tačiau reikia aiškiai suprasti, kad tai dabar yra tik Ukrainos armijos ir Ukrainos valstybės atsakomybė“.
JAV ir Rusija nerado bendros pozicijos dėl KrymoPo susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pranešė, kad Maskvai ir Vašingtonui „nepavyko rasti bendros vizijos, kaip spręsti krizę Ukrainoje“, rašo BBC.Po JAV ambasadoje Londone vykusio neeilinio susitikimo Rusijos diplomatas sakė, jog pokalbis su J. Kerry buvo „konstruktyvus“, tačiau Maskva ir Vašingtonas liko prie savo pozicijų Ukrainos atžvilgiu.S. Lavrovas pareiškė, kad Rusija neketina okupuoti Krymo pusiasalio, tačiau gerbs vietos gyventojų valią kovo 16 dieną vyksiančiame referendume. Anot Rusijos diplomatijos vadovo Krymo pusiasalio gyventojai turi teisę balsuoti dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos, o šį žingsnį turi gerbti ne tik Maskva. Anot S. Lavrovo, Rusijai Krymas reiškia kur kas daugiau nei britams Folklendų salos, tačiau pareiškė, jog Maskva neketina veržtis į pietryčių Ukrainą.Korespondentų paklaustas ar susitikimo metu J. Kerry grasino kokiomis nors sankcijomis, S. Lavrovas teigė, jog „Rusijai tiesiogiai grasinama nebuvo“, tačiau Maskva supranta, jog Vakarų šalių vyriausybės svarsto sankcijų įvedimą.„Turiu jus užtikrinti, kad sankcijos tikrai nepaskatins abipusių interesų kūrimo“, - kalbėjo Kremliaus atstovas.Kalbėdamas su kolega iš JAV, S. Lavrovas pabrėžė, jog Ukrainoje nebuvo imtasi visų būtinų priemonių sustabdyti ginkluotų radikalų smurtą ir priminė, jog rusakalbių teisės šalyje taip pat turi būti gerbiamos.J. Kerry pradžioje žiniasklaidos atstovams sakė, kad pokalbis su S. Lavrovu buvo tiesus ir atviras. Tačiau vėliau jis nedviprasmiškai pabrėžė, kad JAV neketina keisti ligšiolinės savo pozicijos. Vašingtonas ir tarptautinė bendrija nepripažins Krymo referendumo rezultatų, kalbėjo J. Kerry. Jis pareiškė susirūpinimą dėl Rusijos pajėgų dislokacijos pasienyje. Tačiau S. Lavrovas esą patikino jį, kad prezidentas Vladimiras Putinas iki referendumo pabaigos sekmadienį nepriims jokių su Ukraina susijusių sprendimų.Dar prieš susitikimą abu politikai kalbėjo apie „sudėtingą situaciją“. Tačiau tada J. Kerry dar reiškė viltį, kad bus išspręsta bent „keletas mūsų nesutarimų“.Reuters/Scanpix nuotr. 
Rusija vetuos JT rezoliuciją dėl KrymoRusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Genadijus Gatilovas pareiškė, kad Maskva ketina vetuoti Jungtinių Tautų (JT) rezoliuciją dėl Krymo referendumo teisėtumo, rašo „Reuters“.JAV diplomatų ketvirtadienį parengtame JT Saugumo Tarybos (ST) rezoliucijos projekte buvo raginama kovo 16 dienos Kryme numatytą surengti referendumą laikyti neteisėtu.„Svarbiausia, kad ši rezoliucija kviečia neigti referendumo rezultatus, dėl to ji mums nepriimtina“, - „Interfax“ korespondentams sakė G. Gatilovas.Tokios pačios pozicijos laikosi ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, telefoninio pokalbio metu su JT generaliniu sekretoriumi Pan Gi Munu (Ban Ki-moon) pareiškęs, kad referendumas „visiškai suderinamas su tarptautinėmis teisės normomis ir JT Chartija“.
Apklausa: 90 proc. Krymo gyventojų yra už prisijungimą prie RusijosDauguma Krymo gyventojų yra už pusiasalio prijungimą prie Rusijos Federacijos, rodo nuomonės tyrimo instituto „Sres“ atlikta apklausa, kurios rezultatus skelbia agentūra „RIA Novosti“.Daugiau kaip 91 proc. respondentų pareiškė remiantys Maskvos politiką ir Krymo ateitį siejantys su Rusija, penktadienį pranešė „Sres“. Beveik 97 proc. smerkia Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus atstatydinimą ir opozicijos atėjimą į valdžią.Remiantis apklausa, devyni iš dešimties Krymo gyventojų naująją vadovybę Ukrainoje laiko neteisėta. Kas trečias respondentas mano, kad Vakarų Europos šalys ir JAV skleidžia neigiamą informaciją apie Krymą. Kryme gyvena apie 2 mln. žmonių. „Sres“ per savaitę apklausė 500 gyventojų didžiausiuose pusiasalio miestuose.Sekmadienį Kryme vyks referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos.
Kremlius įvardijo sąlygas, kuriomis gali atsisakyti karinės intervencijos į UkrainąRusija pasirengusi nusileisti ir atsisakyti galimos karinės intervencijos į Ukrainą, tačiau dėl šio sprendimo šalis turi perkelti prezidento rinkimus, atsisakyti sutarčių su Europos Sąjunga (ES) ir NATO. Apie tai rašo portalas UNIAN.Kovo 5-osios susitikimo tarp Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir JAV sekretoriaus Johno Kerry rytų kaimynė iškėlė tris reikalavimus - prezidento rinkimų datos perkėlimas, Ukrainos atsisakymas stoti į NATO ir nepasirašoma asociacijos su ES sutartis. Tokią informaciją pateikia neįvardytas Rusijos deputatas, ankščiau užėmęs aukštas pareigas šalies Vyriausybėje.Politikai ir anksčiau teigė, kad Vladimirą Putiną domino galimas karinis įsiveržimas į Krymą ne vien dėl pusiasalio aneksijos - jis taip pat siekė ir toliau išlaikyti savo įtaką visai Ukrainai.„Imdamasi grubių veiksmų Kryme Rusija bando sutrukdyti prezidento rinkimams Ukrainoje. Šiuo metu vykdoma didelių apimčių kampanija, kuri neleistų įvykti teisėtiems šalies vadovo rinkimams“, - pareiškė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Andrijus Parubijus.„Jis (Putinas) puikiai supranta, kad jeigu rinkimai įvyks gegužės 25 d., tai juose laimės arba V. Klyčko, arba Porošenko. O juk nei vienas nei kitas Kremliui nepavaldūs. O kam V. Putinui prezidentas, kurio šis negali kontroliuoti - juk V. Putinas priprato dirbti tik su „prisijaukintais“ politikais, - nurodė vienas iš partijos UDAR deputatų. - Jis taip pat supranta, kad ši vyriausybė pasirašys bendradarbiavimo sutartį su ES ir susitarimą su NATO. O jam šių sutarčių nereikia“.Taip pat UDAR atsargiai kalba, kad rinkimai nebus palankūs ir Julijai Tymošenko - juk šiuo metu ji tik trečioji šalyje pagal surenkamus reitingus. Savo ruožtu tikima, kad jeigu rinkimai būtų nukelti, J. Tymošenko per sau pavaldžius gubernatorius gali įgauti valdžios, pasinaudoti V. Jaceniuko sėkmingai įvykdytomis reformomis ir vėliau rinkimus laimėtų. Pačios J. Tymošenko aplinka tokius svarstymus neigia.
B. Obama toliau viliasi „diplomatinio sprendimo“ dėl KrymoJAV prezidentas Barackas Obama penktadienį sakė, kad ir toliau tikisi diplomatinio sprendimo dėl Krymo, bet perspėjo dėl „pasekmių“ Rusijai, jei sprendimas nebus rastas.Prezidentas kalbėjo Baltuosiuose rūmuose, valstybės sekretoriui Johnui Kerry surengus paskutinės minutės derybas Londone su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, kurių tikslas buvo užbaigti krizę prieš sekmadienio referendumą Kryme dėl šio Ukrainos regiono prisijungimo prie Rusijos.„Ir toliau tikimės, kad bus rastas diplomatinis sprendimas, tačiau Jungtinės Valstijos ir Europa yra vieningos ne tik dėl žinios apie Ukrainos suverenitetą, bet ir dėl (to), kad bus pasekmių, jeigu iš tikrųjų tas suverenitetas ir toliau bus pažeidžiamas“, - sakė B. Obama, susitikęs su Airijos premjeru Enda Kenny.Vašingtonas yra užsiminęs, jog mano, kad derybos Londone ir įvykiai dėl referendumo reiškia paskutinę galimybę Rusijai išvengti JAV ir Europos sankcijų dėl įsiveržimo į Krymą.B.Obama įžengimą į šį Ukrainos regioną pavadino tarptautinės teisės pažeidimu ir esama ženklų, kad sankcijos svarbioms Rusijos politikos ir verslo figūroms gali būti patvirtintos jau pirmadienį.
S. Lavrovas: Rusija neturi planų įsiveržti į Pietryčių UkrainąRusija neturi ir negali turėti planų veržtis į pietrytinius Ukrainos regionus, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.„Rusijos Federacija jokių įsiveržimo į pietrytinius Ukrainos regionus planų neturi ir negali turėti. Mes remiamės tuo, kad rusų teisės, vengrų teisės, bulgarų teisės, kaip ir, tiesą sakant, ukrainiečių, turi būtinai būti užtikrintos, turi būti apgintos“, - sakė S.Lavrovas spaudos konferencijoje Londone, kuri buvo surengta po jo susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry (Džonu Keriu).Rusijos užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad pažeidimų Kryme nėra „būtent dėl to, kad buvo imtasi papildomų priemonių, jog liaudies savigynos draugovės buvo pilnos pasiryžimo neleisti pasikartoti tam, kas įvyko Maidane“.„Drįstu jus patikinti, kad neturime jokių planų neužtikrinti to, ką darome, skaidrumo“, - sakė S.Lavrovas.
Ukrainos KT nekonstituciniu pripažino Krymo parlamento sprendimą dėl referendumo rengimoUkrainos Konstitucinis Teismas (KT) nekonstituciniu pripažino Krymo autonominės respublikos Aukščiausiosios Rados kovo 6-osios sprendimą „Dėl Krymo referendumo rengimo“.Tokią išvadą Konstitucinis Teismas priėmė ir oficialiai paskelbė ketvirtadienį, išnagrinėjęs laikinojo Ukrainos prezidento ir Aukščiausiosios Rados pirmininko Oleksandro Turčynovo bei parlamento žmogaus teisių įgaliotinės Valerijos Lutkovskos konstitucinius teikimus.Konstitucinio Teismo sprendimu Krymo AR sprendimas pripažintas nekonstituciniu ir netenka galios nuo KT sprendimo priėmimo dienos.Todėl, KT sprendimu, Krymo AR referendumo rengimo komisijos veikla, taip pat teritorinių ir apylinkių komisijų veikla turi būti nutraukta.Ukrainos KT įpareigojo Krymo autonominės respublikos Ministrų Tarybą nutraukti referendumo regimo priemonių finansavimą, užtikrinti biuletenių ir agitacinės medžiagos sunaikinimą.  
S. Lavrovas: Maskva gerbs Krymo valios išraišką referendumeRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas tikino, kad Rusija gerbs Krymo žmonių pasirinkimą, išreikštą per kovo 16-osios referendumą.„Mes patvirtinome savo poziciją, išdėstytą ne kartą Rusijos prezidento, kad mes gerbsime Krymo liaudies valios išraišką kovo 16 dieną rengiamame referendume“, - sakė jis po derybų su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry.Dar S. Lavrovas pažymėjo, kad detaliau apie referendumą Kryme bus pakomentuota vėliau, kai bus paskelbti jo rezultatai.„Savo požiūrį į šio referendumo rezultatus mes pareikšime, kai rezultatai bus žinomi“, - sakė jis per spaudos konferenciją.Anot S. Lavrovo, Krymo parlamentas jau priėmė respublikos nepriklausomybės deklaraciją, ir esama vilties, kad Krymo gyventojai tai patvirtins referendume.„Toliau spekuliuoti beprasmiška, reikia palaukti rezultatų“, - sakė jis ir pridūrė, kad Maskvoje remiamasi tuo, jog tautos apsisprendimo teisės niekas neatšaukė. 
Rusija deklaruoja teisę „ginti tėvynainius“ UkrainojeRusija penktadienį pareiškė pasiliekanti teisę ginti tėvynainius visoje Ukrainoje ir tai laikoma grasinimu, kad Maskva gali dislokuoti savo pajėgas už rusakalbių dominuojamo Krymo pusiasalio ribų.Tokie Kremliaus pareiškimai pasirodė po to, kai ketvirtadienį buvusios sovietinės Ukrainos rytuose per susirėmimus žuvo vienas protestuotojas ir kai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas bei JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) penktadienį Londone susitiko derybose dėl Krymo krizės.Rusijos pajėgos užėmė Ukrainos autonominį Krymo regioną, o netoli rytinių Ukrainos sienų tūkstančiai Rusijos karių surengė karines pratybas.„Rusija pripažįsta savo atsakomybę už savo tėvynainių ir bendrapiliečių Ukrainoje gyvybę ir pasilieka teisę ginti žmones“, - nurodė Rusijos užsienio reikalų ministerija.„Mes ne kartą deklaravome, kad tie, kas atėjo į valdžią Kijeve, turėtų nuginkluoti kovotojus, užtikrinti gyventojų saugumą ir legalią žmonių teisę rengti mitingus“, - sakoma ministerijos pareiškime.„Deja, kaip rodo įvykiai Ukrainoje, tai nevyksta, Kijevo valdžia nekontroliuoja situacijos“, - sakoma jame.Istorinė ir lingvistinė linija dalija 46 mln. gyventojų turinčią Ukrainą į rytinę dalį, kuri yra linkusi palaikyti Maskvą ir kur gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, ir proeuropietišką Vakarų Ukrainą, kur dauguma gyventojų kalba ukrainietiškai.
Nuogąstaudami dėl ateities Krymo totoriai stojo į gyvą grandinęhttp://www.youtube.com/watch?v=TN-02b1efW0
Karinė technika toliau plūsta į Krymą.http://www.youtube.com/watch?v=vHE9Csb1WGQ#t=18
Rusai prisipažino dėl kruvinų neramumų Donecke Rusijos piliečiai, nukentėję per susirėmimus Donecke, medikams, teikusiems jiems pirmąją pagalbą, nuoširdžiai prisipažino esantys susirėmimo iniciatoriai, skelbia rus.newsru.ua.Tokią informaciją socialiniuose tinkluose skelbia aktyvistai iš Donecko.Daugiau – čia.
Krymo totoriai meldžiasi už taiką prieš separatistinį referendumąKrymo totoriai penktadienį, šventąją islamo savaitės dieną, susirinko melstis, daugeliui jų nuogąstaujant dėl ateities po sekmadienio referendumo dėl prisijungimo prie Rusijos, kurį organizuoja prorusiška vietos valdžia.Bachčisarajuje, kuris yra pagrindinis Krymo totorių bendruomenės centras, pagrindinėje mečetėje žmonės buvo raginami nepasiduoti „provokacijoms“ prieš vėliau penktadienį planuojamą surengti referendumo priešininkų protestą miesto pakraštyje.Panaši demonstracija, kurios šūkis „Ne neteisėtam referendumui!“, penktadienį turėtų įvykti ir Krymo autonominės respublikos sostinėje Simferopolyje pagal totorių parlamento Medžliso sprendimą.Totoriai, pasiryžę boikotuoti sekmadienį vyksiantį balsavimą, yra Krymo senbuviai ir kadaise sudarė pagrindinę šio pusiasalio gyventojų dalį, tačiau baigiantis Antrajam pasauliniam karui jie buvo masiškai deportuoti Sovietų Sąjungos lyderio Josifo Stalino įsakymu dėl įtariamo kolaboravimo su naciais.Kalbėdamas prie XVI amžiuje pastatytos Didžiojo Chano mečetės, Haji Rasimas Islamas Settaras Ogly sakė, jog meldžiasi už stabilumą.„Tik visagalis dievas žino, kas nutiks – mes tenorime, kad būtų taika“, – sakė 79 metų vyras.„Ukrainiečiai, totoriai, rusai – visi jie čia broliai. Mes jau esame daug visko matę, nes esame seni, ir tenorime gyventi taikoje“, – pridūrė jis.
Britanija: Rusijos ir JAV derybos dėl Ukrainos bus itin sudėtingosJungtinėms Valstijoms ir Rusijai bus itin sudėtinga pasiekti pažangą Londone vyksiančiose derybose dėl krizės Ukrainoje, penktadienį pareiškė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as. JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas susitiko, siekiant paskutinę minutę diplomatinėmis priemonėmis sumažinti įtampą tarp Maskvos ir Vakarų šalių, kai Ukrainai priklausantis Krymo regionas ruošiasi sekmadienį surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos. „Faktas, kad Rusija iki šiol nesiėmė jokių realių veiksmų sumažinti įtampai, daro šiandienos užduotį itin sunkia“, – pažymėjo W.Hague'as.
Vokietijos dienraštis paskelbė sąrašą rusų, kuriems bus taikomos sankcijosPenktadienį Vokietijos didžiausias laikraštis „Bild” paskelbė aukštų Rusijos pareigūnų, verslininkų ir žurnalistų, kuriems Europos Sąjunga ir JAV ketina uždrausti įvažiuoti į savo teritoriją po Krymo referendumo, sąrašą. Plačiau...
Kremliaus tinklalapis tapo kibernetinės atakos taikiniu, pripažįsta atstovasKremliaus tinklalapis penktadienio rytą tapo masinės paskirstyto atsisakymo aptarnauti (DDOS) atakos taikiniu, patvirtino Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.„Ataka prasidėjo ryte – labai masiška. Iš dalies ji tęsiasi ir dabar, todėl buvo imtasi visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugota prezidento interneto svetainė“, – D.Peskovas penktadienį sakė naujienų agentūrai „Interfax“.
Rusijos ir JAV diplomatijos vadovai pradeda derybas dėl „sudėtingos“ padėties UkrainojeRusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pripažino, kad Krymo krizė yra „sudėtinga padėtis“, pradėdamas Londone derybas dėl situacijos Ukrainoje su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry.Likus vos dviem dienoms iki referendumo tame autonominiame Ukrainos regione, kuris, kaip baiminasi Vakarų šalys, taps pagrindu Krymo prijungimui prie Rusijos, S.Lavrovas pažymėjo: „Padėtis, į kurią esame patekę – sudėtinga. Įvyko daug įvykių, ir buvo prarasta daug laiko.“J.Kerry išsakė viltį, kad jis ir jo kolega iš Rusijos „išspręs kai kuriuos mūsų nuomonių skirtumus“ ir ras būdus, kaip eiti toliau.Prieš pat prasidedant šioms deryboms Maskva pareiškė pasiliekanti teisę ginti savo tėvynainius visoje Ukrainoje – po to, kai vienas protestuotojas žuvo per naujus susirėmimus tos šalies rytuose.Tokiu pareiškimu Rusija tarsi užsiminė, jog neatmeta galimybės pasiųsti savo pajėgas už Krymo ribų.
Maskva „pasilieka teisę ginti tėvynainius“ UkrainojeRusija penktadienį pareiškė pasiliekanti teisę ginti savo tėvynainius visoje Ukrainoje – po to, kai vienas protestuotojas žuvo per naujus susirėmimus tos šalies rytuose.„Rusija pripažįsta savo atsakomybę už savo tėvynainių ir piliečių gyvybes Ukrainoje bei pasilieka teisę ginti žmones“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Rusija ragina ESBO siųsti stebėtojus į referendumą KrymeMaskva penktadienį paragino Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) pasiųsti savo atstovus stebėti sekmadienį vyksiantį prieštaringai vertinamą Krymo referendumą dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos ir prisijungimo prie Rusijos.Užsienio reikalų ministerija nurodė „kviečianti ESBO vadovybę, jos šalis nares bei Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurą atsisakyti „dvigubų standartų“ praktikos ir teigiamai įvertinti Krymo valdžios kvietimą dalyvauti artėjančio referendumo stebėjime“.
Lenkijoje nusileido JAV naikintuvai F-16Ketvirtadienį centrinėje Lenkijos dalyje esančioje Lasko oro pajėgų bazėje nusileido JAV naikintuvai F-16, kurie dalyvaus karinėse pratybose. Šis Vašingtono žingsnis laikomas paramos gestu rytinėms NATO sąjungininkėms po Rusijos karinės intervencijos Ukrainoje, remdamasi vietos žiniasklaida skelbia "Reuters".Mažiausiai 12 F-16 lėktuvų ir 300 kariškių dalyvaus kariniuose manevruose Varšuvai paprašius išplėsti Jungtinių Valstijų buvimą Lenkijoje po to, kai Rusijos pajėgos perėmė Ukrainos Krymo pusiasalio kontrolę.Lenkijos gynybos ministerija ir Lasko bazės atstovas spaudai atsisakė komentuoti pranešimus apie naikintuvų nusileidimą.Šios savaitės pradžioje JAV ir Lenkija Lasko bazėje pradėjo karinius manevrus. JAV teigimu, oro pajėgų ir bendros karinio jūrų laivyno pratybos Juodojoje jūroje buvo suplanuotos dar prieš krizę Ukrainoje.
Ukrainos rytuose po kruvinų susirėmimų suimti keturi žmonėsUkrainos milicija rytiniame Donecko mieste suėmė keturis asmenis, kaltinamus kursčius susirėmimus tarp priešiškoms stovykloms priklausančių demonstrantų, per kuriuos žuvo mažiausiai vienas žmogus, penktadienį pranešė vidaus reikalų ministras.Tas smurto prasiveržimas buvo didžiausias Ukrainoje po prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimo praeitą mėnesį.Per neramumus Donecke, kuris yra rusakalbių dominuojamo rytinio pramoninio Ukrainos regiono širdyje, naująją Kijevo vyriausybę palaikęs 22 metų vyras buvo mirtinai subadytas, įsiplieskus grumtynėms tarp palaikančiųjų šalies integraciją su Europa ir prorusiškų aktyvistų. Kai kurie šaltiniai nurodo, kad žuvusiųjų galėjo būti net trys.Dar 29 sužeistieji buvo hospitalizuoti.
J. Kerry atvyko į Londoną derybų dėl Ukrainos krizės JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry penktadienį atvyko į Londoną, pradedamas 11 valandų truksiančią misiją, kurios tikslas – mėginti sustabdyti Maskvos tikriausiai planuojamą Krymo aneksiją, kol to Ukrainos regiono separatistai dar nesurengė referendumo dėl prisijungimo prie Rusijos.Liekant vis mažiau laiko iki sekmadienį vyksiančio referendumo Kryme, J.Kerry planuoja susitikti su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, siekdamas užkirsti kelią Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangoms greitai aneksuoti šį strategiškai svarbų Juodosios jūros pusiasalį.Prieš išvykdamas iš Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius pripažino, kad bus beveik neįmanoma sustabdyti referendumo, organizuojamo Krymo prorusiškų lyderių, taip pat perspėjo, jog neabejotina, kad gyventojų daugumą tame regione sudarantys rusakalbiai balsuos už glaudesnius ryšius su Maskva.Dabar pasaulis spėlioja, kokių veiksmų V.Putinas imsis pirmadienį, paaiškėjus balsavimo Kryme rezultatams.Baiminamasi, kad jis gali turėti didesnių ambicijų atplėšti kai kurias kitas rytų ir pietų Ukrainos teritorijas.
Ministras: raginimas pasirašyti už Latvijos prisijungimą prie Rusijos baigsis baudžiamuoju procesuSocialiniame tinkle "Facebook" paskelbtas raginimas rinkti parašus už Latvijos prisijungimą prie Rusijos tikriausiai baigsis baudžiamuoju procesu. Tai LNT televizijos laidai "900 sekundžių” pareiškė vidaus reikalų ministras Richardas Kozlovskis.Dabar policija aiškinasi, kas yra šios iniciatyvos autorius.Socialiniame tinkle raginimą paskelbė grupė "Rusai Latvijoje”. "Jeigu Latvija vėl prisijungs prie Rusijos Federacijos, visiems šalies gyventojams atsivers plačios perspektyvos, kur kas didesnės nei Europos Sąjungoje”, - sakoma kreipimesi.Raginimas pasirašyti už Latvijos prisijungimą prie Rusijos buvo paskelbtas visuomeninių peticijų tinklalapyje "Avaaz.org". Jo autoriai prieraše pažymi, kad "iš tikrųjų šis dokumentas neturi jokios reikšmės ir yra pokštas”. Bet peticiją nuo kovo 8 d. jau pasirašė daugiau kaip 4 tūkstančiai žmonių.
Donecke renka masinį Antimaidaną, kad nukreiptų dėmesį nuo referendumo KrymeSocialiniame tinklalpyje „VKontakte“ pasirodė atviras Donbaso gyventojų laiškas, raginantis rytinių sričių gyventojus kovo 15 d. surinkti 50 000 žmonių į Antimaidaną, kad Krymas turėtų galimybę surengti referendumą. „Renkame žmones, Doneckas, Šachtiorskas, Makijivka, Horlivka, Mariupolis, visi artimiausi, <...> draugai, pažįstami, giminaičiai, susisiekime per socialinius tinklalapius su sričių centrais Luhanske, Charkove, jie irgi renkasi, data – 2014 03 15 Donecke, Lenino aikštėje, kviesti žmones galima nuo 13.03 val., galima pasiimti palapines, konservų 3 dienoms. <...> Reikia surinkti ne mažiau, nei 5 000 žmonių. Dirbame kaip maidane, užgrobimas, barikados, gubernatorius – atleisti. Padovanokime Krymui 16 dieną, nukreipkime į save kovotojų dėmesį, ne mažiau, nei 5 000, antraip vėl bus eisena su vėliavomis“, – rašoma pranešime.  Bendruomenėje – 56 tūkst. dalyvių. Kitoje bendruomenėje – Donbaso šauktinė kariuomenė (Pavelas Gubariovas) taip pat ragina regiono gyventojus susirinkti į mitingą prieš eurointegraciją ir fašistinius banderininkus, okupavusius Kijevą. „Donbaso gyventojai, ryt ir poryt – kovo 15 ir 16 – turime vėl apie tai prabilti. Privalome vėl susirinkti Lenino aikštėje 12 val. ir parodyti savo valios ir dvasios stiprybę. <...> Nenorime, kad mūsų gražus miestas virstų griuvėsiais, kaip Kijevo centras. Mes mylime savo miestą. Mylime mūsų Donbasą. Mes – rusai. Mes – didi kultūra mūsų protėvių, kurie gynė mūsų tėvynę nuo bet kokių įsibrovėlių. <...> Draugai, bendražygiai, kovo 15 – 16 dienos – ypatingai svarbios mums dienos. Krymas padės didelį tašką kovoje su banderininkais, taps ir mūsų išsilaisvinimo placdarmu. Donbasas turi maksimaliai palaikyti Krymą. 12 val. visi einame į Lenino aikštę. Kvieskite visus. Neturi likti nė vieno abejingo. Visi į mitingą kovo 15 ir 16 dienomis“, – rašome kreipimesi.
Ukrainos valdžia prašo televizijų nerodyti filmų apie Rusijos elitines pajėgasUkrainos valstybinis televizijos ir radijo komitetas paprašė šalies televizijų peržiūrėti programų tinklelius ir nerodyti filmų, reklamuojančių ir aukštinančių Rusijos teisėsaugos pareigūnus ir elitinių pajėgų karius, skelbia newsru.com. „Susiklosčius tokiai įtemptai situacijai, kreipiamės į jus su prašymu peržiūrėti televizijų programų tinklelius ir nerodyti pramoginių, humoro programų, ypač rusiškų nuotykių ir veiksmo filmų, kurie reklamuoja ir aukština Rusijos teisėsaugos pareigūnus ir elitinių pajėgų karius“, - teigiama komiteto svetainėje internete paskelbtame pranešime. Ukrainos valstybinis televizijos ir radijo komitetas pabrėžia, jog „šiuo mūsų valstybės likimui itin jautriu metu, kai kyla grėsmė Ukrainos suverenumui ir teritoriniam vientisumui, kai mūsų šaliai paskelbtas didelio masto informacinis karas,“ žiniasklaidos pilietinė pozicija labai svarbi.„Esame tikri, jog dauguma žiūrovų, įskaitant ir etninius rusus, supras mūsų sprendimo motyvus. Juk kalbame apie mūsų valstybingumą“, - teigiama minėtojo komiteto pareiškime. Tačiau Ukrainos valstybinis televizijos ir radijo komitetas paragino Ukrainos televizijas visiškai neatsisakyti artistų iš Rusijos, nors jie ir palaiko ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino politiką ir Rusijos poziciją Kryme, pasirodymų transliacijų. Tokią nuomonę kovo 13 dieną išsakė komiteto informacinės politikos departamento vadovas Bogdanas Červakas. „Tačiau jokiais būdais nepraleiskite progos priminti, jog Ukrainos žmonės – gausi Europos tauta, turinti įstatymais įtvirtintą teisę gyventi nepriklausomoje šalyje ir niekam neleisti savęs žeminti“, - sakė B. Červakas.
Žiniasklaida: JAV atsisakė suteikti Ukrainai karinę pagalbąJAV priėmė sprendimą nesuteikti naujai Ukrainos valdžiai karinės pagalbos.Apie tai praneša unitan.net, remdamasis „The Wall Street Journal“ informacija. JAV administracijos atstovo teigimu, neseniai Kijevas paprašė Vašingtono suteikti pagalbos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms – parūpinti ginklų ir šaudmenų, taip pat ryšio priemonių, aviacinių degalų ir prietaisų naktiniam matymui. Be to, Ukraina norėjo, kad JAV pasidalintų su ja žvalgybine informacija. „Tačiau amerikiečių valdžios atstovai nesutiko“, – rašo „The Wall Street Journal“. „Šiuo metu nesvarstome galimybės teikti karinę paramą (Ukrainai). Aiškiai užsiminėme (ukrainiečiams), kad jie gali tikėtis ekonominės pagalbos“, – cituoja leidinys amerikiečių atstovo žodžius. „The Wall Street Journal“ pašnekovas neatmeta galimybės, kad ateityje karinė pagalba visgi gali būti suteikta. „Nepasakėme: „Kategoriškai ne.“ Pasakėme: „Dabar ne.“, – pareiškė leidinio šaltinis.
NATO Kryme turėtų įsikišti, kol neprasidėjo „žudynės“, sako totorių lyderisKrymo totorių, kurie yra musulmonai, mažumos vienas pagrindinių lyderių Mustafa Cemilevas ketvirtadienį paragino NATO įsikišti Kryme, kad būtų užkirstas kelias „žudynėms“, o Krymo totorių bendruomenę ragino boikotuoti būsimą referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos. Plačiau...
Nubaudė garsų muzikąPasaulinio garso altininkui Jurijui Bašmetui atimtas Lvovo nacionalinės muzikos akademijos garbės profesoriaus vardas, nes jie palaiko Vladimiro Putino agresyvius veiksmus. Plačiau...
Nustatė „tituškų“ tapatybesUkrainos generalinė prokuratūra nustatė, kas puldinėjo žmones Kijeve, Nepriklausomybės Maidane protesto akcijų metu. Taip pat nustatyti asmenys, samdę riaušininkus.Kaip praneša UNIAN, apie tai spaudos konferencijoje Kijeve pranešė Ukrainos generalinio prokuroro pareigas einantis Olegas Machnickis.Pasak jo, vadinmųjų „tituškų“ veiksmai kvalifikuojami pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį apie banditizmą. Ikiteisminio tyrimo metu jau nustatyta šių žmonių panaudojimo schema. Taip pat jau nustayta, kas samdė tuos žmones ir kas tiesiogiai dalyvavo užpuolimuose.
Žiniasklaida: Rusija sukčiavoRusijos senatu vadinama Federacijos Taryba kovo 1-ąją balsavimu pritarė Rusijos kariuomenės įvedimui į Ukrainą pažeisdama reglamentą, paskelbė žinių portalo „lenta.ru“ žurnalistai, išnagrinėję kovo 1-ąją vykusio skubiai sušaukto Tarybos posėdžio įrašą, pranešama BBC tinklalapyje.Rusijos parlamento aukštųjų parlamento rūmų oficialiai paskelbtame įraše matyti, kad po senatorių registracijos paaiškėjo, jog kvorumo nėra.Daugiau – čia.
Nuo V. Putino priklauso, ar vėl bus Šaltasis karas, sako Vokietijos vicekancleris Vokietijos vicekancleris Sigmaras Gabrielis pareiškė, kad dabar tik nuo Vladimiro Putino priklauso, ar vėl bus grįžta į Šaltojo karo laikus, taip pat, ar savaitgalį Kryme vyksiantis referendumas, tikėtinai pažeisiantis Ukrainos teritorinį vientisumą, iššauks antrąją Europos Sąjungos sankcijų porciją Maskvai.„Vokietija daro viską, kad būtų išvengta trečio sankcijų Rusijai etapo“, – sakė jis ir dar pridūrė, – jeigu diplomatinės priemonės bus neveiksnios, Europai nereikėtų dvejoti, o skelbti trečiąjį didžiulių ekonominių sankcijų Rusijai etapą.Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija patirs „didžiulę“ politinę ir ekonominę žalą, jei nepakeis savo kurso dėl Ukrainos ir referendumas įvyks.
Britanijos premjeras su JAV valstybės sekretoriumi penktadienį aptars padėtį UkrainojeDidžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas penktadienį Londone susitiks su JAV valstybės sekretoriumi Džonu Kameronu ir aptars padėtį Ukrainoje, pranešė šaltinis Dauningstrite.Vadinamieji darbo pusryčiai bus prieš J.Kerry ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo dar vieną derybinį susitikimą Londone, kur bus mėginama švelninti krizę Ukrainoje.Krymo pusiasalyje sekmadienį rengiamas referendumas dėl regiono prisijungimo prie Rusijos, kuri po šio plebiscito gali aneksuoti šią Ukrainos teritoriją.Didžiojo septyneto šalys, tarp kurių yra ir Britanija bei Jungtinės Valstijos, trečiadienį paragino Maskvą nebesistengti keisti Krymo statuso ir perspėjo, kad antraip gali tekti imtis „kitokių veiksmų“.Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as ketvirtadienį tinkle „Twitter“ paskelbė apie ką tik buvusį „naudingą pokalbį“ su J.Kerry ir pabrėžė, kad Didžioji Britanija ir Jungtinės Valstijos „artimai bendradarbiauja“.
Krymas uždraus įvažiuoti į pusiasalį laikinajam Ukrainos prezidentui ir premjeruiKrymas uždraus įvažiuoti į pusiasalį Ukrainos prezidento pareigas einančiam Aleksandrui Turčynovui, ministrui pirmininkui Arsenijui Jaceniukui bei kitiems asmenims, "kalbantiems nacistiniais lozungais". Tai ketvirtadienį Simferopolyje agentūrai "RIA Novoti" pareiškė Krymo parlamento pirmininkas Vladimiras Konstantinovas."Turi būti sudarytas sąrašas nepageidaujamų asmenų, kuriems bus draudžiama artimiausiu metu kirsti mūsų sieną ir įvažiuoti į Krymo teritoriją. Tai yra tie asmenys, kuriems tenka kaltė dėl veiksmų prieš policininkus ir "Berkut" specialiąsias pajėgas, ir kurie propaguoja nacistinius lozungus, taip pat tie, kurie viešai jiems simpatizuoja", - kalbėjo V. Konstantinovas.Ukrainos parlamentui atstatydinus prezidentą Viktorą Janukovyčių, pereinamojo laikotarpio šalies vadovu buvo paskirtas Aukščiausiosios Rados pirmininkas A. Turčynovas. Gegužės 25-ąją Ukrainoje numatyti pirmalaikiai prezidento rinkimai.
Ukrainos kariškiams trūko kantrybėKarinio dalinio Belbeke vadas Julijus Mamčiuras reikalauja, kad Ukrainos gynybos ministerija ir Generalinis štabas priimtų sprendimą dėl Ukrainos karinių dalinių Kryme vadų veiksmų.Taip teigiama kovo 13 d. paviešintame vaizdo pranešime, praneša newsru.ua.Daugiau – čia.
URM pateikė rekomendacijas norintiems keliauti į UkrainąDėl sudėtingos saugumo situacijos ir riboto susisiekimo Krymo Autonominėje Respublikoje Lietuvos užsienio reikalų ministerija rekomenduoja nevykti į šią Ukrainos dalį. Plačiau...
Rusai nugramzdino dar vieną laivąĮplaukime į Donuzlavo įlanką Kryme rusai nugramzdino dar vieną – jau ketvirtą – laivą.Apie tai praneša unitan.net, remdamasis leidinio „Ukrainskaja pravda“ informacija.
Krymo gyventoja: jei atsiskirsime, visi paprasčiausiai išmirsimeViena Krymo gyventoja žurnalistams paaiškino, kodėl Krymui negalima atsiskirti nuo Ukrainos.„Jei atsiskirsime, visi paprasčiausiai išmirsime“, – pareiškė jį prieš kamerą, informuoja unian.net.Jos teigimu, Rusija vilioja Krymo gyventojus dideliu rubliu ir žada, kad viskas bus gerai. Tik ar viskas gerai pačioje Rusijoje, klausia moteris.http://www.youtube.com/watch?v=-hS4EtJX8aE
Ukraina prašo JT pagalbosUkrainos Aukščiausioji Rada ketvirtadienį kreipėsi į Jungtines Tautas (JT) prašydama aptarti Rusijos pajėgų okupaciją Krymo pusiasalyje, rašo "Reuters".Kreipimesi taip pat pažymima, kad Ukraina pasilieka teisę prašyti atskirų JT narių pagalbos sprendžiant krizę Kryme. Kai kurie parlamento nariai pageidavo, kad į pusiasalį būtų įvestos JT stebėtojų pajėgos.Kreipimąsi palaikė 250 iš 450-ties Rados narių. Nušalinto prezidento Viktoro Janukovyčiaus "Regionų partijos" nariai ir komunistai nuo balsavimo susilaikė, argumentuodami, jog pirmiausiai nori pamatyti sekmadienį Kryme rengiamo referendumo rezultatus.Dokumento tekste niekur tiesiogiai nesikreipiama į Saugumo Tarybą (ST) Buvusio Ukrainos užsienio reikalų ministro Boriso Tarasiuko teigimu, prašyti šios institucijos pagalbos yra beprasmiška, nes Rusija vetuotų bet kokį ST sprendimą."Manau, kad kreipimasis į JT yra pagrįstas, nes gali būti sušaukta neeilinė Generalinės Asamblėjos sesija. Deja Saugumo Taryboje Rusija turi veto teisę", - sakė B. Tarasiukas.Parlamente taip pat patvirtinta rezoliucija dėl Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą (ES). Joje dabartinis premjeras Arsenijus Jaceniukas įpareigojamas "kiek įmanoma greičiau pasirašyti Ukrainos ir ES asociacijos susitarimą".
Rusija žada simetrišką atsaką į bet kokias Vakarų šalių sankcijasRusija taikys simetrines priemones, jeigu Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga (ES) paskelbtų kokias nors sankcijas Maskvai dėl krizės Ukrainoje, ketvirtadienį pareiškė ekonomikos ministro pavaduotojas Aleksejus Lichačiovas.„Esame pasiruošę bet kokiai įvykių eigai, – A.Lichačiovas sakė žurnalistams. – Mes veiksime simetriškai.“Viceministras pridūrė, kad jo ministerija tikisi, jog bet kokios sankcijos bus politinės, o ne ekonominės.„Tikimės, kad tai bus konkrečios politinės sankcijos, o ne kokių nors prekybos ir ekonomikos ryšių plati blokada“, – sakė A.Lichačiovas.
V. Putinas: krizę Ukrainoje sukėlė ne RusijaRusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis neturėtų būti kaltinama dėl krizės Ukrainai priklausančiame Krymo regione.Per susitikimą su parolimpinėmis delegacijomis Juodosios jūros kurorte Sočyje V.Putinas padėkojo pareigūnams, kad jie neleido painioti sporto su politika Rusijos organizuotoje žiemos parolimpiadoje.„Nenoriu ir negaliu apeidinėti kokių nors aštrių kampų – ir norėčiau padėkoti jums už tai, kad parolimpiada išliko anapus politikos“, – sakė jis.„Noriu patikinti, kad Rusija nebuvo iniciatorė tų aplinkybių, su kuriomis šiandien susiduriame“, – pabrėžė V.Putinas.Krymas šiuo metu yra užimtas Rusijos pajėgų, o sekmadienį tame regione vyks referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos. Ukrainos ir Vakarų šalių lyderiai sako, kad tas referendumas bus neteisėtas.
EBPO įšaldė Rusijos stojimo procesąEkonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ketvirtadienį paskelbė atidėjusi Rusijos Federacijos stojimą į šį 34 nares turintį bloką.EBPO, kuri yra svarbus pažangių demokratijų politikos forumas, nurodė „atidėjusi veiksmus, susijusius su (Rusijos) stojimo procesu“, tokį pageidavimą išreiškus 34-ioms organizacijos narėms.EBPO narės taip pat sutarė, kad EBPO „turi patenkinti Ukrainos prašymą toliau stiprinti esamą EBPO ir Ukrainos bendradarbiavimą“, rašoma trumpame organizacijos pareiškime.Jame pažymima, kad glaudesnis bendradarbiavimas su Ukraina leis šiai šaliai "pasinaudoti EBPO kompetencija sprendžiant viešosios politikos iššūkius, su kuriais ji susiduria“.Rusija nuo 1992 metų bendradarbiavo su EBPO, o 1996-aisiais pateikė prašymą tapti šios organizacijos nare.EBPO narės sutarė, kad 2007 metais būtų pradėtos derybos dėl Rusijos narystės organizacijoje.Pagrindiniai EBPO tikslai − remti ekonomikos augimą, skatinti užimtumą, gerinti gyvenimo lygį, palaikyti finansinį stabilumą, padėti kitų šalių ekonomikos vystymuisi, prisidėti prie pasaulinės prekybos plėtojimo.
Ukrainos parlamentas pritarė savanoriškų gynybos pajėgų suformavimuiUkrainos parlamentas ketvirtadienį vienbalsiai pritarė pasiūlymui įkurti Nacionalinę gvardiją, kurią sudarys 60 tūkst. savanorių, galinčių padėti atremti Rusijos ekspansinės politikos grėsmę.Šis Aukščiausiosios Rados nutarimas buvo priimtas 262 balsais prieš sekmadienį planuojamą surengti referendumą Rusijos pajėgų kontroliuojamame autonominiame Krymo regione dėl perėjimo prie Kremliaus valdymo.
Prie sienos su Ukraina – didelės karinės pratybos Rusija ketvirtadienį pareiškė intensyvinanti tankų, artilerijos ir pėstininkų dalinių mokymus trijuose regionuose prie sienos su Ukraina, demonstruodama karinę galią tuo metu, kai tarp abiejų šalių tvyro didelė įtampa.Apie šį žingsnį buvo paskelbta tuo metu, kai tūkstančiai oro desantininkų ketvirtadienį pradėjo pratybas netoli Ukrainos, o Maskvos pasiųsti kariai patruliuoja Ukrainai priklausančiame Krymo regione, kur sekmadienį vyks referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos.Daugiau – čia.
Ukraina kuria Nacionalinę gvardijąUkraina ketvirtadienį ruošiasi įkurti Nacionalinę gvardiją, kylant Rusijos ekspansijos grėsmei – tuo metu, kai JAV prezidentas Barackas Obama išsakė tvirtą palaikymą naujajam Kijevo lyderiui konflikte su Kremliumi, panašiame į Šaltojo karo laikų priešpriešą.Tikimasi, kad Aukščiausioji Rada pritars preliminariai rezervininkų mobilizacijai ir naujų pajėgų, kurias sudarytų bent 20 tūkst. savanorių, įkūrimui.Taip pat numatoma, kad šios pajėgos padės apsaugoti Ukrainą nuo tolimesnio Rusijos pajėgų brovimosi po to, kai šio mėnesio pradžioje Kremliaus palaikomi kariai užėmė Krymo pusiasalį.Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto sekretorius Andrijus Parubijus sakė, kad Nacionalinė gvardija padės „užtikrinti valstybės saugumą, ginti sienas ir eliminuoti teroristines grupuotes“, kuriomis Kijevas paprastai vadina gerai ginkluotas brigadas, patruliuojančias Kryme kartu su Rusijos kariais.
Kryme esama Rusijos karinių dalinių, pripažįsta Dūmos įstatymų leidėjasVienas aukšto rango Rusijos parlamento narys nurodė, jog šalies kariniai daliniai yra užėmę pozicijas Kryme dėl potencialios Kijevo pajėgų atakos grėsmės - šis pareiškimas yra pirmasis aiškus Maskvos pripažinimas, kad jos pajėgos yra okupavusios tą Ukrainos regioną per karinę operaciją.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtino, kad uniformuoti asmenys, atvirai patruliuojantys Kryme ir aprūpinti modernia karine įranga bei ginklais, yra vietos savigynos brigados. Jis netgi tvirtino, kad uniformas tie kariai galėjo įsigyti parduotuvėse.Daugiau – čia.
B. Obama žada Ukrainai visokeriopą palaikymą konflikte su RusijaPriešprieša tarp Rytų ir Vakarų, atgaivinta krizės Ukrainoje, dar labiau padidėjo trečiadienį, kai JAV prezidentas Barackas Obama pažadėjo tvirtą palaikymą Kijevui, patiriančiam Maskvos karinį spaudimą. Plačiau...
Totorių lyderis susiskambino su V.Putinu Krymo totorių lyderis trečiadienį sakė, kad per telefoninį pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu kėlė klausimus dėl šį savaitgalį įvyksiančio Krymo referendumo, po kurio regionas gali tapti Rusijos dalimi, teisėtumo. „Išreiškiau abejones dėl sprendimo organizuoti referendumą ir jo legitimumo“, - kelios valandos po to pokalbio Ukrainos televizijai „Kanal 5“ sakė Mustafa Cemilevas, Krymo totorių, kurie yra musulmonai, mažumos vienas pagrindinių lyderių. Abu lyderiai kalbėjosi 30 minučių, nurodė Krymo totorių asamblėja (Medžlisas). Pokalbis įvyko kilus susirūpinimui dėl totorių bendruomenės Kryme, kurį dabar de facto kontroliuoja Rusijos pajėgos. „Susitarėme dėl būtinybės įveikti šią krizę be jokių aukų“, - sakė M.Cemilevas, kuris nurodė per pokalbį pabrėžęs, kad Ukrainos teritorinis vientisumas „neturi būti ginčijamas“.Totorių lyderis taip pat pasiskundė V.Putinui dėl Kryme dislokuotų Rusijos pajėgų „pasirenkamo“ elgesio totorių mažumos atžvilgiu. Ukrainos pasienio apsaugos tarnyba trečiadienį pranešė, kad didėjant krizei iš Krymo išvyko šimtai žmonių, tarp jų – daug totorių. Krymo totoriai, kurie tradiciškai laikomi uoliais Ukrainos nepriklausomybės rėmėjais, reiškė didžiulį susirūpinimą dėl faktinės Rusijos pajėgų kontrolės pusiasalyje.Totoriai labai įtariai žvelgia į Maskvą, nes beveik visi jų bendruomenės nariai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje buvo ištremti į Centrinę Aziją, o į savo tėvynę pradėjo grįžti tik 9-o dešimtmečio pabaigoje. Tuo tarpu rusakalbiai gyventojai, kurie Kryme sudaro daugumą, yra labiau orientuoti į Maskvą.M.Cemilevas, kuris anksčiau vadovavo Krymo totorių medžlisui, o dabar yra Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas, atstovaujantis buvusios premjerės Julijos Tymošenko partijai „Batkivščyna“ („Tėvynė“), antradienį atskrido į Maskvą derėtis dėl situacijos Kryme, sakoma Medžliso pareiškime. Jame nurodoma, kad jį pakvietė Mintimeras Šaimijevas – buvęs Rusijos Tatarstano regiono, kur daugelis gyventojų yra etniškai artimai susiję su Krymo totoriais, lyderis.
Kryme dingo dar vienas aktyvistasAntradienį be žinios dingo aktyvistas iš Krymo Simferopolio miesto Michailas Vdovčenka. Kaip socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje skelbia „Krym-SOS“, ryšys su 28 metų aktyvistu nutrūko kovo 11 dieną apie 15 valandą – tuo metu jaunas vyras iš Simferopolio centro vyko namo, skelbia news.liga.net. Kaip skelbia „Radio Svoboda“, jau daugiau nei parą negalima susisiekti ir su Krymo Euromaidano koordinatoriumi Sergejumi Kovalskiu. Kartą jis pats skambino antradienio rytą, norėdamas informuoti, jog negalės ateiti į mitingą, rengiamą prieš Krymo prijungimą prie Rusijos. Savo sprendimą jis motyvavo saugumo argumentu – esą jam grasina nežinomi asmenys. Iki šiol nežinomas ir Viso Krymo Ukrainos tarybos pirmininko bei Krymo Euromaidano koordinatoriaus Andrejaus Ščekuno bei dar vieno aktyvaus Maidano šalininko Anatolijaus Kovalskio, pagrobto kovo 9-ąją dieną Simferopolyje, likimas.
Kijevo centre 20 ginkluotų asmenų, kalbančių rusišku akcentu, užgrobė bankąKetvirtadienio naktį lazdomis, peiliais ir šautuvais ginkluoti 20 vyrų įsiveržė į Kijevo centre esantį Ukrainos banko „Biznes bank“ padalinį. Maidano savigynos būriai ir radikalūs dešinieji neigia, kad tai jų bendrai. Pranešama, kad jie šnekėjo rusišku akcentu.Plačiau...
Rusija prie sienos su Charkovo sritimi telkia šarvuočius?Rusijos Belgorodo srities gyventojai socialiniuose tinkluose „Twitter“ ir „VKontakte“ publikuoja nuotraukas, kuriuose įamžinta, kaip vos už 30 kilometrų nuo sienos su Ukraina, kaime Vesiolaja Lopan, telkiami šarvuočiai ir kita karinė technika, skelbia rus.newsru.ua. „Pradėjo iškrauti automobilius. Vietos televizija skelbia, jog „į sritį paprasčiausiai atvyko šarvuočiai, kurie bus reikalingi regione dislokuotų karių pratyboms“, - kovo 12 dieną socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė „Echo Moskvy“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Vladimiras Varfolomejevas. Kovo 12 dieną Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Andrejus Parubijus perspėjo: Ukrainai gresia didelio masto karinis įsiveržimas šiaurės, vakarų ir pietų kryptimis, taip pat iš Padniestrės pusės. Plačiau...
JAV senatorius J. McCainas atvyks į UkrainąKetvirtadienį aptarti padėties Krymo pusiasalyje į Kijevą atvyks aštuoni JAV senatoriai, įskaitant respublikoną Johną McCainą, praneša "Reuters". Pranešama, kad penkių respublikonų ir trijų demokratų senatorių grupė, vadovaujama Dž. Makeino, susitiks su Ukrainos vyriausybės lyderiais ir aptars Rusijos veiksmus Ukrainai priklausančiame Krymo pusiasalyje. Pastarąjį kartą kietos užsienio politikos linijos šalininkas Dž. Makeinas Kijeve lankėsi gruodį, kreipėsi į Nepriklausomybės aikštėje protestuojančius žmonės. Tuomet su juo vyko ir JAV Senato Europos reikalų komiteto pirmininkas Christopheris Murphy.
ES ir Ukrainos Asociacijos sutarties „politinė dalis“ bus pasirašyta jau kitą savaitęEuropos Sąjungos (ES) Asociacijos sutarties su Ukraina pirmoji dalis bus pasirašyta jau kitą savaitę. Tai po susitikimo Varšuvoje pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.„Mes abu manome, kad būtų naudinga, jei Asociacijos sutartis būtų prasirašyta kiek įmanoma greitai“, - sakė D. Tuskas. Todėl sutarties „politinė dalis“ esą bus pasirašyta kitame Europos Vadovų Tarybos posėdyje kitą savaitę. A. Merkel jam pritarė.Kanclerė kartu patvirtino planus griežtinti sankcijas Rusijai. Jei nebus sudaryta kontaktinė grupė, sankcijos bus neišvengiamos, sakė ji. Sprendimas dėl to gali būti priimtas ES užsienio reikalų ministrų sustikime Briuselyje ateinantį pirmadienį, praėjus dienai po prieštaringai vertinamo referendumo Kryme dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos.Ukraina lapkričio pabaigoje įšaldė Asociacijos sutarties su ES pasirašymą, kai svarbi jos kaimynė Rusija pagrasino ekonominėmis sankcijomis.
Rusija ir ESBO aptarė situaciją UkrainojeRusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šveicarijos prezidentas Didieris Burkhalteris aptarė galimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vaidmenį sprendžiant Krymo krizę, praneša „Reuters“.Kremliaus išleistame pranešime rašoma, kad prezidentai „aptarė ESBO galimybes kuriant rezoliuciją dėl krizės sureguliavimo“.Apie jokius konkrečius priimtus sprendimus pranešime neužsimenama.Kovo 11 d. D. Burkhalteris , šiuo metu pirmininkaujantis ESBO, informavo, kad organizacija nevykdys kovo 16 dieną numatyto referendumo dėl Krymo ateities stebėjimo, nes autonominės vyriausybės paskelbtas plebiscitas yra nelegalus ir prieštaraujantis Ukrainos įstatymams.
V. Putinas ir F. Hollande telefonu aptarė tarptautines pastangas Ukrainos krizei išspręstiRusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos vadovas Francois Hollande trečiadienį kalbėjosi apie „galimybes sustiprinti tarptautinę paramą“ Ukrainos krizės sprendimui, pranešė Kremlius.Kremliaus pranešimas apie prezidentų pokalbį telefonu savo tonu skyrėsi nuo F.Hollande'o administracijos pranešimo, kuriame nurodoma, kad Prancūzijos prezidentas V. Putinui sakė, jog jis turi daryti viską, kad sustabdytų „nepriimtiną“ Ukrainos Krymo regiono prijungimą prie Rusijos. F.Hollande'as pabrėžė, kad Krymo prijungimas prie Rusijos vertintinas kaip „nepriimtina aneksija“ ir kad numatomas referendumas neturi „teisinio pagrindo“.„Abiejų šalių lyderiai apsikeitė nuomonėmis dėl kritinės padėties Ukrainoje, apie galimybes sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą (krizei) sureguliuoti šioje šalyje. Susitarta pratęsti šį pokalbį, ypač per kovo 18 dieną numatomą Prancūzijos užsienio reikalų ir gynybos ministrų vizitą Maskvoje“, – nurodoma Kremliaus pareiškime.Šis pokalbis įvyko Prancūzijos prezidento iniciatyva.
JAV Senato komitetas balsuos dėl sankcijų ir pagalbos UkrainaiJAV Senato užsienio reikalų komitetas, siekdamas išspręsti Ukrainos krizę, trečiadienį balsuos dėl įstatymo projekto, kuriame numatytos sankcijos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) reformos, pranešė aukšto rango komiteto narys.Respublikonų senatorius Bobas Corkeris trečiadienį žurnalistams sakė, kad tikisi, jog šis projektas bus patvirtintas komitete ir perduotas balsavimui Senate.Jis taip pat nurodė, kad projekte numatyta pagalba Ukrainai ir parama 1 mlrd. JAV dolerių paskolų garantijoms.Nerimauta, kad šio įstatymo priėmimas gali užtrukti ne vieną savaitę, nes komiteto nariams nepavyko susitarti dėl TVF finansavimo, kurio prašė B. Obamos administracija.
ES ir Ukrainos Asociacijos sutarties "politinė dalis" bus pasirašyta jau kitą savaitęEuropos Sąjungos (ES) Asociacijos sutarties su Ukraina pirmoji dalis bus pasirašyta jau kitą savaitę. Tai po susitikimo Varšuvoje pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas."Mes abu manome, kad būtų naudinga, jei Asociacijos sutartis būtų prasirašyta kiek įmanoma greitai", - sakė D. Tuskas. Todėl sutarties "politinė dalis" esą bus pasirašyta kitame Europos Vadovų Tarybos posėdyje kitą savaitę. A. Merkel jam pritarė.Kanclerė kartu patvirtino planus griežtinti sankcijas Rusijai. Jei nebus sudaryta kontaktinė grupė, sankcijos bus neišvengiamos, sakė ji. Sprendimas dėl to gali būti priimtas ES užsienio reikalų ministrų sustikime Briuselyje ateinantį pirmadienį, praėjus dienai po prieštaringai vertinamo referendumo Kryme dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos.Ukraina lapkričio pabaigoje įšaldė Asociacijos sutarties su ES pasirašymą, kai svarbi jos kaimynė Rusija pagrasino ekonominėmis sankcijomis.
JAV nuomone, Rusija susijusi su ESBO stebėtojų lankymosi Kryme blokavimuRusijos kariuomenė gali būti susijusi su ginkluotomis grupuotėmis, kurios blokavo kelius ir neleido ESBO stebėtojų misijai praėjusią savaitę patekti į Ukrainos Krymo regioną, trečiadienį pranešė Jungtinės Valstijos.JAV diplomatinė misija prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) cituoja stebėtojų grupės ataskaitą, kurioje sakoma, kad ginkluoti asmenys turėjo rusų kariuomenės naudojamą įrangą ir transporto priemones.Prorusiškos pajėgos perėmė karinius objektus visame Krymo regione, kuriame taip pat yra dislokuota Rusijos karinio laivyno Juodosios jūros flotilė. ESBO karinių stebėtojų grupė, praėjusį šeštadienį mėginusi patekti į Krymą, sulaukė perspėjamųjų šūvių ir buvo priversta grįžti atgal.„Į Krymą siųstos daugiatautės delegacijos negalėjo į jį patekti... – penkis kartus skirtingose vietose joms kelią užkirto gerai ginkluoti kariai be skiriamųjų ženklų“, – nurodoma JAV pareiškime.Ataskaitoje pažymima, kad esama „reikšmingų įrodymų, jog įvairiose kelio užkardose, prie kurių teko sustoti stebėjimo misijos metu, esanti įranga atitinka (apylinkėse esančio) Rusijos Federacijos karinio personalo“ įrangą.Joje taip pat nurodoma, kad pagal registracijos numerius sunkvežimiai priklauso Juodosios jūros flotilei, pažymima JAV pareiškime.„Ši ataskaita didina mūsų susirūpinimą ir akivaizdžiai leidžia įtarti, kad Rusijos Federacija ir jos agentai yra tiesiogiai susiję su tuo, kad nešališkiems beginkliams stebėtojams nebuvo leista atlikti jiems pavesto darbo“, – nurodoma JAV ambasadoriaus ESBO Danielio Baerio pareiškime.
Baltarusija siūlys Rusijai dislokuoti 15 papildomų lėktuvųMinskas ketina pasiūlyti Maskvai pagal dvišales sutartis sustiprinti jungtinę Rusijos ir Baltarusijos pajėgų grupę, ypač aviaciją, nes NATO intensyvina veiklą prie Baltarusijos sienų, nurodė tos šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka.Daugiau – čia.
Krymo referendumas neturėtų „jokių teisinių pasekmių“, sako G-7Didysis septynetas (G-7) trečiadienį pareiškė, kad Maskvos palaikomas referendumas Ukrainai priklausančiame Kryme dėl perėjimo prie Kremliaus valdymo neturėtų „jokių teisinių pasekmių“ ir paragino Rusiją atsitraukti.G-7 šalys (Didžioji Britanija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija ir JAV) kartu su Europos Sąjungos (ES) lyderiais, paragino Rusiją „nebesistengti pakeisti Krymo statusą kitaip negu numato Ukrainos įstatymai ir pažeidžiant tarptautinę teisę“, – sakoma pranešime, kurį paskelbė Baltieji rūmai.„Bet koks tokio pobūdžio referendumas neturėtų jokių teisinių pasekmių“, – sakė jis.„Atsižvelgiant į atitinkamo pasiruošimo stoką ir bauginantį Rusijos kariuomenės buvimą (regione), procesas turėtų didelių trūkumų ir neturėtų moralinės galios. Dėl visų šių priežasčių mes nepripažintume jo rezultatų“, – nurodoma dokumente.G-7 pranešimas bus paskelbtas tuo metu, kai Ukrainos laikinasis premjeras Arsenijus Jaceniukas ruošiasi susitikti su JAV prezidentu Baracku Obama (Baraku Obama), o tarptautinė bendruomenė spaudžiama paskelbti daugiau sankcijų Maskvai.G-7 ir ES pareiškė, kad Krymo prijungimas būtų „akivaizdus Jungtinių Tautų Chartijos pažeidimas“ ir prieštarautų Rusijos įsipareigojimams, numatytiems keliose kitose sutartyse.„Bet kokie mėginimai legitimizuoti referendumą Kryme prieštarauja Ukrainos konstitucijai ir tarptautinei teisei; jie aiškiai neteisėti, – pažymima pareiškime. – Jeigu artimiausiomis dienomis neprasidės reikšmingos derybos, ir per ribotą laikotarpį nebus pasiekta rezultatų, tai išprovokuos papildomas priemones“, – priduriama jame.G-7 ir ES paragino Rusiją sušvelninti krizę patraukiant savo pajėgas atgal į bazes Ukrainoje ir sumažinant kariuomenės skaičių iki buvusio prieš krizę, taip pat pakvietė pradėti derybas su Kijevu ir spręsti problemas, pasitelkus tarptautinius tarpininkus.„Mes taip pat primename Rusijos Federacijai apie savo sprendimą sustabdyti dalyvavimą bet kokioje veikloje, susijusioje su pasiruošimu G-8 viršūnių susitikimui Sočyje, kol ji nepakeis savo krypties ir aplinka netaps tokia, kokioje galėtų vykti prasmingos Didžiojo aštuoneto diskusijos“, nurodoma jame.Anksčiau šį mėnesį Didžiojo septyneto šalys pasmerkė Rusiją dėl „aiškaus“ Ukrainos suverenumo pažeidimo ir sustabdė pasiruošimus liepą Juodosios jūros kurorte Sočyje turinčiam įvykti Didžiojo aštuoneto (G-8) susitikimui, kurį organizuoja Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.Jos nurodė, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje nesuderinami su jos vaidmeniu G-8 grupėje, prie kurios Maskva prisijungė 1997 metais, grįžusi į pasaulio areną žlugus komunizmui.G-7 grupė, kurią sudaro Didžioji Britanija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija ir JAV, taip pat J.M.Barroso bei H.Van Rompuy anksčiau šį mėnesį pasmerkė Rusiją dėl „aiškaus Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimo, Rusijai nesilaikius įsipareigojimų pagal Jungtinių Tautų (JT) chartiją ir 1997 metų pagrindų susitarimą su Ukraina“.Nuo tada Rusija dar labiau įsitvirtino Kryme, kuriame gyvena daug rusakalbių ir veikia Rusijos Juodosios jūros karo laivyno bazė.Šito regiono prorusiški lyderiai sekmadienį organizuoja referendumą, kuriame bus užduotas klausimas, ar Krymas turėtų prisijungti prie Rusijos. Jeigu referendumas įvyks, tikėtina, kad už prisijungimą prie Rusijos balsuos didžioji dauguma jo dalyvių.
Krymo oro uostas buvo užimtas siekiant sustabdyti „provokacijas“Prorusiška Krymo valdžia paskelbė iki pirmadienio perimanti šio Ukrainai priklausančio pusiasalio pagrindinio oro uosto kontrolę ir iki pirmadienio apribojo skrydžius, siekdama užkirsti kelią „provokatorių“ atvykimui, pranešė vienas aukštas regiono pareigūnas.Krymo premjero pavaduotojas Rustamas Temirgalijevas sakė žurnalistams, kad įprastas skrydžių tvarkaraštis bus atnaujintas po sekmadienį planuojamo surengti referendumo, kuriame bus siūloma pritarti šio neramaus pietinio Ukrainos regiono prisijungimui prie Rusijos.„Mūsų savigynos pajėgos perėmė kontrolę oro uoste. Privalome apriboti judėjimą – tačiau tik laikinai – kad užkirstume kelią provokatorių atvykimui“, – jis sakė trečiadienį.„Susisiekimas oru bus atkurtas kovo 17 dieną“, – pridūrė R.Temirgalijevas.Antradienį buvo įšaldyti skrydžiai iš Kijevo ir Stambulo į Krymo regiono sostinę Simferopolį. Vienas iš Kijevo skridęs lėktuvas buvo priverstas grįžti, kai jam nebuvo duotas leidimas nutūpti.Tačiau skrydžiai į Maskvą ir iš Maskvos vyko įprastu režimu.Oro uosto šaltiniai nurodė, kad ginkluotų asmenų būrys įsiveržė į skrydžių kontrolės centrą pirmadienio vakarą ir išvijo darbuotojus.
Didysis septynetas paragino Rusiją nutraukti pastangas „aneksuoti“ Krymą Didysis septynetas (G-7) paragino Rusiją sustabdyti bet kokias pastangas „aneksuoti“ Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, trečiadienį nurodė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso.G-7 lyderiai, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermannas Van Rompuy „ir aš naujoje deklaracijoje paraginsime Rusiją nutraukti visas pastangas aneksuoti Ukrainos autonominę Krymo respubliką“, sakoma J.M.Barroso žinutėje, paskelbtoje socialiniame tinkle „Twitter“.Pirmojoje J.M.Barroso žinutėje buvo nurodyta, kad tas pranešimas bus paskelbtas 11 val. 30 min. Grinvičo (13 val. 30 min. Lietuvos) laiku, bet vėliau Europos Komisijos pirmininkas patikslino, kad tai įvyks 13 val. (15 valandą).Anksčiau šį mėnesį Didžiojo septyneto šalys pasmerkė Rusiją dėl „aiškaus“ Ukrainos suverenumo pažeidimo ir sustabdė pasiruošimus liepą Juodosios jūros kurorte Sočyje turinčiam įvykti Didžiojo aštuoneto (G-8) susitikimui, kurį organizuoja Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.Jos nurodė, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje nesuderinami su jos vaidmeniu G-8 grupėje, prie kurios Maskva prisijungė 1997 metais, grįžusi į pasaulio areną po komunizmo žlugimo.G-7, kurį sudaro Didžioji Britanija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Italija, Japonija ir JAV, kartu su J.M.Barroso ir H.Van Rompuy anksčiau šį mėnesį pasmerkė Rusijos įvykdytą „aiškų Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimą, Rusijai pažeidžiant įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų (JT) chartiją ir 1997 metų pagrindų susitarimą su Ukraina“.Nuo tada Rusija dar labiau įsitvirtino Kryme, kuriame gyvena daug rusakalbių ir veikia Juodosios jūros laivyno bazė.To regiono prorusiški lyderiai sekmadienį organizuoja referendumą, kuriame bus užduotas klausimas, ar Krymas turėtų prisijungti prie Rusijos. Jeigu tas balsavimas įvyks, tikėtina, kad už prisijungimą prie Rusijos balsuos didžioji dauguma dalyvių.J.M.Barroso sakė, kad tas referendumas būtų neteisėtas, taip pat paragino nedelsiant sumažinti įtampą.„Bet kokie mėginimai legitimizuoti referendumą Kryme prieštarauja Ukrainos konstitucijai ir tarptautinei teisei; jie aiškiai neteisėti, – pažymėjo jis. – Jeigu artimiausiomis dienomis neprasidės reikšmingos derybos, o per ribotą laikotarpį nebus pasiekta rezultatų, tai išprovokuos papildomas priemones“, – pridūrė jis.G-7 pranešimas bus paskelbtas tuo metu, kai Ukrainos laikinasis premjeras Arsenijus Jaceniukas ruošiasi susitikti su JAV prezidentu Baracku Obama, o tarptautinė bendruomenė spaudžiama paskelbti daugiau sankcijų Maskvai.
D. Britanija ragina ES neįsileisti Rusijos įstatymų leidėjų dėl Krymo aneksijosDidžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas trečiadienį pareiškė norintis apriboti galimybę išduoti vizas „žymiems Rusijos įstatymų leidėjams“, Europos Sąjungai (ES) tariantis dėl atsako į Rusijos vykdomą faktinę Ukrainai priklausančio Krymo aneksiją.„Spausime, kad tie kelionių suvaržymai būtų taikomi kai kuriems žymiems Rusijos įstatymų leidėjams, – D.Cameronas sakė žurnalistams, skrisdamas į Izraelį. – Vakar dalyvavome susitikime su partneriais Londone, kuriame svarstėme (šį pasiūlymą) ir padėjome jį ant stalo.“Tačiau draudimas išduoti vizas gali būti įvestas tik pasiekus visų 28 bloko šalių pritarimą.Ateinantį pirmadienį vyksiantis ES užsienio reikalų ministrų susitikimas minimas kaip viena iš galimų progų suderinti tokį susitarimą.Paklaustas, kam būtų taikomas toks draudimas, D.Cameronas atsakė: „Kriterijus – žmonės, kurie spaudė imtis nepriimtinų žingsnių, kurie buvo atlikti.“
Rusijos kultūros žvaigždės parėmė Putiną dėl KrymoDaugiau kaip 80 garsiausių Rusijos menininkų, tarp jų – dirigentas Valerijus Gergijevas, pasirašė atvirą laišką, kuriuo reiškiama parama prezidento Vladimiro Putino politikai dėl Ukrainos ir Krymo, trečiadienį paskelbė kultūros ministerija.Laiške, kuris buvo paskelbtas ministerijos interneto svetainėje, jie sako, kad „negali būti abejingi stebėtojai šaltomis širdimis“ ir kad „tvirtai pareiškia paramą Rusijos Federacijos prezidento pozicijai dėl Ukrainos ir Krymo“.Tarp pasirašiusiųjų yra tokie garsūs atlikėjai kaip pianistas Denisas Macujevas ir baleto šokėjas Nikolajus Ciskaridzė, neseniai atleistas iš Didžiojo teatro.Daugiau – čia.
Juodojoje jūroje prasidėjo bendros Bulgarijos, Rumunijos ir JAV karinių jūrų pajėgų pratybosVakarinėje Juodosios jūros dalyje prasidėjo bendros Bulgarijos, Rumunijos ir JAV karinių jūrų pajėgų pratybos. Tai trečiadienį pranešė "Reuters”.Anksčiau dėl nepalankių meteorologinių sąlygų jos buvo atidėtos parai.Pranešama, kad sprendimas surengti pratybas buvo priimtas 2013 metais ir kad jos yra bendro trijų valstybių karinių jūrų pajėgų rengimo dalis. Pratybose dalyvauja Bulgarijos fregata "Dryzki”, trys Rumunijos laivai ir JAV eskadrinis minininkas "Truxtun”.
Rusijos raketų pajėgos stiprina mobilių raketinių kompleksų apsaugąRusijos raketinės pajėgos savo objektų apsaugai pradės naudoti mobiliuosius robototechninius kompleksus, remdamasi Rusijos gynybos ministerijos atstovu strateginės paskirties raketų pajėgoms, majoru Dmitrijumi Andrejevu, praneša naujienų agentūra „Itar-Tass“.    Jis pažymėjo, kad norint padidinti mobiliųjų raketų kompleksų „patvarumą“, maskuotės klausimams Raketinėse pajėgose skiriamas ypatingas dėmesys, rašo unian.net.„Kalbant apie ginkluotus mobiliųjų raketų kompleksus „Topol“, kasmet pristatoma vis daugiau įvairių modifikacijų maskuojamųjų komplektų, kurie, atsižvelgus į metų laiką, oro sąlygas ir pozicinio rajono ypatybes, leidžia efektyviausiai išnaudoti įvairiausius maskuotės būdus, metodus ir formas“.„Dėl šios priežasties strateginės paskirties raketines pajėgas, aprūpintas mobiliais raketų kompleksais, 2014 metais papildys daugiau kaip 2200 maskuojančių komplektų MKT-4L, MKT-2S. Tai 20 kartų daugiau, negu praėjusiais metais“, - sakė D. Andrejevas. Jis pažymėjo, kad MKT-2S skirti žiemos, o MKT-4L – vasaros periodams.    „Be to, į Teikovo raketų junginį pristatytos naujausios inžinerinio aprūpinimo ir maskuotės mašinos. Trys šios divizijos pulkai šimtu procentų yra aprūpinti inžinerinio aprūpinimo ir maskuotės mašinomis“, - pridūrė D. Andrejevas, patikslindamas, kad šiais metais tokia pati technika pasieks ir Novosibirsko bei Tagilio raketų junginius.   
Krymo totorių lyderis išvyko į derybų į MaskvąVienas iš pagrindinių Krymo totorių etninės mažumos lyderių trečiadienį tikisi surengti derybas Maskvoje dėl savo musulmoniškos bendruomenės likimo, Rusijai perimant kontrolę tame autonominiame Ukrainos regione.Mustafa Cemilevas anksčiau vadovavo Krymo totorių parlamentui, o dabar yra Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas, atstovaujantis partijai „Batkivščyna“ („Tėvynė“), vadovaujamai buvusios premjerės Julijos Tymošenko.M.Cemilevas surengs derybas Maskvoje dėl padėties Kryme. Jo vizitui pritarė naujoji Ukrainos vyriausybę, atėjusi į valdžią, kai buvo nuverstas prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius, sakoma Krymo totorių asamblėjos (Medžliso) pranešime.Totorių lyderis į Maskvą atskrido antradienį.Pranešime nurodoma, kad jį pakvietė Mintimeras Šaimijevas – buvęs Rusijos Tatarstano regiono lyderis, kuriame daugelis gyventojų yra etniškai artimai susiję su Krymo totoriais.Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad M.Cemilevas buvo pakviestas derybų, tačiau atsisakė pateikti daugiau detalių, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.Kaip pranešama, M.Šaimijevas siekė surengti M.Cemilevo ir V.Putino susitikimą Kremliuje, tačiau D.Peskovas nepatvirtino, jog toks pokalbis planuojamas.Krymas kovo 16 dieną planuoja surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos, po kurio, kaip prognozuojamas, tas autonominis Ukrainos regionas bus sparčiai inkorporuotas į Rusijos teritoriją.Krymo totoriai, kurie tradiciškai laikomi uoliais Ukrainos nepriklausomybės rėmėjais, reiškė didžiulį susirūpinimą dėl faktinės Rusijos pajėgų kontrolės pusiasalyje.Totoriai labai įtariai žvelgia į Maskvą, nes beveik visi jų bendruomenės nariai Antrojo pasaulinio karo pabaigoje buvo ištremti į Centrinę Aziją, o į savo tėvynę pradėjo grįžti tik 9-o dešimtmečio pabaigoje.Tačiau Tatarstano, kuris Rusijoje turi autonominės respublikos statusą, pareigūnai stengėsi nuraminti Krymo totorius, kad jiems nėra ko baimintis.
Maskvos teismas leido už akių suimti D. JarošąMaskvos miesto Basmano rajono teismas leido už akių suimti Ukrainos nacionalistinės organizacijos "Dešinysis sektorius” lyderį Dmytro Jarošą. Tai trečiadienį pranešė Rusijos teisinės ir teisminės informacijos agentūra (RAPSI)."Atsižvelgiant į duomenis apie asmenybę ir bylos medžiagą kitokios priemonės negali būti”, - paaiškino žurnalistams teismo atstovai.Anksčiau RF Tyrimų komitetas iškėlė D. Jarošui baudžiamąją bylą už viešus raginimus imtis teroristinės veiklos, kai šis "Dešiniojo sektoriaus” puslapyje socialiniame tinkle "Vkontakte” kreipėsi į čečėnų kovotojų lyderį Doku Umarovą, ragindamas paremti Ukrainą. Rusija paskelbė tarptautinę D. Jarošo paiešką.Pats "Dešinysis sektorius” vėliau pareiškė, kad įrašas jo puslapyje atsirado įsilaužus į vieno iš administratorių paskyrą.Anksčiau D. Jarošas pranešė apie savo planus balotiruotis į valstybės vadovo postą per pirmalaikius Ukrainos prezidento rinkimus 2014 metų gegužę.
JAV Kongreso Atstovų Rūmai rekomendavo B. Obamai nedalyvauti Didžiojo aštuoneto viršūnių susitikimeJAV Kongreso Atstovų Rūmai antradienį priėmė rezoliuciją, smerkiančią Rusijos veiksmus Ukrainos atžvilgiu. Už dokumentą balsavo 402 įstatymų leidėjai, prieš - septyni. Rezoliucija yra patariamojo pobūdžio. Dokumente JAV prezidentas ir kitų demokratinių šalių lyderiai raginami nedalyvauti Didžiojo aštuoneto viršūnių susitikime Sočyje, taip pat apsvarstyti galimybę pašalinti Rusiją iš šios grupės. Rezoliucijoje Baltųjų rūmų administracijai siūloma "bendradarbiauti su sąjungininkais Europoje ir kitomis šalimis, kad būtų įvestos vizų, finansų, prekybos ir kitos sankcijos prieš aukštus Rusijos valdininkus, valstybines bankų struktūras ir kompanijas”.Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komiteto vadovas Edas Roisas (Ed Royce) apibūdino priimtą rezoliuciją kaip svarbų pareiškimą ukrainiečių tautai remti, kuriame smerkiama niekieno neišprovokuota Rusijos agresija.
Rusijos ir JAV diplomatijos vadovai nerado bendros pozicijos dėl Ukrainos Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry antradienį vėl nesugebėjo išspręsti nesutarimų, kaip turėtų būti sprendžiama Ukrainos krizė, likus vos kelioms dienoms iki Maskvos palaikomo referendumo Kryme dėl to autonominio regiono prisijungimo prie Rusijos.Per naujausią pokalbį telefonu abu diplomatijos vadovai nepasiekė jokio bendro sutarimo ir tai pripažino. Plačiau...
Krymo referendumas neteisėtas, sako ESBO pirmininkasKryme rengiamu referendumu dėl prisijungimo prie Rusijos pažeidžiama Ukrainos konstitucija, antradienį sakė Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) pirmininkas. „Savo dabartine forma referendumas dėl Krymo, numatytas, 2014 metų kovo 16 dieną, prieštarauja Ukrainos konstitucijai ir turi būti laikomas neteisėtu“, - sakoma ESBO pirmininko Didier Burkhalterio pareiškime. Jis atmetė galimybę ESBO stebėti referendumą Kryme, kur kontrolę perėmė prorusiškos pajėgos, proeuropietiškiems protestuotojams Kijeve iš prezidento posto išvertus Kremliaus sąjungininką. Strateginę reikšmę turinčio Krymo pusiasalio valdytojais pasiskelbę veikėjai dabar kviečia savanorius kovai su ukrainiečių kariais, o Rusijos vyriausybė nusiuntė parlamentui įstatymo projektą, kuriuo būtų supaprastinta Krymo aneksija po sekmadienį įvyksiančio referendumo. Tačiau Kijevas šį referendumą atmeta ir kreipiasi į Vakarus prašydamas diplomatinės paramos ir spaudimo Maskvai, kad ji atleistų karinius gniaužtus Krymo regione, kur daugumą gyventojų sudaro rusakalbiai.
Rusų okupantai užminavo ir spygliuota viela aptvėrė „sieną“ į Chersono sritįTarp Krymo ir Chersono srities pradėta užkasinėti prieštankines minas ir tiesti spygliuotą vielą, praneša unian.net. Siena nustatoma Chersono žemėje. Dar daugiau, elektra į užgrobėjų pasienio punktą taip pat eina iš Chersono srities, o už ją moka Vidaus reikalų ministerija. Žurnalistams neleidžiama pasižiūrėti, kaip įsikuria okupantai – žmogus su automatu parodė ženklą, kad žurnalistams būtina skubiai dingti. Yra duomenų, kad kariai žalia uniforma užėmė dabar jau buvusio Geničesko rajono valstybinės administracijos pirmininko viešbutį. Tuo pat metu buvo sustiprinta Ukrainos kariuomenė ir pasienio punktai. Atsirado savas kontrolės punktas pačiame Čongare. Kaip perdavė TSN korespondentas, kaimas dabar yra ne niekieno juostoje, o sunkvežimiai su rusų kariais čia jau nebeužvažiuoja.
Krymo totoriai atvirai boikotuos referendumąKrymo totoriai boikotuos Krymo autonominės respublikos referendumą nepaisant to, kad jo sprendimas jau nulemtas. Apie tai „Svoboda slova“ eteryje kalbėjo Medžliso pirmininkas Refatas Čubarovas, praneša unian.net. „Šiandien visi staiga pamilo Krymo totorius. Krymo totorių veiksnys taps esminiu. Mums reikia veikti pagal sąžinę. Tai mūsų žemė. Mūsų niekas neklausė, kai rengė kažkokius planus. Mano požiūriu, referendumo būti negali. Mes atvirai boikotuosime referendumą. Nors žinome, kad dėl jo rezultato jau nuspręsta“, - sakė R. Čubarovas. Kaip jau skelbė „Unian“, Krymo Rada priėmė „nepriklausomybės deklaraciją“. Už ją balsavo 78 Krymo autonominės respublikos deputatai. Krymo Rada remiasi 2010 metų liepos 22 dienos Jungtinių Tautų Organizacijos tarptautinio teismo sprendimu dėl Kosovo, kai buvo pripažinta, jog dalies valstybės vienpusis nepriklausomybės paskelbimas nepažeidžia kokių nors tarptautinės teisės normų.
Ukraina nesiųs savo pajėgų į atsiskirti besiruošiantį KrymąUkrainos laikinasis prezidentas antradienį pareiškė, kad jo šalis nenaudos armijos, siekdama užkirsti kelią Krymo atsiskyrimui. Ukrainai svarbu nepalikti neapsaugotos rytinės sienos, nes Rusija to ir telaukia. Plačiau...
Rusų žiniasklaida: Krymas taps į Rusijos sudėtį įeinančia respublikaSprendimas dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos jau priimtas pačiame aukščiausiame lygyje. Apie tai, remdamasis iš savo šaltinių gauta informacija. Plačiau...
Krymo parlamento pirmininkas: grįžimas į Ukrainos sudėtį - neįmanomasKrymo Autonominė Respublika negrįš į Ukrainos sudėtį, net jei prie valdžios vairo vėl stotų atstatydintas prezidentas Viktoras Janukovyčius. Tai pareiškė Krymo parlamento pirmininkas Vladimiras Konstantinovas, kurį cituoja agentūra "RIA Novosti". "Šalies, kurioje mes gyvenome, nebėra. Mes einame savo keliu ir norime šį kelią kuo greičiau įveikti", - kalbėjo jis. Žurnalistų paklaustas, ar Krymo sugrįžimas į Ukrainos sudėtį būtų įmanomas ankstesnėmis sąlygomis, V. Konstantinovas sakė: "Neįmanoma. Šis etapas jau baigėsi. Tai jau nebeįmanoma. Mes jau pažengėme toliau". Antradienį Krymo parlamentas paskelbė nepriklausomybę nuo Ukrainos ir priėmė deklaraciją dėl ketinimų prisijungti prie Rusijos Federacijos. Sekmadienį etninių rusų vyraujamame Kryme vyks referendumas dėl būsimo pusiasalio statuso.
Belbeko oro uoste kilo gaisrasBelbeko oro uoste, kurį „saugo“ Rusijos specialiosios pajėgos, buvo padegta elektros instaliacija. Gaisrą pavyko užgesinti. Apie tai savo sukurtame tinklalapyje pranešė Ukrainos kariškiai.„Sugrįžo ilgai laukta ugniagesių komanda, vadovaujama brigados vado Julijaus Mamčuro. Oro uoste, kurį „saugo“ „marsiečiai“ (Rusijos specialiosios pajėgos – UNIAN) buvo padegta elektros instaliacija. Gaisras buvo pastebėtas iš dalinio administracinių pastatų“, - pranešė jie.Kaip pranešama, pavojingai arti padegtos elektros instaliacijos yra kuro ir tepalų sandėliai.„Anot marsiečių žodinio pareiškimo, jų snaiperių ir personalo saugomoje teritorijoje nežinomas asmuo padegė elektros instaliaciją, - rašo kariai.„Padegti atjungtą elektros instaliaciją galima tik naudojant degias medžiagas“, - pažymėjo vienas ukrainiečių kariškis. http://www.youtube.com/watch?v=zeklP8hrmvw
ESBO pirmininkas: Referendumas Kryme – neteisėtasŠveicarijos užsienio reikalų ministras ir ESBO pirmininkas Didier Burkhalter pareiškė, kad tokio pobūdžio referendumas Kryme, koks numatytas 2014 metų kovo 16 dieną, prieštarauja Ukrainos Konstitucijai, todėl turi būti laikomas neteisėtu.Kaip praneša ESBO spaudos tarnyba, D. Burkhalter įsitikinęs, jog norint surengti teisėtą referendumą dėl Krymo autonomijos lygio ar nepriklausomybės, jis privalo būti pagrįstas Ukrainos Konstitucijos nuostatomis bei atitikti tarptautinę teisę. Atsižvelgdamas į tai, pareigūnas paragino visas šalis susilaikyti nuo šalies Konstitucijai prieštaraujančių veiksmų.D. Burkhalter taip pat atmetė galimybę, kad kovo 16 dieną suplanuotą referendumą stebės ESBO atstovai, kadangi pagrindinis tam būtinas kriterijus – atitikimas Konstitucijai – nebuvo įvykdytas. Be to, bet kokios stebėjimo misijos sąlyga – kvietimas iš atitinkamos ESBO priklausančios valstybės.
M. Dobkinui skirtas namų areštasKijevo miesto Pečersko rajono teismas buvusiam Charkovo srities valstybinės administracijos vadovui Michailui Dobkinui kaip kardomąją priemonę skyrė namų areštą. M. Dobkinas nusprendė teismo sprendimą apskųsti.Buvęs gubernatorius sulaikytas pirmadienį, kovo 10 dieną. Kol kas jam teks likti Kijeve. Čia jis turi nekilnojamo turto.Generalinėje prokuratūroje pažymėjo, kad M. Dobkinui pranešta apie įtarimus įvykdžius nusikaltimą pagal Ukrainos Baudžiamojo Kodekso 110 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas į Ukrainos teritorinį vientisumą).
Bachčisarajuje pagrobtas automobilių bataliono vadas papasakojo, kaip juos užgrobė Bachčisarajuje kiek ankščiau pagrobtas karinio dalinio A2904 automobilių bataliono vadas Vladimiras Sadovnikas papasakojo, kaip buvo užgrobas jo dalinys ir kaip jie buvo priversti  perduoti jį užgrobėjams, rašo unian.net.„Mane įgrūdo į automobilį VAZ-2110 ir nusivežė į Simferopolį, kur praleidau parą. Centriniame kariniame komisariate. Mane įkalbinėjo perduoti dalinį, bet aš savo pozicijų neišdaviau. Ir šiuo momentu kitos priesaikos, išskyrus pažadą tarnauti Ukrainos tautai, nesu davęs“, - pasakojo karininkas.Atsakydamas į žurnalisto klausimą, neva jis nurodęs savo pavaldiniams sudėti ginklus, V. Sadovnikas teigė, kad dalinio teritorijoje ginklų nebuvo. „Kai vyko karinio dalinio užgrobimas, pasigirdo šūviai ir automatų serijos, žmonės prasibrovė pro šią arką, per viršų. Maniškiai jiems vartų neatidarė. Vėliau jų vyresnysis pareiškė – surask kadrus, kad norintys galėtų pereiti pas juos. Šiuo momentu yra perėję 50 proc. karių, bet nė vienas karininkas kitos priesaikos nedavė. Jie visi yra dalinio teritorijoje ir atlieka savo tarnybines pareigas“, - sakė jis.Kalbėdamas apie naujuosius „kaimynus“, V. Sadovnikas pasakojo, kad jų karininkai vedė derybas su tais, kurie liko ištikimi ukrainietiškai priesaikai. Dabar jie yra dalinio štabe. „Mes stengiamės mažiau kontaktuoti su tais žmonėmis (tais, kurie perėjo – aut. past.), kad išvengtume galimų provokacijų. Iš jų pusės provokacijų kol kas nėra. Jie užėmė gyvenamąsias patalpas, kareivines ir ten gyvena“, - pasakojo jis.„Mes neturime galimybės su jais bendrauti. Jie kontroliuoja parką, kur stovi automobilinė technika ir kiti karinio dalinio objektai. Šiuo metu galioja susitarimas, kad mes ramiai judame per dalinį ir mūsų niekas neliečia. Šiuo momentu taip ir yra“, - pažymėjo karininkas. Jo teigimu, konkretaus pavojaus ukrainiečių kariams nėra, nors „kaimynai“ dalinio teritorijoje yra ginkluoti.http://www.youtube.com/watch?v=niuDchva1xM
Kryme paleistos Automaidano aktyvistės ir žurnalistė„Ukrainskaja pravda“ skelbia, kad pagrobtos Automaidano aktyvistės Šura Riazanceva bei Jekaterina Butko ir žurnalistė Elena Maksimenko buvo paleistos, rašo unian.net. Apie tai minėtam leidiniui pranešė vienas iš Automaidano lyderių Sergejus Chadžinovas.„Taip, jas paleido. Kiek man žinoma, jos jau yra Chersono srityje“, - sakė jis.
Merkel pavadino Rusijos veiksmus Kryme „aneksija“Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį per pokalbį su savo konservatyvios partijos įstatymų leidėjais pavadino Rusijos veiksmus Ukrainai priklausančiame Krymo regione „aneksija“, pranešė vienas šio susitikimo dalyvių.A. Merkel pareiškė parlamentarams, jog Rusija iš esmės „pavogė“ šį Juodosios jūros pusiasalį, ir pridūrė, kad „galima pavadinti tai aneksija“, AFP pažymėjo dalyvis, pageidavęs likti anonimu.Kanclerė sakė, kad Rusijai negali būti leista išsisukti dėl šio žingsnio Kryme, ir pažymėjo trejopos prieigos reikalingumą - pagalbą Ukrainai, dialogo su Maskva palaikymą ir santykių su Kremliumi griežtinimą, įskaitant sankcijas.A. Merkel, kuri išaugo komunistinėje Rytų Vokietijoje ir kalba rusiškai, kelis kartus aptarė Ukrainos krizę su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, buvusiu KGB agentu, kuris kalba vokiškai.Ji pakartotinai pabrėžė V.Putinui, kad ši intervencija pažeidžia tarptautinę teisę, o Kryme sekmadienį rengiamą referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos apibūdino kaip „nelegalų“.Vakarai nurodė, kad jie nepripažins šio referendumo rezultatų.
Ukrainos prezidento rinkimus siūloma nukelti į gruodžio 7-ąją Ukrainos Aukščiausioji Rada neeilinių prezidento rinkimų datą iš šių metų gegužės 25 dienos siūlo perkelti į šių metų gruodžio 7-ąją, skelbia „The Insider“.Kovo 11 dieną buvo užregistruotas atitinkamas nutarimo projektas, siūlantis pakeisti ankstesnį Aukščiausiosios Rados nutarimą „Dėl Ukrainos prezidento nusišalinimo nuo konstitucinių galių vykdymo ir neeilinių prezidento rinkimų paskyrimo“.Tokios iniciatyvos parlamente ėmėsi „Regionų partijos“ deputatas Evgenijus Murajiovas, rašo unitan.net. Priminsime, kad anksčiau neeilinius prezidento rinkimus Aukščiausioji Rada buvo numačiusi 2014 metų gegužės 25 dieną.
ES sutarė dėl 500 mln eurų vertės prekybos nuolaidų UkrainaiEuropos Komisija antradienį sutarė vienašališkai suteikti Ukrainai 500 mln. eurų vertės nuolaidų prekybai, atsisakant muitų daugeliui žemės ūkio produktų ir kitų gaminių, siekiant palaikyti Ukrainos ekonomiką.Europos prekybos komisaras Karelas De Guchtas paaiškino, kad šis sprendimas įsigalios nedelsiant ir galios iki šių metų lapkričio 1 dienos; per tą laiką Europos Sąjunga tikisi, kad bus pasirašyta laisvosios prekybos sutartis su Kijevu visa apimtimi.Bendra nuolaidų vertė yra apie 487 mln. eurų per metus, sakė K.De Guchtas; ir didžiausią dalį (330 mln. eurų) sudarys muitų panaikinimas žemės ūkio prekėms ir perdirbtiems žemės ūkio produktams, taip pat kai kurioms pramoninėms prekėms bei tekstilei.Šis sprendimas yra dalis pastangų Ukrainai paskatinti po buvusio prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimo.Tuo pačiu metu ES mėgina spaudimu paveikti Rusiją, kad ši išvestų savo pajėgas iš Krymo; tai ketinama daryti sankcijomis ir kitomis Maskvai taikomomis priemonėmis.
Ukrainoje pusė televizijos paslaugų teikėjų nutraukė Rusijos kanalų rodymąUkrainos nacionalinė televizijos ir radijo taryba pareikalavo, kad programinių paslaugų teikėjai antradienį (kovo 11 dieną) nuo 19 val. nutrauktų Rusijos televizijos kanalų rodymą.Pasak šios tarybos, kreipimesi pažymima, kad nebebūtų rodomos šios rusiškos programos: „Vesti“, „Rossija 24“, „Pirmasis kanalas pasaulinis tinklas“, „RTR Planeta“, „NTV Mir“.Taip pat pažymima, kad 12 val. duomenimis jau apie pusė teikėjų visoje Ukrainoje jau išjungė minėtus kanalus, kiti tam ruošiasi.„Tokia padėtis informaciniame Ukrainos lauke susidarė dėl būtinybės užtikrinti informacinį saugumą pagal atitinkamą Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimą“, – paaiškino šios tarybos spaudos tarnyba.Nacionalinė taryba rekomenduoja užtikrinti visoje Ukrainoje Krymo televizijos kanalų ATR bei „Černomorskaja TRK“ (blacksea.tv) rodymą.
A. German patarė V. Janukovyčiui vykti į KrymąBuvusi nuo Ukrainos prezidento pareigų atleisto Viktoro Janukovyčiaus patarėja bei Ukrainos Aukščiausiosios Rados narė, atstovaujanti Regionų partiją, Anna German patarė V. Janukovyčiui vykti į Krymą.Kaip rašo UNIAN, apie tai A. German panešė kovo 11 d. Aukščiausioje Radoje.„Šiuo metu nenorėčiau komentuoti V. Janukovyčiaus pareiškimų, nes tai yra jo pareiškimai. Tiesiog pasakiau, kad jei turėčiau galimybę patarti, kaip tai darydavau senais gerais laikais, aš jam pasakyčiau, jog Krymo situacijos sureguliavimas bei pagelbėjimas Ukrainai išsaugoti Krymą – tai prezidento pareiga, o visa kita atrodo tiesiog apgailėtinai“, - pareiškė A. German.Kovo 11 d. eilinio pasisakymo metu V. Janukovyčius pareiškė, kad grįš į Ukrainą, kai tik susiklostys tam palankios aplinkybės. Ukrainos Aukščiausiosios Rados narys Gennadijus Moksalis įsitikinęs, kad V. Janukovyčius greitu metu atvyks į Krymą bei iš ten vykdys savo griaunančią veiklą.
Ukrainos Užsienio reikalų ministerija reikalauja Rusijos išvesti desantinius Baltijos karinio laivyno laivusUkrainos Užsienio reikalų ministerija įteikė dar vieną notą Rusijos ambasadai Ukrainoje, kurioje reikalaujama, kad Rusijos Baltijos karinio laivyno laivai nedelsiant paliktų Ukrainos teritoriją.Kaip praneša UNIAN, apie tai pranešė Ukrainos Užsienio reikalų ministerijos Informacinės politikos departamento direktorius Jevgenijus Perebijnisas. „Šiandieną į Ukrainos Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos ambasadorius Ukrainoje, jam buvo įteikta nota“, - pranešė J. Perebijnisas.Anot J. Perebijniso, šioje notoje pažymima, jog šie laivų veikla kelia pavojų Ukrainos suverenitetui, teritoriniam vientisumui bei Ukrainos nepriklausomybei, todėl negali būti vertinama kaip atitinkanti 1982 m. Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) jūrų teisės konvencijos 17 straipsnį.J. Perebijnisas taip pat priminė, jog jau anksčiau Ukrainos Užsienio reikalų ministerija yra įteikusi notą Rusijos pusei dėl didžiųjų desantinių Rusijos Baltijos karinio laivyno laivų įvedimo į Ukrainos teritoriją, nes taip buvo pažeista Ukrainos valstybinė siena. Šie laivai buvo į vesti į Sevastopolį nesuderintus šių veiksmų su kompetentingomis Ukrainos institucijomis. Be to, buvo tęsiamas neteisėtas karinės technikos bei Rusijos karinių pajėgų gabenimas į Ukrainos teritoriją, o tai panaudojama intervencijos į Krymo teritoriją didinimui.„Ukraina reikalauja, kad šie laivai nedelsiant paliktų Ukrainos teritorinius vandenis“, - pareiškė J. Perebijnisas.
Lenkijos premjeras: ES taikys sankcijas Rusijai nuo ateinančio pirmadienioLenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad Europos Sąjunga nuo pirmadienio pradės taikyti sankcijas Rusijai, kuri vykdo karinę intervenciją Ukrainos teritorijoje Kryme.„Kalbant apie sankcijas Rusijai, sprendimas faktiškai jau priimtas, ypač apie sankcijų vedimo procedūrą. To pasekmė bus sankcijų pradžia pirmadienį“, – sakė D.Tuskas per spaudos konferenciją antradienį.Rusijos pajėgos sustiprino savo pozicijas Krymo pusiasalyje, artėjant Rusijos remiamam referendumui dėl šio regiono ateities sekmadienį, kovo 16 dieną.Ukrainos valdžia Kijeve ir jos rėmėjai Vakaruose laiko planuotą referendumą neteisėtu.
NATO laivyno manevrai Juodojoje jūroje turėtų paskatinti Rusiją pradėti taikias derybasKariuomenės generolo bei buvusio Ukrainos Išorinės žvalgybos tarybos vadovo Nikolajaus Malomūžo manymu, karinių jūrų pajėgų balansas Juodojoje jūroje Rusijai nepalankus.Kaip praneša liga.net, NATO šalių narių kariniai jūrų pajėgos, vykdančios manevrus Juodosios jūros Šiaurės vakaruose, turėtų paskatinti Rusiją nutraukti agresiją prieš Ukrainą bei imtis taikaus Krymo krizės sprendimo. Apie tai kovo 11 d. Kijevo krizių informavimo centre pranešė kariuomenės generolas bei buvęs Ukrainos išorinės žvalgybos vadovas, šiai tarnybai vadovavęs 2005–2010 m., N. Malomūžas.Anot N. Malomūžo, šiandieną karinių jūrų pajėgų balansas Juodojoje jūroje Rusijai yra nepalankus.„Tai turėtų tapti papildomu faktoriumi paskatinti Rusiją imtis taikių, sparčių, aukšto lygio bei konstruktyvių derybų. Dėl šios priežasties NATO karinės pajėgos, kurios šiuo metu yra Juodojoje jūroje, tampa svarbiu situacijos stabilizacijos faktoriumi“, - patikino N. Malomūžas.Taip pat jis mano, kad galimi Krymo atskyrimo nuo Ukrainos arba valdžios perskirstymo tarp Ukrainos ir Rusijos dėl pusiasalio kontroliavimo scenarijai yra nepriimtini.„Pasaulis su tuo nesutiks“, - sakė N. Malomūžas.Kovo 11 d. JAV. Rumunijos ir Bulgarijos karinės jūrų pajėgos pradėjo vykdyti manevrus Juodojoje jūroje šalia Ukrainos teritorinių vandenų.
Šveicarija blokavo daugiau ukrainiečių sąskaitųŠveicarija, kuri vadovavo spaudimui blokuoti Ukrainos nušalintojo lyderio Viktoro Janukovyčiaus ir kitų turtą, įšaldė dar devynių asmenų, tarp jų – vieno V. Janukovyčiaus sūnaus, sąskaitas.Šveicarų pareigūnai, kurie praėjusį mėnesį nurodė įšaldyti V.Janukovyčiaus, jo sūnaus, anglių magnato Oleksandro ir dar 18 ukrainiečių turtą, vėlai pirmadienį paskelbė įsakymą išplėsti įšaldymą.Tarp devynių „naujokų“ yra buvusio lyderio sūnus, parlamentaras Viktoras ir buvusio premjero Mykolos Azarovo sūnus Oleksijus.Naujajame sąraše taip pat yra Ukrainos buvęs saugumo vadovas Oleksandras Jakymenka, V.Janukovyčiaus Regionų partijos figūra ir buvusio Ukrainos generalinio prokuroro sūnus Artiomas Pšonka.Į sąrašą dar įtraukti du buvę vyriausybės nariai, du buvę prezidento patarėjai ir vienas verslininkas.Šveicarų pareigūnai atsisakė nurodyti, kokios sumos įšaldomos, ir sakė, kad perduos tuos pinigus Ukrainai, jei bus nuspręsta, kad jų kilmė yra neteisėta.Tačiau kad taip nutiktų, V.Janukovyčius ir kiti į sąrašą įtraukti asmenys turės būti teisiami ir pripažinti kaltais dėl korupcijos.Šveicarija pasižadėjo glaudžiai bendradarbiauti su naująja Ukrainos valdžia ir padėti jai išsiaiškinti galbūt šešėlinio turto kilmę.Dabartiniai Ukrainos lyderiai kaltiną V.Janukovyčių ir jo šalininkus išvežus iš šalies milijardus dolerių, kai valstybės ekonomika atsidūrė prie bankroto slenksčio.Ukrainiečius sukrėtė prabanga, kurią jie pamatė V.Janukovyčiaus sodyboje, atvertoje visiems norintiems ją apžiūrėti, kai jis paspruko į Rusiją.Europos Sąjunga, kuriai nepriklauso nei Šveicarija, nei Ukraina, V.Janukovyčiaus ir jo aplinkos turtus įšaldė sekdama Šveicarijos ir Lichtenšteino pavyzdžiu.
Ukrainos parlamentas paskelbė ultimatumą Krymo vyriausybeiUkrainos parlamentas paskelbė ultimatumą Krymo Autonominės Respublikos vyriausybei iki trečiadienio atšaukti referendumą dėl pusiasalio atsiskyrimo. Priešingu atveju regiono parlamentas bus paleistas, sakoma antradienį Aukščiausiosios Rados priimtoje rezoliucijoje, kurią cituoja agentūra AFP.Tačiau neaišku, kaip Kijevas galės įgyvendinti savo pareiškimą. Nes Krymo parlamentas dar prieš referendumą paskelbė pusiasalio nepriklausomybę nuo Ukrainos. Toks žingsnis esą buvo būtinas teisiniu požiūriu, kad Krymas galėtų prisijungti prie Rusijos Federacijos."Krymo Autonominės Respublikos ir Sevastopolio miesto nepriklausomybės deklaracijai" pritarė 78 deputatai iš 81, paskelbė parlamento spaudos tarnyba.Sekmadienį Kryme, kuriame didžiąją dalį gyventojų sudaro etniniai rusai, vyks referendumas dėl galimo atsiskyrimo nuo Ukrainos ir priklausymo Rusijai.
Šiandien vakare Ukrainoje ketinama nutraukti keleto rusiškų televizijos kanalų transliaciją Ukrainos nacionalinė televizijos ir radijo taryba reikalauja programinių paslaugų tiekėjų iki šių metų kovo 11 d. 19 val. nutraukti savo tinkluose Rusijos televizijos kanalų „Vesti“, „Rossija24“, „ORT“, „RTR Planeta“ ir „NTV Mir“ retransliaciją.Kaip rašo unian.net, apie tai pranešama Nacionalinės tarybos kreipimesi į programinių paslaugų tiekėjus bei kabelinės televizijos operatorius. Taip pat šiame pranešime pažymima, kad iki kovo 11 d. 12 val. jau iki 50 proc. tiekėjų visoje Ukrainoje nutraukė šių užsienio kanalų transliaciją, kiti tiekėjai transliaciją ruošiasi nutraukti artimiausiu metu.Kaip teigiama pranešime, tokia situacija Ukrainoje susidarė dėl būtinybės užtikrinti informacinį saugumą, atsižvelgiant į 2014 m. kovo 6 d. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos kreipimąsi.
Ukrainos pasienyje – 220 tūkst. rusų kareiviųRusijos kareivių prie Ukrainos sienų kelis kartus daugiau, nei ukrainiečių karių.Taip pareiškė gynybos ministras Igoris Teniuchas, informuoja liga.net.Jis pabrėžė, kad Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų karių, dalyvaujančių mokymuose netoli rytinių Ukrainos sienų ir Kryme, skaičius – 220 tūkst. asmenų, 1 800 tankų, apie 400 sraigtasparnių, 150 lėktuvų, 60 laivų. „Šis skaičius kelis kartus viršija Ukrainos ginkluotųjų pajėgų skaičių. Kare laimi mobilizacija, ištekliai, strategija, taktika ir kovinė dvasia. Šiuo metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi tik dvi pastarąsias dalis,  – taktiką ir kovinę dvasią“, – pareiškė gynybos ministras.Jis informavo, kad šiuo metu Ukrainos sausumos pajėgose yra 41 tūkstantis asmenų ir pabrėžė, kad norint rasti išeiti iš sudėtingos situacijos reikia gausių išteklių, siekiant paruošti kariuomenę galimiems veiksmams Pietų ir Rytų kryptimis.
V. Žirinovskis ragina skelbti Ukrainai karąRusijos liberaldemokratų partijos lyderis Vladimiras Žirinovskis mano, kad būtų galima suteikti Viktorui Janukovyčiui karinį palaikymą, kad jis grįžtų į Kijevą.„Jei būčiau Rusijos prezidentas, duočiau jam (V. Janukovyčiui) jėgos palaikymą, kad jis grįžtų į Kijevą. Jis – teisėtas prezidentas, mes turime teisę jam padėtį“, – antradienį Dūmoje pareiškė Vladimiras Žirinovskis, informuoja unian.net.Partijos LDPR nariai įsitikinę, kad V. Janukovyčius – teisėtas Ukrainos prezidentas, pabrėžė politikas.
Pasienio tarnyboje papasakojo, ko iš rusų neįleidžia į UkrainąUkrainos valstybinė pasienio tarnyba praneša, kad dauguma į Ukrainą neįleistų rusų ekstremistų – buvę kariškiai ir buvę nuteistieji.Tokia informaciją unian.net pateikė Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos administracijos ryšių su visuomene skyrius.Kaip rašoma pranešime, pradėjus vykdyti specialiąją operaciją Ukrainos ir Rusijos pasienyje, į Ukrainą neįleido daugiau, nei 3,5 tūkst. Rusijos piliečių, kurie galėjo dalyvauti renginiuose, skirtuose destabilizuoti padėtį Ukrainoje ir Krymo autonominėje respublikoje.Kasdien pasieniečiai nepraleidžia per patikros punktą apie 500 Rusijos piliečių. Pas daugelį tariamų turistų randa daiktų, su kuriais galima padaryti sunkių kūno sužalojimų, provokacinio pobūdžio simboliką, karinių drabužių ir amunicijos. Tarp neįleistų ekstremistų dauguma – buvusių kariškių, yra buvusių nuteistųjų, pabrėžė pasieniečiai.Vieną tokį asmenį sulaikė Donecko srityje. Jis mėgino apeiti kontrolės punktą naktį į antradienį. Pasieniečiai išsiaiškino, kad pažeidėjas – 28 m. Rusijos pilietis V. Šiščenka. Jis ne kartą atliko bausmę laisvės atėmimo įstaigose Rusijos teritorijoje už neteisėtą narkotikų laikymą ir ubagystę. Sulaikytasis prisipažino, kad vyko į Donecką dalyvauti masiniuose Rusijos palaikymo mitinguose.
Atšaukti skrydžiai į Krymo oro uostą, išskyrus skrydžius iš MaskvosKryme Kremliaus politiką palaikantys ginkluoti kariai nurodė sustabdyti visus skrydžius į pagrindinį Krymo uostą ir iš jo, išskyrus skraidančius tarp Maskvos ir Krymo, sakė AFP reporteris.Ginkluoti kariai kontroliuoja dispečerinę šiame uoste; jų nurodymu iš Kijevo antradienį pakilęs lėktuvas turėjo grįžti atgal, nes jam nebuvo leista tūpti Simferopolyje.Vienas pajėgų narys, Ivanas, kuris atsisakė nurodyti savo pavardę, AFP sakė: „Perimta skrydžių kontrolė, taip pat - kilimo ir tūpimo takas“.Pasak jo, taip siekiama sutrukdyti atvykti į Krymą aktyvistams iš Kijevo.Oro uosto pareigūnai nieko negalėjo pakomentuoti, nes vadinamieji savigynos atstovai neleidžia kariams bendrauti su žurnalistais.Oro bendrovė „Ukraine International Airlines“ savo interneto svetainėje paskelbė, kad antradienio ir trečiadienio skrydžiai tarp Kijevo ir Simferopolio buvo atšaukti „dėl oro erdvės apribojimų“.
Ukrainos premjeras vyksta į susitikimą su B. ObamaUkrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas vyks į JAV, ten dalyvaus aukščiausiojo lygio susitikimuose, taip pat ir su šalies prezidentu Baracku Obama.„Jums leidus, vykstu į JAV. Ukrainos vyriausybės vardu dalyvausiu aukščiausiojo lygio susitikimuose, taip pat ir su JAV prezidentu Baracku Obama“, – teigė Ukrainos ministras pirmininkas A. Jaceniukas, informuoja unian.net.Jis pabrėžė, kad derybos su JAV ypatingai svarbios įvykių Ukrainoje kontekste, nes JAV – viena iš Budapešto memorandumą dėl saugumo garantijų Ukrainai pasirašiusių šalių.„JAV – valstybė-garantas, tai šalis, kuri pasirašė Budapešto memorandumą. Tai valstybė, kuri, kaip ir visas pasaulis, griežtai pasisakė už Ukrainos teritorijos vientisumą ir pateikė reikalavimą Rusijai, kaip Budapešto memorandumo dalyvei, nedelsiant vykdyti tarptautinius susitarimus ir sutartis, sustabdyti karinę agresiją ir sėsti prie derybų stalo“, – sakė A. Jaceniukas.Jis dar kartą patvirtino, kad Ukraina pasirengusi skaidrioms deryboms su Rusijos Federacija.Anksčiau A. Jaceniukas paragino Ukrainos Aukščiausiąją Radą kreiptis į šalis, kurios pasirašiusios Budapešto memorandumą dėl Ukrainos saugumo garantijų, su prašymu užtikrinti Ukrainos saugumą.
Žada parodyti sulaikytus užsienio specialiųjų tarnybų darbuotojusAntradienį trumpoje spaudos konferencijoje Ukrainos saugumo tarnyba žada parodyti sulaikytus užsienio specialiųjų tarnybų darbuotojus.Ukrainos saugumo tarnybos pirmininkas Valentinas Nalivajčenka teigia, kad vyks trumpa atvira spaudos konferencija, kurioje bus pristatyti sulaikyti užsienio specialiųjų tarnybų darbuotojai bei pateikti kiti įrodymai.Kaip informuoja „Unian“ korespondentas, taip V. Nalivajčenka pareiškė kalbėdamas Ukrainos Aukščiausioje Radoje.„Rengiame dviejų valandų atvirą, trumpą spaudos konferenciją, kurioje bus pateikiami įrodymai, taip pat ir su sulaikytais Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos darbuotojais, kurie tiesiogiai veikia mūsų su jumis žemėje, organizuodami diversijas, papirkinėdami mūsų piliečius, visų pirma – rytinėse srityse", – sakė V. Nalivajčenka.
Ukrainos parlamentas reikalauja Rusijos išvesti kariuomenęUkrainos Rada paragino Rusiją nedelsiant išvesti kariuomenę, o šalis, įsipareigojusias būti Ukrainos saugumo garantais, ginti Ukrainos vientisumą.Kaip praneša „Unian“ korespondentas, nutarimui pritarė 263 iš 322 parlamentarų, užsiregistravusių posėdžių salėje. Nebalsavo tik visa KPU frakcija, o iš Regionų partijos frakcijos balsavo tik 23 parlamentarai.Kreipimesi rašoma, kad Didžioji Britanija, Šiaurės Airija ir JAV įvykdė įsipareigojimus, kaip Budapešto memorandumo dėl saugumo garantijų suteikimo Ukrainai dalyvės, ir ėmėsi visų įmanomų diplomatinių, politinių, ekonominių ir karinių priemonių, kad nedelsiant būtų nutraukta agresija ir išsaugota nepriklausomybė ir esamos Ukrainos sienos.Parlamentarai taip pat reikalauja, kad Rusijos Federacija tuoj pat išvestų kariuomenę iš Ukrainos teritorijos, nutrauktų agresiją prieš Ukrainos valstybę ir garantuotų jos teritorinį vientisumą bei nepriklausomybę.Budapešto susitarimas-memorandumas dėl saugumo garantijų, Ukrainai prisijungiant prie Susitarimo dėl branduolinio ginklo neplatinimo – tarptautinis susitarimas, sudarytas 1994 m. gruodžio 5 d. tarp Ukrainos, JAV, Rusijos ir Didžiosios Britanijos dėl nebranduolinio Ukrainos statuso. Susitarimą šalys pasirašė Budapešte, jame yra punktų, suteikiančių Ukrainai jos suvereniteto ir saugumo garantijas.Šiuo metu Ukraina, kaip Memorandumo subjektas, prašo išskirtinai taikaus konflikto Kryme sprendimo. NATO ir Europos Sąjunga kol kas irgi nesvarsto karinio buvimo Ukrainoje galimybės, jos siekia diplomatiškai išspręsti situaciją Kryme.
Krymo parlamentas priėmė nepriklausomybės deklaracijąKryme promaskvietiški įstatymų leidėjai antradienį balsavo už Krymo regiono nepriklausomybę nuo Ukrainos, artėjant savaitgalį rengiamam referendumui, kuriame žmonės turėtų pasakyti, ar jie norėtų, kad Krymas būtų Rusijos Federacijoje.Krymo Rada remiasi JTO Tarptautinio teismo 2010 m. liepos 22 d. sprendimu dėl Kosovo, kuriuo pripažinta, kad dalies valstybės vienašališkas nepriklausomybės paskelbimas nepažeidžia jokių tarptautinės teisės normų.„Jeigu 2014 m. kovo 16 d. Krymo tautoms tiesiogiai išsakant valią bus priimtas sprendimas dėl Krymo, įskaitant Krymo autonominę respubliką ir Sevastopolį, įėjimo į Rusijos sudėtį, Krymas po referendumo bus paskelbtas nepriklausoma ir suverenia valstybe su respublikine valdymo forma“, – rašoma deklaracijoje, informuoja unian.net.Po nepriklausomybės paskelbimo separatistai planuoja paprašyti įtraukti Krymą į Rusijos sudėtį.
Krymo „valdžia“ planuoja nacionalizuoti Ukrainos karinį jūrų laivyną, „Černemorneftegaz“ ir keletą kitų valstybinių įmonių, naudojančių iškasenas.„Ukrainos laivynas bus nacionalizuotas visiškai. Jų laivų mes nesirengiame niekur išleisti. Mes „Černonormfloto“ laivynui uždarėme išplaukimą“.
Kaip praneša UNIAN, kovo 9 d., ukrainiečių nacionalinės šventės dieną, kai prie paminklo buvo atnešta daugybė gėlių, vakare prie paminklo susirinko gauja prorusiškai, agresyviai nusiteikusių asmenų. Rusai nušlavė viską, kas susiję su Ukraina ir jos simboliais. Jie sunaikino keletą Ukrainos vėliavų, nuplėšė vėliavą nuo apskrities administracijos pastato, esaančio maždaug 100 metrų nuo nusiaubtos savivaldybės. Jie netgi sudegino Donecko futbolo klubo „Šachter“ vėliavą.
NATO žvalgybos lėktuvai AWACS virš Lenkijos ir Rumunijos stebės padėtį UkrainojeNATO pradės žvalgybos lėktuvų, aprūpintų AWACS sistema, skrydžius virš Lenkijos ir Rumunijos, kad būtų stebima padėtis Ukrainoje, pranešė pirmadienį Šiaurės aljansas.Tokiems skrydžiams pirmadienį pritarė NATO ambasadoriai, rekomendavus vyriausiajam karo vadui, JAV karių oro pajėgų generolui Philipui Breedlove, sakė NATO atstovas spaudai.
D. Cameronas: Britanija nenusisuks nuo UkrainosDidžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas kalbėdamas šalies parlamente pareiškė, kad Londonas „nenusisuks“ nuo Ukrainos, taip pat neleis Rusijai jos „trypti“, praneša BBC.Anot premjero, jei Londonas leistų valstybėms pažeidinėti tarptautinės teisės normas bet kur pasaulyje, nuo to nukentėtų ir Didžiosios Britanijos interesai.„Niekas neturėtų būti suinteresuotas karu. Ukraina turėtų pati apsispręsti dėl savo ateities ir būti tiltu tarp Rusijos bei Europos, - kalbėjo D. Cameronas. - Europoje pastaruosius 70 metų bandėme išsaugoti taiką ir iš istorijos žinome, kad nusisukus nuo mindomos šalies problemos bėgant laikui tik kaupiasi“.Premjeras parlamento narius įspėjo, kad jei bus imtasi tolesnių žingsnių padėčiai Ukrainos Krymo pusiasalyje destabilizuoti, „toli siekiančios pasekmės“ bus neišvengiamos.Antradienį Europos Sąjungos (ES) atstovai Londone rinksis aptarti 18-os asmenų sąrašo, kuriems dėl ryšių „su Rusijos vyriausybe“ bus taikomi vizų išdavimo ir finansiniai apribojimai Bendrijoje, jei situacija Kryme nesitaisys.Tuo tarpu Maskva Kryme ir toliau stiprina savo pajėgas prieš kovo 16 dieną numatomą referendumą, kurio nepripažįsta nei Vakarai, nei naujoji Kijevo vyriausybė.
Europos Taryba ruošiasi siųsti stebėtojus į Krymą ir tirti susirėmimus KijeveUkraina prašo Europos Tarybos žmogaus teisių gynėjų ištirti susirėmimus, kurie privedė iki prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimo, ir stebėti mažumų padėtį Kryme, kurį dabar kontroliuoja prorusiškos pajėgos.Iki gegužės Tarybai pirmininkaujanti Austrija pirmadienį pareiškė, kad susitarė su Ukraina peržiūrėti numatomo Maskvos palaikomo referendumo dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos teisėtumą.Vokietijos kanclerė Angela Merkel šeštadienį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškė, kad toks referendumas būtų neteisėtas ir pažeistų Ukrainos konstituciją.Europos Tarybos ekspertai pabandys šią savaitę atvykti į Krymą ir susipažinti su jame gyvenančių mažumų problemomis, pareiškė Austrijos užsienio reikalų ministro atstovas Sebastianas Kurzas (Sebastjanas Kurcas) Kijeve.Kijeve vykusiose Ukrainos vyriausybės ir Europos Tarybos derybose buvo nuspręsta, kad Tarybos ir patariamąją funkciją konstituciniais klausimais atliekančios vadinamosios Venecijos komisijos teisės ekspertai peržiūrės kovo 16 dienos referendumo dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos teisėtumą.Toliau 47-ių šalių Taryba taip pat konsultuos Ukrainą politinės, teisinės ir konstitucinės reformos klausimais.„Mes džiaugiamės, kad Ukrainos vyriausybė priėmė Europos Tarybos pasiūlymą, kuriuo toliau siekiama prisidėti prie pastangų išspręsti konfliktą taikiu keliu“, – sakė S.Kurzas.Europos Taryba yra paruošusi Europos žmogaus teisių konvenciją, kuriai įsigaliojus 1953 metais buvo įsteigtas Europos Žmogaus Teisių Teismas.
Putino kritikas siūlo Krymui sekti Škotijos pavyzdžiuValdžios decentralizavimas škotišku pavyzdžiu būtų geriausias Krymo krizės sprendimo būdas, pirmadienį pareiškė buvęs Rusijos oligarchas ir prezidento Vladimiro Putino kritikas Michailas Chodorkovskis Ukrainoje.Dešimt metų kalėjime išbuvęs ir praėjusių metų gruodį iš jo paleistas M.Chodorkovskis per paskaitą Kijevo universiteto studentams sakė, kad tokios autonomijos, kokią turi Škotija, Ukrainos Krymo regionui suteikimas galėtų atvėsinti regiono gyventojų reikalavimus jungtis prie Rusijos, kurios pajėgos prieš savaitę perėmė pusiasalio kontrolę.Sakydamas, kad Maskva rizikuoja nutraukti ryšius su savo kaimyne, buvęs Rusijos naftos milžinės „Jukos“ vadovas pareiškė: „Geriausias pasirinkimas būtų išlaikyti Krymą Ukrainoje, bet (suteikiant jam) didžiausią įmanomą autonomiją – kokią, pavyzdžiui, Škotija turi Didžiojoje Britanijoje“.Pirmadienį M.Chodorkovskis pareiškė, kad Rusija rizikuoja prisidaryti žalos, „taikydama 19 amžiaus teritorinių ginčų sprendimo metodus“, ir pavadino save ištikimu Rusijos nacionalinių, valstybinių interesų gynėju, pasisakančiu prieš separatistinius judėjimus musulmoniškuose Šiaurės Kaukazo regionuose.„Raginu visus savo tėvynainius ginti žemes, kurios priklauso Rusijai, tarp jų ir Šiaurės Kaukazą, ir ginkluotomis pajėgomis, – sakė jis. – Turiu pripažinti, kad ir Ukrainos žmonės turi tokią teisę“.
Krymo parlamentas pakvietė ESBO stebėtojus į referendumąUkrainos Krymo regiono parlamentas paprašė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos atsiųsti savo misiją stenėti sekmadienį vyksiantį referendumą dėl šios autonomijos stojimo į Rusijos Federaciją, pranešė pirmadienį Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.Pasak jos, minimą kvietimą Vienoje būstinę turinčiai ESBO išsiuntė prorusiškas Krymo autonominės respublikos parlamentas.Tačiau ESBO karinių stebėtojų Krymas, kurį kontroliuoja Rusijos pajėgos, neįsileidžia.
Plėšo ukrainiečių pasusKaip teigia Simferopolio miesto valdžios pareigūnai, miesto Tarybai ir tiesiogiai mero administracijai skambina sunerimę vietos gyventojai. „Nežinomi asmenys, prisistatę rinkimų komisijos darbuotojais, esą tikrinantys rinkėjų sąrašus prieš referendumą, vaikšto po namus ir prašo gyventojų parodyti pasus. Paėmę asmens dokumentus į rankas, arba pabėga, arba pasus suplėšo. Gerbiamieji Simferopolio žmonės! Taip elgiasi provokatoriai“, - perspėja mero administracija ir tokiais atvejais ragina nedelsiant kreiptis į miliciją, skelbia naujienų agentūra UNIAN.Panašūs perspėjimai skelbiami ir socialinėje žiniasklaidoje.Kaip skelbia UNIAN, Krymo autonominės respublikos parlamentas nusprendė, jog kovo 16 dieną vyks referendumas dėl respublikos ateities. Vietos gyventojams teks atsakyti į du klausimus: ar pasisakote už Krymo prijungimą prie Rusijos Federacijos subjekto teisėmis ir ar pasisakote už 1992 metų Krymo respublikos Konstitucijos grąžinimą ir Krymo kaip Ukrainos dalies statusą?
Tituškos užgrobė televizijąLuhanske prorusiškai nusiteikę asmenys užgrobė IRTA televizijos pastatą.Kaip informuoja news.liga.net, minia žmonių išlaužė paradines duris, užėmė visus kabinetus, išnešė gesintuvus ir grasina padegti televiziją, jeigu jiems neatiduos sunaikinti medžiagos apie Luhansko apskrities valstybinės administracijos pastato užėmimą sekmadienį.Šie asmenys taip pat mėgina nutraukti transliacijas ir reikalauja išjungti eterį.Pastate užblokuoti keli žurnalistai ir IRTA kompanijos vadovybė. Turimais duomenimis, IRTA televizija priklauso Vladimirui Landikui.Primename, jog sekmadienį Luhanske prorusiškai nusiteikę mitinguotojai, kurie pasisako už federalizaciją, įsiveržė į Apskrities valstybinę administraciją, į gubernatoriaus Michailo Bolotskicho kabinetą ir privertė jį parašyti prašymą atleisti. Dokumentą perskaitė mitinguotojams.
JT Saugumo Taryba vėl rinksis svarstyti Ukrainos klausimoJT Saugumo Taryba vėl susirinks pirmadienį uždarame posėdyje svarstyti krizės Ukrainoje, sakė diplomatai.Šio neoficialaus susirinkimo, numatyto pradėti 15 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku, paprašė Ukraina, kurios atstovas JT taip pat dalyvaus.JT Saugumo Tarybos posėdis šia tema bus jau penktas per pastarąsias 10 dienų.„Laukiama, kad ši savaitė bus gana įtempta iki referendumo sekmadienį“, – sakė vienas diplomatas, turėdamas omenyje Saugumo Tarybos veiklą.Prorusiškas Krymo parlamentas yra paskelbęs referendumą, kuriuo autonomijos piliečiai turį nuspręsti, ar Krymas turi atsiskirti nuo Ukrainos ir dėtis prie Rusijos. Tiesa, ir Kijevas, ir Vakarai šį referendumą laiko neteisėtu.Lig šiol JT Saugumo Tarybai nesiseka rasti bendrą požiūrį į krizę Ukrainoje. Nuolatinė šio tarptautinio organo narė, Maskva, gali pasinaudoti veto teise ir blokuoti bet kokį jo sprendimą.
Rusų kariai šaudydami užėmė automobilininkų batalionąRusų kariai pirmadienį puldami vieną karinį ukrainiečių dalinį šaudė iš automatų, pranešė vienas šio bataliono karininkų.Pasak jo, rusų kariai pirmadienį apie 14 val. įsiveržė į ukrainiečių karinio dalinio teritoriją netoli Bachčisarajaus; jie atėmė iš ukrainiečių mobilaus ryšio telefonus ir mėgino iš dalinio išvaryti transporto priemones. Niekas iš ukrainiečių nenukentėjo, bazės vadas mėgina vesti derybas su užpuolikais.Anksčiau būta pranešimų, kad Bachčisarajaus mieste buvo pagrobtas Ukrainos karinio dalinio vadas, papulkininkis Volodymyras Sadovnykas.
Gąsdina gyventojus fiziniu sunaikinimuJei Krymas toliau bus Ukrainos politiniame lauke, jo gyventojams gresia fizinis sunaikinimas. Taip rašoma Krymo parlamento pirmininko Vladimiro Konstantinovo kreipimesi į autonomijos gyventojus.„Krymas išsėmė galimybes pasiekti deramą statusą Ukrainos sudėtyje. Tolimesnis mūsų buvimas šios valstybės politiniame lauke gresia Krymo gyventojams ne šiaip pažeminimu ir kultūrine bei etnine diskriminacija, o pačiu tikriausiu fiziniu sunaikinimu. Būtent todėl priėmėme sprendimą, už kurį balsavo didžioji dauguma Krymo parlamento deputatų ir kurį siūloma jums patvirtinti Krymo referendume kovo 16 d. – tapti Rusijos dalimi Rusijos Federacijos subjekto teisėmis“, – rašoma kreipimesi.Daugiau – čia.
Sevastopolyje pagrobė aktyvistą I. KiriuščenkąSevastopolyje pagrobė aktyvistą Igorį Kiriuščenką.Apie tai praneša unitan.net, remdamasis grupės „Euromaidan SOS“ informacija.Daugiau – čia.
FTB pareigūnai dalyvauja Ukrainos „kleptokratijos“ tyrime, sako JAV pasiuntinysJAV pareigūnai, tarp jų FTB agentai, dalyvauja ukrainiečių vadovaujamame nuversto prezidento Viktoro Janukovyčiaus administracijos korupcijos tyrime, pirmadienį pranešė JAV ambasadorius Kijeve.„Darome, ką galime, kad išaiškintume milžinišką kleptokratiją, kuri supo V.Janukovyčiaus vyriausybę“, – sakė Geoffrey Pyattas (Džefris Pajetas) spaudos konferencijoje Kijeve.„Čia, Kijeve, jau turime atvykusius ekspertus iš FTB, Teisingumo departamento ir Iždo departamento“, – kalbėjo ambasadorius.G.Pyattas tai pat pareiškė, jog „daugybė kitų užsienio vyriausybių“ prisideda prie ukrainiečių tyrimo - siekiama „išaiškinti finansinius nusikaltimus, kuriuos įvykdė buvęs režimas ir pažiūrėti, ką galima padaryti, kad būtų atgauta dalis tų lėšų“.Europos Sąjunga praėjusią savaitę įšaldė V.Janukovyčiaus, buvusio premjero Mykolos Azarovo ir dar 16 buvusių ministrų, verslininkų ir saugumo pareigūnų, visi kurie yra įtariami sukčiavimu, lėšas.Šveicarijos pareigūnai taip pat nurodė įšaldyti V.Janukovyčiaus ir jo sūnaus multimilijonieriaus Oleksandro bei 18 buvusių ministrų ir pareigūnų lėšas.Remiantis su korupcija kovojančios organizacijos „Transparency International“ korupcijos lygio vertinimu, Ukraina užima 144 vietą iš 177 šalių.
JAV pritartų Krymo autonomijos padidinimui „be įremto ginklo“Jungtinės Valstijos palaikytų didesnę Krymo autonomiją, jeigu dėl jos būtų susitarta nejaučiant „įremto ginklo vamzdžio“, pirmadienį pareiškė JAV ambasadorius Kijeve.„Jungtinės Valstijos įsitikinusios, kad Krymas yra ir turi likti Ukrainos dalimi“, – ambasadorius Geoffrey Pyattas sakė žurnalistams Kijeve.Jis pabrėžė, kad Vašingtonas nepripažins referendumo dėl Krymo statuso, kurį šį sekmadienį planuoja surengti prorusiška to autonominio regiono vyriausybė.Tačiau G.Pyattas pripažino, kad Maskva turi „teisėtų interesų“ tame pusiasalyje, kuriame bazuojasi Rusijos Juodosios jūros laivynas.„Buvau padrąsintas, pamatęs (Ukrainos) premjero (Arsenijaus) Jaceniuko komentarus ... rodančius, jog Ukrainos vyriausybė atvira didesnio lygio Krymo žmonių autonomijai, – pridūrė Amerikos diplomatas. – Tačiau tai ukrainiečiai turi nuspręsti, remdamiesi savo konstitucija.“„Tai negali vykti jaučiant įremtą ginklo vamzdį“, - pridūrė jis.
Pirmadienį apie 20 agresyviai nusiteikusių piliečių iš vadinamosios Krymo savigynos būrio užėmė karinę ligoninę Simferopolyje.
Jei Krymas prisijungtų prie Rusijos, čia vienu metu cirkuliuotų ir grivina, ir rublisJeigu Krymo Autonominė Respublika prisijungtų prie Rusijos ir rublio zonos, pusiasalyje vienu metu cirkuliuotų ir grivina, ir rublis. Tokią informaciją žiniasklaidai pirmadienį pateikė Krymo Aukščiausiosios tarybos pirmininkas Vladimiras Konstantinovas."Manau, kad laikinai čia būtinai turi cirkuliuoti abi valiutos, nes žmonės turi daug grivinų. Ji dar kurį laiką išliks rinkose, turime nustatyti pakankamai ilgą laikotarpį, kad žmonėms nekiltų problemų. Jei tam prireiks trijų mėnesių - nustatysime tris mėnesius, o jei pusės metų - tebūnie tiek", - kalbėjo V. Konstantinovas."Tiesa, biudžetinių įstaigų lėšos, kainos, viskas bus nustatyta ir reguliuojama rubliais", - pridūrė jis.Kiek anksčiau pirmadienį Krymo prorusiškas vyriausybės vadovas Sergejus Aksionovas teigė, kad jau antradienį, kovo 11 d. autonomijos valdžia turėtų pateikti Krymo perėjimo į rublio zoną projektą.
Ukraina: sutartis su ES gali būti pasirašyta jau šį mėnesįUkraina pranešė sekmadienį, kad šio mėnesio pabaigoje gali būti pasirašyta lemiamos sutarties su Europos Sąjunga (ES) dėl didesnės integracijos dalis, nepaisant to, kad buvusioje sovietų valstybėje tebevyksta suirutė, skelbia "EUbusiness"."Politinė asociacija su ES gali būti pasirašyta kovo 17 ar 21 dieną", - interviu ukrainiečių televizijai "1 plius 1" sakė užsienio reikalų ministras Andrijus Deščycia.Naujoji vyriausybė Kijeve jau anksčiau informavo, jog planuoja pasirašyti Asociacijos sutarties su ES politinius skyrius prieš gegužės 25 dieną vyksiančius pirmalaikius prezidento rinkimus.Kijevas lapkritį buvo priartėjęs prie Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarčių pasirašymo, tačiau nuverstasis prezidentas Viktoras Janukovyčius paskutinę minutę atšaukė pasirašymą mainais į glaudesnius ryšius su Maskva. Tai įžiebė masines demonstracijas šalyje, kurios peraugo į daugiau nei 100 gyvybių pareikalavusius protestus bei V. Janukovyčiaus atstatydinimą praėjusį mėnesį.Sutarties su ES pasirašymas numatytas po kovo 16-ąją vyksiančio autonominio Krymo regiono referendumo. Krymo prorusiška valdžia nori prisijungti prie Rusijos vykstant didžiausiai Rytų ir Vakarų konfrontacijai nuo šaltojo karo.
Rusijos pajėgos Kryme nuginklavo Ukrainos raketų bazės kariusRusijos kariai, grasindami šturmu, nuginklavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų narius Čornomorsko karinėje bazėje Kryme, pirmadienį pranešė vienas Ukrainos gynybos ministerijos pareigūnas. „Pasak šaltinių Černomorske, praeitą naktį, apie 1 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku), maždaug 200 Rusijos karių atvažiavo 14 sunkvežimių į atskirąjį reketų techninį dalinį Čornomorske“, – Gynybos ministerijos padalinio Kryme spaudos centro vadovas Vladyslavas Selezniovas rašė socialiniame tinkle „Facebook“. „Grasindami šturmuoti ir panaudoti ginklus, jie įžengė į karinio dalinio teritoriją ir nuginklavo visus dalinio narius, įskaitant sukarintos apsaugos tarnybos darbuotojus. Jie privertė palikti savo ginklus sandėlyje, jį užrakinti ir užplombuoti“, - nurodė jis. Pasak jo, Rusijos kariškiai pareikalavo, kad Ukrainos kariai paliktų savo bazę. „Šiuo metu du Ukrainos karininkai saugo ginklus tame dalinyje“, – pridūrė V.Selezniovas.
JAV nepripažins Krymo referendumo rezultatų Jungtinės Valstijos nepripažins jokių referendumo dėl Krymo būsimo politinio statuso rezultatų, pirmadienį pareiškė JAV ambasadorius Ukrainoje Geoffrey Pyattas.Jis sakė Kijeve, kad Jungtinės Valstijos nepasiruošusios pripažinti prorusiškos Krymo vyriausybės organizuojamo referendumo, kuris turėtų įvykti kovo 16 dieną ir kuriame to autonominio regiono gyventojų bus prašoma pritarti prisijungimui prie Rusijos Federacijos arba likti Ukrainos dalimi.Pasak G.Pyatto, Vašingtonas toliau laikys Krymo pusiasalį Ukrainos dalimi.Ukrainos vyriausybė ir tarptautinė bendruomenė pareiškė, kad Krymo, kurį dabar faktiškai kontroliuoja Rusijos pajėgos, referendumas būtų neteisėtas. Ukrainos teismai taip pat paskelbė negaliojančiu sprendimą dėl referendumo Kryme organizavimo.
M. Chodorkovskis palaiko naujuosius Ukrainos lyderiusBuvęs garsiausias Rusijos kalinys Michailas Chodorkovskis pareiškė, kad Maskva griauna savo ilgos draugystės ryšius su Ukraina agresyviais ir separatistus palaikančiais veiksmais Kryme.Buvęs Rusijos naftos milžinės „Jukos“ vadovas šią poziciją išsakė pirmadienį per paskaitą studentams Kijevo aukštojo mokslo institute.„Mes prarandame Ukrainos ir Rusijos draugystę“ dėl Maskvos veiksmų, pabrėžė M.Chodorkovskis.Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsisakė leistis į bet kokias derybas su naujaisiais Ukrainos lyderiais, pakeitusiais pabėgusį prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių.Tačiau M.Chodorkovskis sakė juos palaikantis ir aiškino, kad naujoji Kijevo vyriausybė atėjo į valdžią per „teisingumo revoliuciją“.M.Chodorkovskis, kuris anksčiau buvo turtingiausias žmogus Rusijoje, praeitų metų gruodį buvo pirma laiko paleistas iš kalėjimo, kai V.Putinas jam suteikė malonę. Daugelio nuomone, teismo procesas, kuriame šis oligarchas buvo apkaltintas mokesčių vengimu ir kitais nusikaltimais, buvo politiškai motyvuotas.
Rusijos URM piktinasi: kaukėti asmenys šaudė į taikius demonstrantusRusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė pasipiktinimą dėl betvarkės rytų Ukrainoje, kaltindama ultradešiniojo judėjimo „Pravyj sektor“ („Teisusis sektorius“) kovotojus susimokius su naująja Kijevo vyriausybe.Vykstant naujausiam propagandos karui dėl Ukrainos, kuriame Jungtinės Valstijos neseniai paskelbė 10 punktų sąrašą, esą atskleidžiantį Rusijos prezidento Vladimiro Putino melagingus pareiškimus, Maskva apkaltino Vakarų šalis tylint dėl smurto prieš rusakalbius Ukrainoje ir jų areštus.Ministerijos pranešime sakoma, kad kovo 8 dieną kaukėti asmenys šaudė į taikius demonstrantus rytiniame Charkovo mieste ir kelis iš jų sužeidė.Taip pat nurodoma, kad septyni Rusijos žurnalistai buvo suimti rytiniame Dniepropetrovsko mieste, o iš to pareiškimo galima suprasti, kad naujoji Ukrainos valdžia ir jos sąjungininkai Vakaruose neužtikrina žiniasklaidos laisvės.„Mūsų Vakarų partnerių, žmogaus teisių organizacijų ir užsienio žiniasklaidos gėdingas tylėjimas yra stebinantis. Jis kelia klausimą: kur jų pagarsėjęs objektyvumas ir įsipareigojimai demokratijai?“ – klausia URM.Tuo tarpu Charkovo milicija laiko minėtą incidentą tame mieste mažai reikšmingu, pridūrusi, kad vienintelis jo ryšys su „Pravyj sektor“ yra vieno anonimo skambutis telefonu.Ukrainos vyriausybė ir Vakarų šalių lyderiai kaltino Rusijos pareigūnus ir žiniasklaidą iškraipant faktus ir vaizduojant protestuotojus, kurie nutraukė Maskvos remto prezidento Viktoro Janukovyčiaus valdymą, kaip smurtaujančius ekstremistus.Įvykių rytų Ukrainoje liudininkai sako, kad įtampą didina prorusiški aktyvistai, siekiantys sukurstyti smurtą, kad suteiktų V.Putinui dingstį pasiųsti savo pajėgas, siekiant apginti Ukrainoje gyvenančius rusakalbius.Viena pareigūnė, informuojanti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) apie žiniasklaidos laisvės padėtį, po praeitą savaitę surengto vizito Kryme sakė, kad daugiau rūpesčių kelia žiniasklaidos laisvės suvaržymai tame pietiniame Ukrainos regione.Pasak pareigūnės, valdžią Kryme perėmusi prorusiška vyriausybė imasi priemonių prieš jos nepalaikančius žiniasklaidos kanalus ir baugina žurnalistus.
Naujoji Ukrainos vyriausybė pasiruošusi didinti regionų valdžios įgaliojimus ir etninių mažumų teisesNaujoji Ukrainos vyriausybė pasiruošusi diskutuoti dėl didesnės regionų autonomijos, pirmadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Andrijus Deščycia.„Manome, kad jau dabar jų autonomija pakankama, bet jeigu jie nori daugiau teisių ir galių, esame pasiruošę tai suteikti. Tačiau būtina susėsti prie derybų stalo ir aptarti šiuos klausimus“, – A.Deščycia sakė per spaudos konferenciją, surengtą po susitikimo Kijeve su Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo užsienio reikalų ministrais.Pasak Ukrainos diplomatijos vadovo, etninės mažumos šalyje turi pakankamas teises.Be to, Kijevas pasiruošęs aptarti tų teisių užtikrinimo klausimus su organizacijomis, tokiomis kaip Europos Taryba bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).Per tas diskusijas gali būti svarstoma etninių mažumų teisių išplėtimo galimybė, pažymėjo A.Deščycia.
J. Tymošenko: JAV ir Britanija yra taikos Ukrainoje garantėsUkrainos partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) lyderė Julija Tymošenko paragino Vakarų šalis nepalikti Kijevo vieno priešpriešoje su Rusija.„Turime Budapešto memorandumą dėl saugumo garantijų, pagal kurį Britanijos ir Amerikos karinės pajėgos yra taikos mūsų šalyje garantės. Ta sutartis turėtų užkirsti kelią karui“, – buvusi Ukrainos premjerė sakė duodama interviu savaitraščiui „Newsweek“, kuris cituojamas jos asmeniniame tinklalapyje.„Derybos turėtų vykti ne tarp Ukrainos ir Rusijos. Pasaulio lyderiai turėtų suprasti, kad Rusijos agresija prieš Ukraina veikia visą pasaulį“, - pažymėjo ji.J.Tymošenko paragino Ukrainos žmones išlikti ramius ir nepasiduoti provokacijoms.„Mūsų pagrindinis ginklas yra pasitikėjimas savimi. Esame savo žemėje. Jokia kariuomenė neturi teisės kirsti mūsų sienas. Rusija spaudžia mus atsakyti ir agresiją atremti agresija. Mes iškarto pralaimėtume – kaip Gruzija 2008-aisiais“, – pabrėžė ji.Anksčiau buvo pranešta, kad J.Tymošenko išskrido gydytis į Vokietiją.
V. Janukovyčius paskelbs pareiškimą iš RusijosNuvestas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, dabar esantis pietų Rusijoje, antradienį ketina paskelbti pirmąjį viešą pareiškimą per ilgesnį nei savaitės laikotarpį, pranešė Rusijos naujienų agentūros.„Tas pareiškimas buvo paskelbtas Rostove prie Dono. Apie tikslų laiką ir vietą bus pranešta vėliau“, – agentūros pirmadienį citavo neįvardytą šaltinį.
Sevastopolyje oficialiuose dokumentuose uždrausta ukrainiečių kalba  Sevastopolio valdžia priėmė sprendimą drausti valstybinės ukrainiečių kalbos vartojimą rengiant oficialius dokumentus.Kaip praneša news.liga.net, 2014 m. kovo 7 d. Sevastopolio miesto administracijos pirmininko pareigas einantis Dmitrijus Belikas priėmė sprendimą drausti valstybinės ukrainiečių kalbos vartojimą oficialiuose dokumentuose. Remiantis šiuo priimtu sprendimu, nuo šiol oficialūs dokumentai privalo būti rengiami tik rusų kalba.
Rusijos pajėgos Kryme užgrobė raketų dalinįŠią naktį ginkluoti Rusijos kariškiai Krymo Černomorsko rajone užpuolė atskirą raketų techninį dalinį, savo paskyroje „Facebook“ paskelbė Gynybos ministerijos regioninio spaudos centro vadovas Vladislavas Selezniovas.„Kaip praneša šaltiniai iš Černomorsko, šią naktį 1 val. 30 min. 200 rusų karių 14 sunkvežimių atvyko į atskirą raketų techninį dalinį Černomorske. Grasindami šturmuoti ir panaudoti ginklus, pateko į kairnio dalinio teritoriją ir nuginklavo visus karius, įskaitant ir sargybą“, - rašė V. Selezniovas.Daugiau – čia.
Sekmadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel eilinį kartą kalbėjo telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir išsakė jam Vokietijos poziciją apie referendumą dėl Krymo statuso, kuris numatytas kovo 16 d.Senos V. Putino sąjungininkės nuomonė buvo išsakyta aiškiai – referendumas neteisėtas, prieštarauja Ukrainos konstitucijai ir neatitinka tarptautinės teisės normų, informuoja newsru.com.Daugiau – čia.
Krymo gyventojai galės rinktis tarp rusų ir ukrainiečių pilietybėsKrymo prorusiškas vyriausybės vadovas Sergejus Aksionovas teigė, kad pusiasalio gyventojams bus suteikta galimybė pasirinkti rusų arba ukrainiečių pasą, jei Krymas taps Rusijos teritorijos dalimi po kovo 16 dieną vyksiančio referendumo, remdamasi naujienų agentūra "RIA Novosti", skelbia "Reuters".Be kita ko, S. Aksionovas informavo, kad Krymas taip pat skatins dvikalbystės politiką - rusų ir Krymo totorių kalbų vartojimą.
Krymo valdžia siūlo totoriams vietas vyriausybėjeKrymo valdžia pareiškė skirsianti vietų autonomijos vyriausybėje Krymo totorių bendruomenei. Tai pirmadienį pranešė "RIA Novosti”.Pasak Krymo vyriausybės vadovo Sergejaus Aksionovo, Krymo totoriams siūloma skirti vieno vicepremjero, dviejų ministrų, taip pat viceministrų postus "beveik kiekvienoje ministerijoje”, įskaitant jėgos žinybas.S. Aksionovas taip pat teigė, kad Kryme planuojama vykdyti dvikalbystės politiką. Anot jo, šiuo metu Kryme daugiausia vartojamos rusų ir totorių kalbos. "Suprantama, visi turės galimybę ugdyti savo gimtąją kalbą”, - tikino S. Aksionovas. Be to, Krymo vyriausybė siūlo skirti beveik dvigubai daugiau lėšų iš tremties grįžusiems Krymo totoriams įkurdinti.Kaip informuoja "RIA Novosti”, S. Aksionovas ir jo pavaduotojas vyriausybėje Rustamas Temirgalijevas veda derybas su Krymo totoriais, "aiškindami jiems būtinumą dalyvauti referendume” dėl Krymo autonominės respublikos statuso. Anksčiau Krymo totorių medžlisas (neoficialus parlamentas) paragino boikotuoti referendumą.Referendumas dėl Krymo statusoi įvyks kovo 16-ąją. Jame Krymo gyventojams bus pasiūlyta balsuoti už vieną iš dviejų klausimų: "Ar jūs už tai, kad Krymo autonominė respublika prisijungtų prie RF kaip jos subjektas?” ir "Ar jūs už tai, kad būtų atkurta 1992 metų Krymo konstitucija ir kad Krymas išliktų Ukrainos sudedamąja dalimi?”
Kryme tarpmiestiniuose autobusuose keleivius veža tik su pasaisKryme visose autobusų ir traukinių stotyse keleivių prašo turėti asmens dokumentus, pageidautina, su nuoroda į registracijos vietą.Apie tai tinklalapyje „Facebook“ parašė jo lankytoja Darja Plotnikova, informuoja newsru.ua.„Dabar visose stotyse. Visai gėdos nebeturi“, – rašė moteris.Paminėtina, kad Rusijoje, ypač Maskvoje, jau daug metų žmonės neina į gatvę be paso, nes policija nuolat tikrina asmens dokumentus. Jei žmogus neturi dokumento, tikrinama jo tapatybė, pažymos dėl užsieniečių registracijos ir netgi iš kitų miestų atvykusius rusus sulaiko ir tikrina tapatybę.
M. Chodorkovskis kalbėjo per mitingą KijeveBuvęs kompanijos "Jukos” vadovas Michailas Chodrokovskis sekmadienį kalbėjo per mitingą Kijevo Nepriklausomybės aikštėje, praneša "Lenta.ru”.Jis, be kita ko, pareiškė, kad Rusijos valdžia skatino Ukrainos milicijos jėgos veiksmus prieš protestuotojus Kijevo gatvėse. "Tai ne mano valdžia. Noriu, kad jūs žinotumėte, jog yra visai kitokia Rusija”, - sakė M. Chodorkovskis.Jis taip pat apkaltino melu Rusijos televizijos kanalus, pasak kurių Kijeve siautėja nevaldomos ginkluotos ukrainiečių nacionalistų gaujos. "Rusijos propagnda, kaip visada, meluoja. Fašistų ir nacistų čia ne daugiau negu Maskvos ar Piterio gatvėse. Čia normalūs vaikinai. Rusai, ukrainiečiai, Krymo totoriai. Mano bendraamžiai, Afganistane tarnavę kariai. Tai nuostabūs žmonės, kurie apgynė savo laisvę”, - sakė M. Chodrokovskis.Minia sutiko buvusį "Jukos” vadovą šūksmais "Rusija, kelkis!”, o palydėjo skanduodama "Šaunuolis!” ir "Ačiū!”Buvęs verslininkas apsilankė Kijevo centre dar kovo 8-osios vakare ir pabendravo su žmonėmis Maidane. Pirmadienį M. Chodorkovskis skaitys paskaitą Ukrainos studentams.Kovo 4-ąją oficialiame M. Chodrokovskio tinklalapyje pasirodė pareiškimas, kad jis yra pasirengęs tarpininkauti sureguliuojant situaciją Ukrainoje.
Referendumas Kryme gali būti surengtas iš Rusijos regionų pinigųRusijos regionai pradėjo teikti finansinę paramą Krymo autonominei respublikai. Tai ne humanitarinė parama, bet būtent finansinė. Krymo Aukščiausiosios tarybos pirmininkas Vladimiras Konstantinovas pareiškė, kad „šie pinigai jau yra, todėl visos finansinės problemos yra išspręstos“, rašo newsru.com.  V. Konstantinovas patikino, kad respublikiniame biudžete yra pakankami lėšų, kad kovo 16 dieną būtų surengtas referendumas dėl autonomijos statuso.  Paklaustas, iš kur Krymo biudžete atsirado pinigų referendumui surengti, kai Ukrainos vadovybė užblokavo Krymo sąskaitas, V. Konstantinovas pažymėjo, kad biudžetą papildo Krymo įmonių bei gyventojų mokesčiai, skelbia „Interfax“. Be to, jo teigimu, papildyti respublikos biudžetą pažadėjo ir Rusija. „Tiesą sakant, mes šito neplanavome“, - prisipažino V. Konstantinovas.
Rusija linkusi derėtis su Ukraina, tačiau nenusileis dėl KrymoDiplomatinėse pastangose išspręsti Ukrainos krizę pirmadienį buvo padaryta šiokia tokia pažanga, kai Maskva pareiškė apsvarstysianti Vakarų valstybių pasiūlymus surengti derybas, tačiau atkakliai laikėsi pozicijos, jog Krymas turi teisę atsiskirti nuo tos šalies.
G. Schroederis: ES padarė klaidą, versdama Ukrainą rinktis arba Rusiją, arba EuropąBuvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis kritikavo Europos Sąjungą, kuri vertė Ukrainą rinktis - arba Rusija, arba ES. Jis tai pareiškė sekmadienį Hamburge per renginį, kurį suorganizavo leidinys "Die Zeit”. Pasak G. Schroederio, Briuselis "visiškai nesuprato, kaip smarkiai Ukraina pasidalijusi kultūriniu požiūriu, ir kad su tokia šalimi negalima taip elgtis”. Be to, buvęs kancleris skeptiškai įvertino buvusios Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko politines perspektyvas. "Neaišku, kokių materialinių interesų ji turi. Pavojų kelia tai, kad visa finansinė pagalba, kurios skyrimui aš pritariu, vėl gali atsidurti ne ten, kur reikia”, - teigė G. Schroederis. Jis vėl atsisakė jam siūlomo tarpininko Ukrainos konflikte vaidmens. Anot G. Schroederio, tam labiau tiktų kokia nors organizacija, o ne vienas žmogus.
Kinija ragina sureguliuoti Ukrainos krizę politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmisKinija ragina sureguliuoti Ukrainos krizę politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis. Tai KLR prezidentas Si Dzinpingas (Xi Jinping) pareiškė pirmadienį telefonu kalbėdamasis su JAV prezidentu Baracku Obama. "Kinija Ukrainos klausimu laikosi objektyvios ir teisingos pozicijos. Padėtis Ukrainoje nepaprastai sudėtinga, dabartinėmis aplinkybėmis visos šalys turi elgtis šaltakraujiškai ir santūriai, vengti žingsnių, galinčių padidinti įtampą. Reikia laikytis kurso į krizės sureguliavimą politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis”, - pabrėžė Kinijos lyderis. Si Dzinpingas taip pat pareiškė viltį, kad "visoms atitinkamoms šalims pavyks išspręsti nesutarimus dialogu ir konsultacijomis”.
Ukraina gali šį mėnesį pasirašyti asociacijos sutartį su ESUkraina sekmadienį pareiškė galinti vėliau šį mėnesį pasirašyti dalį svarbaus susitarimo su Europos Sąjunga (ES) dėl didesnės integracijos, nors šalį tebekrečia didelė sumaištis. „Politinė asociacija su Europos Sąjunga galėtų būti pasirašyta kovo 17-ąją arba 21-ąją“, – sakė užsienio reikalų ministras Andrijus Deščycia, duodamas interviu Ukrainos televizijai „1 plius 1“. Naujoji Kijevo vyriausybė jau anksčiau nurodė planuojanti sutarties dėl asociacijos su ES politinius skyrius prieš prezidento rinkimus, kurie vyks gegužės 25 dieną. Ministro įvardytos datos atitinka ES užsienio reikalų ministrų susitikimą kovo 17 dieną ir Bendrijos lyderių susitikimą kovo 20–21 dienomis. Kijevas buvo priartėjęs prie asociacijos ir laisvosios prekybos sutarties su ES pasirašymo lapkritį, tačiau tuometis prezidentas Viktoras Janukovyčius paskutinę minutę atmetė tą susitarimą mainais į glaudesnius ryšius su Maskva. Tas žingsnis išprovokavo Ukrainoje masinius protestus, per kuriuos žuvo daugiau nei 100 žmonių, o V.Janukovyčius praeitą mėnesį buvo nuverstas. Sutartis su ES bus pasirašyta po kovo 16-ąją Ukrainos autonominio Krymo regiono prorusiškos vyriausybės organizuojamo referendumo dėl prisijungimo prie Rusijos, vykstant didžiausiai konfrontacijai tarp Rytų ir Vakarų nuo Šaltojo karo.
B. Obama trečiadienį susitiks su Ukrainos premjeruJAV prezidentas Barackas Obama šią savaitę susitiks su Ukrainos premjeru Arsenijumi Jaceniuku, taip akivaizdžiai pademonstruodamas JAV paramą naujajai Ukrainos vyriausybei, paskelbė Baltieji rūmai. Viceprezidentas Joe Bidenas sutrumpino savo kelionę Lotynų Amerikoje – atšaukė planuotą apsilankymą Dominikos Respublikoje, kad galėtų dalyvauti tame trečiadienio susitikime, sekmadienį pranešė J.Bideno padėjėjas. J.Bidenas buvo pagrindinis Baltųjų rūmų asmuo, palaikantis kontaktus su dabar jau nušalintu Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi, kuris praėjusį mėnesį, po smurtinių susirėmimų Kijeve, pabėgo į Rusiją. Per B.Obamos susitikimą su A.Jaceniuku Baltuosiuose rūmuose didžiausias dėmesys bus skiriamas galimybėms taikiai išspręsti Rusijos karinę intervenciją Ukrainos Krymo regione, nurodė Baltieji rūmai, kurie pridūrė, kad tuo sprendimu turi būti gerbiamas Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas. Pakviesdamos A.Jaceniuką, kurio vyriausybė, kaip teigia Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, valdžią esą užėmė nekonstituciniu perversmu, JAV taip pat siunčia aiškų signalą Maskvai, kad Vašingtonas A.Jaceniuką laiko teisėtu Ukrainos lyderiu, bent jau kol kas. „Matėme, kad prezidentas mobilizuoja tarptautinę bendruomenę (siekdamas) paremti Ukrainą ir izoliuoti Rusiją dėl jos veiksmų Ukrainoje, ir dar kartą patikinti mūsų sąjungininkus ir partnerius“, - sakė B.Obamos patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojas Tony Blinkenas, paskelbdamas apie būsimą susitikimą per NBC sekmadienio laidą „Meet the Press“.
Berlyne už taiką Ukrainoje piketavę žmonės sustojo į gyvą grandinęBerlyne kovo 9 dieną maždaug 600 žmonių surengė akciją už taiką ir demokratiją Ukrainoje, skelbia „Deutsche Welle“. Aktyvistai išsirikiavo grandine nuo Europos Sąjungos atstovybės prie Brandenburgo vartų iki Ukrainos ambasados Vokietijoje. Plakatuose, kuriuos laikė akcijos dalyviai, buvo reikalaujama, kad Rusija nesikištų į suverenios valstybės vidaus reikalus, ir perspėjama dėl galimo karinio konflikto Europoje, rašo newsru.ua. Prie Ukrainos ambasados dalyviai padėjo gėles prie Maidane žuvusių žmonių - tiek protestuotojų, tiek teisėsaugos atstovų – portretų.  Vokietija ragina kuo skubiau išspręsti krizę Kryme diplomatinėmis priemonėmis ir grasina Rusijai sankcijomis.
Bachčisarajuje pagrobtas ukrainiečių karininkasSekmadienį Krymo Bachčisarajaus mieste vadinami Autonominės Krymo respublikos draugovininkai pagrobė vieno Ukrainos karinio dalinio vadą, papulkininkį Vladimirą Sadoviką, remdamasi šaltiniu Kryme praneša radijas „Svoboda“.
Kryme prorusiškų sukarintų būrių nariai pagrobė keturis ukrainiečių aktyvistusLiudininkas žurnalistas ir šeimos narys pranešė, jog keturi ukrainiečių aktyvistai dingo be žinios, kai per du atskirus incidentus Kryme ir prie jo sienos juos sekmadienį nusivedė prorusiškų sukarintų būrių nariai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Baltarusijos žiniasklaida: užteks, situacija jau ir taip nukeliavo per toli (33)

„Niekas nepasikeis. Nekris naftos kainos. Nebus šuolių akcijų biržoje. Netgi ledynai nepradės...

Lig šiol neišspręsta Long Ailando serijinio žudiko byla: keli kūnai rasti be batų, kiti – dalimis

Long Ailando serijinis žudikas siautėjo beveik du dešimtmečius. Per šį laiką jo aukomis tapo ne...

Po ambasadorės pasibaisėjimo kaukių kainomis, „Norfa“ atkerta: gal galite padėti nupirkti pigiau? (6)

Ina Marčiulionytė , Lietuvos ambasadorė Kinijoje, savo paskyroje „Facebook“ pasidalijo...

Lietuvius kviečia „atverti portalą“: ne, masinė meditacija neapsaugos nuo koronaviruso (79)

Žmonės medituoja, „suvienija protą, sąmonę, ištirpdo senojo pasaulio struktūras, ištrina...

Arūnas Milašius. Ciniško verslininko užrašai – kaip dabar greitai praturtėti (58)

Vargu ar atspėsite, kas dabar labiausiai masina verslininkus ir verslius piliečius, kurie, net kai...

Gyvai / Virtuali diskoteka iš Jono Nainio namų Vol.3 - „Delfi TV“ vėl kviečia šokti su Jovani (25)

Lietuvoje įprastą gyvenimą pristabdęs karantinas dėl koronaviruso grėsmės uždarė naktinių...

Kita karantino pusė: tokių degalų kainų vairuotojai nematė jau seniai (15)

Nors karantino metu gyventojams patariama laiką leisti namie, o transporto srautai smarkiai...

Aklai netikėkite – internete netrūksta savamokslių „gydytojų“

„ŠIĄ INFORMACIJĄ GERIAU NUKOPIJUOKITE IR PASKELBKITE SAVO LAIKO JUOSTOJE (išsisaugodami IR SAU...

Skvernelis kategoriškas: iš Kauno klinikinės ligoninės vadovo nori aiškių atsakymų (125)

Penktadienį paaiškėjus, kad Kauno klinikinės ligoninės vadovas profesorius Albinas Naudžiunas...

|Maža didelių žinių kaina