Po eilės klaidingų ėjimų Bendrija įjungė aukštesnę pavarą siekdama aprūpinti piliečius COVID-19 vakcinomis ir yra pasiruošusi sparčiau nei anksčiau planuota skiepyti savo gyventojus, dedama viltis į naujas vakcinų tiekimo sutartis ir padidintas gamybos apimtis.
Stengdamasi susiaurinti atotrūkį tarp Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės koronaviruso stabdymo lenktynėse, ES iki rugpjūčio pabaigos tikisi paskiepyti 76 proc. savo gyventojų, maždaug dviem mėnesiais anksčiau nei prognozuota anksčiau, rodo Londone veikiančios tyrimų įmonės „Airfinity Ltd.“ duomenys.
Dabar iškyla klausimas, ar narės-valstybės sugebės masiškai paspartinti vakcinacijos tempus ir atremti bet kokį pasipriešinimą, daugiausia dėl „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto vakcinos, kuria dalis europiečių kol kas atsisako skiepytis.
„Mano nuomone, narės-valstybės turi įrodyti, kad sugebės smarkiai paspartinti vakcinacijos procesą, – sako Jacobas F. Kirkegaardas, JAV įsikūrusio Petersono tarptautinės ekonomikos instituto mokslinis bendradarbis. – Ar jie bus tam pasiruošę? Tikiuosi, taip.“
Vakcinas reikėtų vertinti kaip pagrindinę priemonę, kuri galėtų atgaivinti prigesusias ekonomikas ir pažaboti infekcijų plitimą, juolab kai auga susirūpinimas dėl naujų ir labiau užkrečiamų viruso atmainų. O kol kas ES duomenų kreivė vis dar atrodo prastai.
Jungtinė Karalystė, kuri pirmauja pagal mirčių nuo viruso skaičių Europoje, suleido daugiau nei 27 dozes šimtui žmonių, rodo „Bloomberg Vaccine Tracker“ duomenys. Tokie rodikliai gerokai lenkia ES, kur fiksuojamas 6 dozių šimtui žmonių rodiklis. Jungtinėse Valstijose šis rodiklis pakilo iki beveik 20 dozių šimtui gyventojų, rodo duomenys.
ES vakcinų tiekimo perspektyva neseniai šiek tiek pagerėjo, daugiausia dėl sudarytų sutarčių su „Pfizer Inc.“ ir „Moderna Inc.“, užtikrinančių šimtus milijonų papildomų vakcinų dozių. Jau kovo pabaigoje, lyginant su vasariu, vakcinų atsargos greičiausiai išaugs dvigubai, teigia J.F. Kirkegaardas, remdamasis atskirų vyriausybių prognozėmis.
Vakcinų tiekimui spartėjant, šalys susiduria su naujais iššūkiais. Pavyzdžiui, Vokietijoje vakcinacijų centrai greitu laiku bus perkrauti ir susidarys „judėjimo kamščiai“, jeigu valdžia nesuteiks įgaliojimų gydytojams skiepyti gyventojus savo kabinetuose, teigia organizacija „National Association of Statutory Health Insurance“.
Situacija „išlieka rimta“
Tuo tarpu Briuselio pareigūnai perspėja, kad neaišku, ar, norint sustabdyti pandemiją, užteks paskiepyti tris ketvirtadalius suaugusių gyventojų, ir prieš akis numato dar ilgą kovą. Taip yra dėl to, kad ateityje mutacijos, bent jau iš dalies, gali būti atsparios dabartinėms vakcinoms. Vaistų gamintojai tikina, kad prireikus jie sugebės gana greitai patobulinti savo vakcinas.
„Mes turime skubiai paspartinti vakcinų autorizavimą, gamybą ir paskirstymą, kaip ir patį vakcinacijos procesą, – remiantis bendro komunikato projektu, su kuriuo susipažino naujienų agentūra „Bloomberg“, ketvirtadienį paskelbs ES lyderiai. – Epidemiologinė situacija išlieka rimta, ir naujosios atmainos kelia papildomų iššūkių.“
Europos pareigūnai pastarosiomis savaitėms ėmėsi visos eilės veiksmų, siekdami sustiprinti Bendrijos koronaviruso strategiją, tuo tarpu kelios didžiausios regiono farmacijos bendrovės sutiko gamybos svorį perkelti į sėkmingas COVID vakcinas. Taip tikimasi pagreitinti vakcinų tiekimą žemyne šią vasarą ir vėliau.
Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen kiek anksčiau vasarį įstatymų leidėjams sakė turinti viltį, kad antrąjį metų ketvirtį Bendrijai bus pristatyta 300 mln. vakcinų dozių, – gerokai daugiau nei planuota pristatyti pirmąjį ketvirtį: sausį – 18 mln., vasarį -33 mln., kovą – 55 mln. dozių.
Procesas spartėja
Spaudimas auga, šiose lenktynėse į priekį išsiveržus Jungtinei Karalystei, – ji pirmoji Vakarų pasaulyje aprobavo COVID vakciną. Jungtinė Karalystė, nusprendusi atidėti vakcinavimą antrąja dviejų dozių „Pfizer“ ir „ Astra“ vakcinų doze siekdama daugiau žmonių apsaugoti nuo viruso, gali iki birželio pabaigos pasiekti trijų ketvirtadalių slenkstį, paskiepijus bent viena doze, rodo „Airfinity“ duomenys.
Pasiekti tokį lygį paskiepijus dviem dozėmis gali užtrukti dar du mėnesius, tik nežymiai pralenkiant ES nustatytą grafiką.
ES vykdomosios valdžios institucija praėjusią savaitę pažadėjo paspartinti pastangas įsigyti ir pristatyti vakcinas, tinkamas kovoti su atmainomis, tuo pat metu prašydama narių-valstybių skirti daugiau pinigų kampanijai paremti. Komisija jau kartą įsivėlė į kandų ginčą dėl vakcinų tiekimo su „AstraZeneca“.
Šių metų vasarį ES galutinai susitarė su „Pfizer“ ir Vokietijos partnere „BioNTech“ dėl 200 mln. papildomų vakcinų dozių ir pranešė apie naują didelį užsakymą, suderėtą su „Moderna“ dėl dar 150 mln. dozių, – jį numatyta įgyvendinti taip pat šiais metais. Įskaičiavus sutartį su „Moderna“, Europa užsitikrino prieigą prie 2,6 mlrd. dozių vakcinų, vasario 17 dieną paskelbė Europos Komisija.
„Mes sugebėsime aprūpinti vakcinomis ne tik savo piliečius, bet ir savo kaimynus bei partnerius“, – praėjusią savaitę kalbėjo U. von der Leyen.
Dramatiškas pastangų sutelkimas
ES taip pat yra sudariusi sutartis su „Johnson & Johnson“, „CureVac NV“, „Sanofi“ ir „GlaxoSmithKline Plc.“, bet nėra aišku, kada dalis šių susitarimų bus įgyvendinti.
Kai kurie didieji vaistų gamintojai šiuo metu stiprina savo gamybinius pajėgumus. Paryžiuje įsikūrusi „Sanofi“ rekonstruoja gamybos įmones Vokietijoje ir Prancūzijoje, kad galėtų padėti gaminti „BioNTech-Pfizer“ vakcinų dozes kartu su „Johnson & Johnson“ produktu. Šveicarijos įmonė „Novartis AG“ taip pat sutiko padėti gaminti „BioNTech-Pfizer“ vakcinas.
„Glaxo“ kartu su „CureVac“ kuria būsimas COVID vakcinas, tuo tarpu „Bayer AG“ – kuri iki tol nėra kūrusi skiepų, – dar šiais metais pradės gaminti dabartines „CureVac“ vakcinas, kurioms atliekami paskutinės stadijos klinikiniai tyrimai.
Didesnės „Pfizer“ ir „BioNTech“ gamybos apimtys Europoje yra dar vienas svarbus veiksnys, figūruojantis „Airfinity“ prognozėse. Vis dėlto, tiekimo apimtims augant, bus itin svarbu, kad kuo daugiau ES šalių piliečių pasiskiepytų.
Visos populiacijos paskiepijimas, palyginti su strategija, kai prioritetas skiriamas vyresnio amžiaus asmenims ir sveikatos priežiūros sistemos darbuotojams, „yra kitokia logistinė operacija“, sakė J.F. Kirkegaardas. „Jai atlikti prireiks dramatiško pastangų sutelkimo“, – pridūrė jis.
