„Yra pranešimas, esą ponas Lukašenka šiandien pasienyje su Lenkija pareiškė, jog 2 tūkst. žmonių nėra didelė problema Vokietijai, o kanclerė A. Merkel sutinka įsileisti šiuos žmones į Vokietiją. Kanclerės vardu norėčiau pasakyti, kad šis pareiškimas yra neteisingas“, – žurnalistams sakė vokiečių vyriausybės atstovas Steffenas Seibertas.
„Tai netiesa“, – pabrėžė jis.
Anksčiau penktadienį Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra BelTA pranešė, kad A. Lukašenka paragino Vokietiją priimti prie sienos su Lenkijs įstrigusius migrantus, daugiausia iš Vidurinių Rytų, norinčius patekti į ES.
„Dauguma šių žmonių nori susijungti su savo šeimomis, priimkite šiuos žmones. Vokietijai tai nėra didelė našta. Tačiau lenkai visa tai blokuoja“, – pareiškė A. Lukašenka apžiūrėdamas logistikos centrą šalia Kuznicos-Bruzgių kontrolės punkto, kur šiuo metu apgyvendinti atvykėliai.
Baltarusių lyderio teigimu, lenkų pareigūnai surengė „skerdynes pasienyje“, kad „nukreiptų dėmesį nuo vidaus problemų“.
ES kaltina A. Lukašenkos režimą sąmoningai manipuliuojant migrantų srautais, siekiant sukelti chaosą pasienyje ir atkeršyti sankcijų Minskui paskelbusiam blokui.
Būsimoji Vokietijos užsienio reikalų ministrė: negalime leistis šantažuojami Lukašenkos
Vokietijos Žaliųjų partijos lyderė ir būsimoji užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pasisako už griežtumą ir kartu už dialogą santykiuose su Baltarusijos diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka.
„Mes patiriam dvejopą A. Lukašenkos šantažą“, - sakė A. Baerbock žurnalui „Spiegel“. Viena vertus, pabėgėliai naudojami kaip instrumentas, siekiant suskaldyti Europą. Antra vertus, vyriausybė nori, kad europiečiai pripažintų ją pokalbių partnere, nors ji engia opoziciją. „Negalime leistis šantažuojami diktatoriaus“, – pabrėžė politikė.
Todėl esą teisinga griežtinti ES sankcijas Baltarusijai ir toliau daryti spaudimą A. Lukašenkai. Tačiau kartu, anot A. Baerbock, diplomatija reiškia, kad „visuomet reikia ieškoti dialogo“. „Be dialogo neįmanoma vykdyti užsienio politikos“, – sakė ji.
Tačiau A. Baerbock kritikavo abu kadenciją baigiančios kanclerės Angelos Merkel pokalbius telefonu su A. Lukašenka.
„Ne kanclerė turėjo skambinti A. Lukašenkai“, – sakė ji. „Paprasto sprendimo“ krizėje nėra, tačiau svarbu, kad Lenkija ir Vokietija veiktų drauge. „Didžiausias prioritetas“, A. Baerbock nuomone, yra „pasirūpinti pabėgėliais – tai pat ir Lenkijos, t. y. ES teritorijoje“.
Prie ES išorės sienos su Baltarusija, ypač pasienyje su Lenkija, jau daug savaičių įstrigę tūkstančiai pabėgėlių iš Artimųjų Rytų. ES kaltina A. Lukašenką tyčia gabenant žmones į pasienį ir taip keršijant už ES sankcijas. Minskas kaltinimus neigia.
Pažadai migrantams
A. Lukašenka penktadienį aplankė centrą, skirtą šimtams migrantų, likusiems šalyje po bandymų patekti į Europos Sąjungą per Lenkijos sieną, pranešė valstybinė naujienų agentūra BelTA.
Tūkstančiai migrantų – daugiausia Irako kurdai – ištisus mėnesius bandė patekti į ES iš Baltarusijos. Krizė paaštrėjo anksčiau šį mėnesį, kai maždaug 2 000 žmonių įkūrė laikiną stovyklą pasienyje spaudžiant šalčiui.
Lenkija, Latvija ir Lietuva pastaraisiais mėnesiais registruoja išaugusį migrantų srautą iš Baltarusijos. Europos Sąjunga kaltina Minsko režimą sąmoningai kurstant chaosą prie Bendrijos sienų, o Baltijos valstybės šiuos veiksmus vadina hibridine agresija. Minskas atmeta visus kaltinimus.
Šiais metais per Baltarusijos sieną į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją pateko keli tūkstančiai migrantų, dauguma jų – iš Irako. Lietuvoje ir Lenkijoje dėl migrantų krizės pasienyje įvesta nepaprastoji padėtis, Latvijoje – ekstremalioji padėtis, pradėtos statyti pjaunančios vielos užtvaros, sustiprinta sienos apsauga.
Lenkijos pareigūnai padėtį apibūdina kaip sunkiausią akimirką nuo krizės pasienyje pradžios.
Kaip pranešama, šių metų rugpjūčio–spalio mėnesiais Lenkijoje užfiksuota per 28,5 tūkst. bandymų neteisėtai kirsti sieną. Daugiausia jų buvo spalį – apie 17,3 tūkst., rugpjūtį – daugiau nei 3,5 tūkst., rugsėjį – beveik 7,7 tūkstančio.
Minėtą stovyklą praėjusią savaitę išvalė pasieniečiai, o migrantai persikėlė į netoliese esantį logistikos centrą.
A. Lukašenka penktadienį apžiūrėjo maisto išdavimo punktą logistikos centre šalia Kuznicos-Bruzgių kontrolės punkto, susitiko su Raudonojo Kryžiaus atstovais, nurodė jo spaudos tarnyba.
Pasak A. Lukašenkos, Baltarusijoje šiuo metu yra apie 5 tūkst. migrantų.
„Baltarusijos teritorijoje, neskaitant du tūkstančius [žmonių talpinančios] stovyklos, yra apie 2–3 tūkstančius pabėgėlių iš jūsų šalių. Tačiau tai labai apytikslis skaičius“, – A. Lukašenką citavo valstybinė agentūra BelTA.
„Mes jus gerai pažįstame ir suprantame – jūs bandote patekti į Europą, kur buvote pakviesti“, – sakė A. Lukašenka migrantams tame centre.
„Mes, baltarusiai, ir aš, Baltarusijos prezidentas, darysime, kaip norite jūs, net jei tai blogai lenkams, latviams ir bet kam kitam“, – sakė jis.
A. Lukašenka paragino Vokietiją priimti Baltarusijos pasienyje esančius migrantus.
„Čia dauguma žmonių, kurie nori suvienyti savo šeimas, pasiimkite tuos žmones pas save. Tai nedidelė našta Vokietijai. Tačiau lenkai tam trukdo“, – sakė jis.
Anot Lukašenkos, Lenkijos valdžia surengė „skerdynes pasienyje“, siekdama „nukreipti dėmesį nuo vidinių problemų“.
„Jei kas nors nori vykti į Vakarus – tai jūsų teisė. Mes nebandysime jūsų sugauti, mušti ir laikyti už spygliuotos vielos“, – sakė A. Lukašenka.
„Mes padėsime tiems, kurie nori grįžti namo. Bet neversime. Tai yra jūsų teisė“, – pridūrė jis.
Jo teigimu, pasienio apylinkėse toliau „klajoja“ apie 150 žmonių.
A. Lukašenka, sulaukęs aštrios tarptautinės reakcijos į Minsko įvykdytą „Ryanair“ lėktuvo nutupdymą, gegužę pareiškė, kad Vakarų valstybės dabar pačios turės kovoti su narkotikų gabenimu ir nelegalia migracija iš jo šalies.
„Anksčiau stabdėme narkotikus ir migrantus – dabar patys juos valgysite ir gaudysite“, – teigė A. Lukašenka.
Humanitarinės pagalbos organizacijos nurodo, kad nuo krizės pradžios vasarą abipus sienos gyvybės neteko mažiausiai 11 migrantų.
Trečiadienį Lenkija pranešė, kad per 200 migrantų, padedami Baltarusijos pasieniečių, įsiveržė per sieną iš Baltarusijos, tačiau buvo nedelsiant apgręžti.
Šimtai irakiečių grįžo namo savanoriškais repatriacijos skrydžiais iš Baltarusijos. Minsko oro uosto teigimu, vėliau penktadienį ir šeštadienį numatomi dar du skrydžiai.