„Pasibaigus pratyboms, Rusijos Federacijos formuotės ir kariniai daliniai, kaip visad, grįš į savo nuolatines bazes“, - ketvirtadienį Maskvoje sakė Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“.
Pratybos Baltarusijos pietuose pasienyje su Ukraina turėtų baigtis sekmadienį (vasario 20 d.).
Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka prieš tai sukėlė sumaištį. Jis, turėdamas omenyje penktadienį Maskvoje planuojamą susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, valstybinei agentūrai „Belta“ pareiškė: „Tik mes spręsime, kada bus išvesti rusų daliniai – rytoj ar po mėnesio. Ginkluotosios pajėgos liks Baltarusijoje tiek, kiek mes manysim esant reikalinga“. Plataus masto pratybos prasidėjo prieš savaitę.
Vakaruose būgštaujama, kad Rusija per pratybas Baltarusijoje rengiasi invazijai į Ukrainą. Tačiau ir Baltarusijos, ir Rusijos karinės vadovybės pabrėžia, kad daliniai permesti tik dėl pratybų, jie niekam nekelia grėsmės ir kad tai neprieštarauja tarptautinei teisei.
Rusijos gynybos ministerija jau paskelbė apie dalinį karių atitraukimą pasibaigus kitiems manevrams ir paviešino atitinkamas nuotraukas ir vaizdo įrašus. Tačiau Vakarai abejoja šiais pranešimais.
Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladzimiras Makejus trečiadienį pareiškė, kad pasibaigus didžiulėms bendroms Minsko ir Maskvos pratyboms prie Ukrainos sienos jo šalyje neliks „nė vieno“ rusų kario.
„Po pratybų su Rusija Baltarusijos teritorijoje neliks nė vieno (Rusijos) kario ar karinės technikos vieneto“, – per spaudos konferenciją Minske sakė V. Makejus.
Jo teigimu, Gynybos ministerija ir ilgametis autoritarinis prezidentas A. Lukašenka tai aiškiai pasakė.
Rusija šią savaitę paskelbė baigianti kai kurias prie Ukrainos sienų, taip pat ir Baltarusijoje, vykstančias karines pratybas.
Tačiau Vakarai ir toliau baiminasi galimo išpuolio prieš Ukrainą, sakydami, kad dar nemato realaus deeskalavimo įrodymų.
NATO Rusijos pratybas Baltarusijoje pavadino ypač nerimą keliančiomis ir „pavojingu“ momentu Europai.
V. Makejus šią savaitę įvykusį telefoninį pokalbį tarp Ukrainos ir Baltarusijos gynybos ministrų pavadino „pozityviu“ ir teigė, kad jis padėjo „sumažinti įtampą“.
Minskas Kijevą patikino, kad „tai, kas vyksta pasienyje, nereiškia, kad kažkas planuoja įvykdyti agresijos aktą“.
„Nei Maskva, nei Minskas, nei Kijevas nenori karo“, – sakė V. Makejus.
„Galbūt tai naudinga tiems, kurie yra toli nuo mūsų“, – pridūrė jis.
Ukrainos gynybos ministras trečiadienį pareiškė, kad Kijevo karo atašė ankstesnę dieną stebėjo pratybas Baltarusijoje, o trečiadienį baltarusių atašė stebės pratybas Vakarų Ukrainoje.
JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos įsiveržimo į Ukrainą grėsmė išlieka „labai didelė“ ir kad tokia invazija gali prasidėti artimiausiomis dienomis, nors Maskva teigia pradėjusi atitraukti pajėgas nuo sienos su kaimynine šalimi.
Ši grėsmė yra „labai didelė, nes jie vis dar neišvedė jokių savo pajėgų. Jie atsiuntė [daugiau] karių“, žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė J. Bidenas.
„Turime priežasčių manyti, kad jie prisidėjo prie inscenizuotos operacijos, kad įgytų dingstį įsiveržti, – pridūrė jis. – Visi mums žinomi požymiai rodo, kad jie pasiruošę veržti į Ukrainą, užpulti Ukrainą. Nujaučiu, kad tai įvyks artimiausiomis dienomis.“
J. Bidenas sakė dar neskaitęs naujo raštiško Rusijos prezidento Vladimiro Putino atsakymo į JAV siūlymus iš šios aklavietės eiti diplomatiniu keliu.
Rusija, sutelkusi prie sienos su Ukraina stiprias pajėgas, yra nusistačiusi prieš provakarietiškos Kijevo vyriausybės politiką, taip pat prieš jos tikslą kada nors įstoti į NATO.
J. Bidenas sako, kad „diplomatinis kelias“ išlieka ir kad valstybės sekretorius Antony Blinkenas vėliau ketvirtadienį kalbėdamas Jungtinėse Tautose „išdėstys, koks yra šis kelias“.
Vis dėlto J. Bidenas pridūrė: „Planų skambinti Putinui neturiu.“
