Vizitas vyksta po kiek daugiau nei savaitės, kai Serbija ir Kosovas pasirašė svarbų susitarimą, leisiantį jų piliečiams laisvai judėti tarp ilgamečių varžovių teritorijų. Susitarimas buvo sudarytas po kelias savaites trukusių derybų Briuselyje, kai šią vasarą Kosovo šiaurę sukrėtė neramumai, serbų protestuotojams blokavus sienos kirtimo punktus ir šaudžius į policiją dėl Kosovo valdžios plano įvesti naujus kelionės dokumentus žmonėms, atvykstantiems į teritoriją su Serbijos asmens tapatybės dokumentais.

Etniškai susiskaldžiusiame Mitrovicos mieste apie tūkstantis vietos serbų sveikino A. Brnabič modami Serbijos vėliavomis ir laikydami plakatus su užrašais „Turime tik vieną ministrę pirmininkę“ ir „Sveika atvykusi į Serbiją, šventąją Kosovo žemę“.

„Nuoširdžiai tikiuosi, kad laikinosios institucijos Prištinoje yra nuoširdžiai įsipareigojusios dialogui ir pasirengusios rasti tam tikrą kompromisą, reikalingą ilgalaikiam Belgrado ir Prištinos santykių normalizavimui“, – per spaudos konferenciją sakė A. Brnabič, turėdama omenyje Kosovo valdžios institucijas. „Mums to reikia – ne tik dėl mūsų integracijos į Europą, bet ir dėl mūsų pačių“, – pridūrė ji.

Serbija yra kandidatė į Europos Sąjungą (ES) nuo 2012 m., tačiau dauguma ekspertų abejoja, kad šalis turi galimybę patekti į bloką, jei Belgradas nepasieks susitarimo dėl santykių su Kosovu normalizavimo.

Sustiprintas saugumas

A. Brnabič delegacija keliavo sustiprinto saugumo sąlygomis, NATO kariai buvo dislokuoti prie pagrindinių kelių rajone, virš galvų skraidė sraigtasparnis. Per vienos dienos kelionę į Kosovą 46 metų A. Brnabič turėjo aplankyti švietimo įstaigas, serbų stačiatikių vienuolyną ir pabendrauti su vietos ūkininkais.

Regionas ilgai buvo karštasis židinys tarp dviejų bendruomenių po įnirtingo karo praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį, kai NATO turėjo pradėti bombardavimo kampaniją, 2008 m. atvėrusią kelią vienašališkai Kosovo nepriklausomybei nuo Serbijos paskelbti. Serbija labai piktinasi Kosovo atsiskyrimo statusu ir niekada nepripažino jo nepriklausomybės. Šiaurės Kosovo serbai seniai atsisako pripažinti Prištinos valdžią ir iš esmės liko ištikimi Serbijos vyriausybei Belgrade.

Dar viena įtampą tarp dviejų šalių kelianti problema yra transporto priemonių valstybiniai numeriai, kuriuos Priština įvedė visame Kosove, įskaitant ir šiaurėje gyvenančiai serbų mažumai. Sekmadienį Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius sakė, kad Vokietija ir Prancūzija pasiūlė papildomai pasiųsti pasiuntinius, kurie padėtų derybose su Priština.

Kosovo etninė albanų dauguma 1999 m. kovėsi su serbų pajėgomis, padedama NATO karo lėktuvų. 2008 m. ji paskelbė nepriklausomybę, kurią pripažino dauguma, bet ne visos ES valstybės narės. Pastarieji neramumai Kosove paskatino NATO vadovą Jensą Stoltenbergą pasakyti, kad Kosove dislokuoti 3700 NATO taikdarių padarys viską, kas būtina, kad užtikrintų saugią aplinką.

Šaltinis
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją