Keliamos pačios netikėčiausios teorijos. Apie tikrąjį aukų skaičių – ar neslepia valdžia šimtų lavonų? Apie prevencijos mechanizmus – dauguma gyventojų tvirtina negavę jokios oficialios informacijos, nors rajono administracija teigia sulaukusi pranešimo apie galimą potvynį likus trims valandoms iki jo pradžios.
Kitas svarstomas klausimas – ar milžinišką vandens lygio kilimą lėmė vien gamtos veiksniai? Ar naktį miestą užgriuvusios kelių metrų bangos nesustiprino sąmoningas vandens nuleidimas iš dirbtinės vandens talpyklos kalnuose, taip paaukojant Krymsko gyventojus, kad būtų išgelbėtas kaimyninis uostamiestis Novorosijskas?
Gubernatoriaus Aleksandro Tkačevo aiškinimai, esą katastrofą sukėlė neįprastai didelis kritulių kiekis ir vietovės reljefas, buvo sutikti priešiškai. Jis pakvietė gyventojus kartu iš sraigtasparnio apžiūrėti vandens talpyklą, pasakoja leidinys, ir kai kurie gyventojai patvirtino, kad ji nebuvo paliesta. Vis dėlto likusieji ir toliau įsitikinę, kad yra dar vienas rezervuaras.
Straipsnio autorė pažymi, kad toks gubernatoriaus suorganizuotas susitikimas primena ankstesnius įvykius. Karštą 2010 metų vasarą, kai dalį Rusijos siaubė gaisrai, kaimo gyventojai reikalavo Vladimiro Putino atsakymo.
„2011 metų žiemą, po pažeidimų parlamento ir prezidento rinkimuose kilusi politinė krizė, žinoma, nepagerino rusų požiūrio į valdžią. Nepasitikėjimą kelia, pirmiausia, nuolat pasikartojantis melas“, - tvirtina M. Simon.
2000 metais į valdžią atėjusiam V. Putinui Rusijos piliečiai suteikė pasitikėjimo kreditą ir sulig kiekvienais metais jis senka.
Nepriklausomas ekspertas ir tinklalapio „Ruskij žurnal“ vyriausias redaktorius Aleksandras Morozovas mano: „Valdžia niekada sąžiningai žmonėms nesakė, kas vyksta. Dėl to pasitikėjimas ja mažėja, o kiekviena nauja tragedija sutinkama dar jautriau“.
„Valdžios klaidų ir neatsakingumo mastas ne didesnis, nei įprastai, tačiau pasikeitė visuomenės nuomonė. Dabar, net jeigu valdžia sako tiesą, ja nebetikima“, - įsitikinęs politologas Dmitrijus Oreškinas.