Po kraupių kaltinimų – Kijevo atsakas Maskvai

Ukrainos prokurorai antradienį pranešė pradėję baudžiamąją bylą prieš Rusijos teisėsaugos tarnybą ir apkaltino ją separatistų ir teroristinių grupuočių rėmimu Ukrainos rytuose, skelbia „Reuters“.

Tai – atsakomasis veiksmas po to, kai Maskva apkaltino Kijevą rusakalbių gyventojų genocidu šalies rytuose.

Ukrainos prokuroro administracijos pareiškime teigiama, kad dėl Rusijos tiriamojo komiteto pareigūnų buvo pradėtas baudžiamosios veikos tyrimas. Nurodoma, kad Kijevas kaltina Rusijos pareigūnus vykdant nelegalų įsikišimą į Ukrainos teisėsaugos organų ir kariuomenės veiklą.

„Įsikišimas grindžiamas separatistinių grupuočių vadinamosiose Donecko ir Luhansko liaudies respublikose rėmimu jų nusikalstamose veikose, trukdant Ukrainos vyriausybės pareigūnų pareigų vykdymui“, – teigiama Kijevo pranešime.

Maskva apkaltino Kijevą vykdant genocidą

Rusija kiek anksčiau paskelbė pradėjusi tyrimą dėl Kijevo vykdomo genocido rusakalbiams gyventojams Ukrainos rytuose, skelbia „Reuters“.

Oficialiame pareiškime teigiama esą rusakalbiai gyventojai tapo Kijevo karinių pajėgų taikiniais, prieš kuriuos naudojama sunkioji ginkluotė. Rusija kaltina Ukrainą vadinamosiose Luhansko ir Donecko liaudies respublikose nužudžius 2 500 žmonių.

„Rusijos tiriamasis komitetas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą dėl Rytų Ukrainoje gyvenančių rusakalbių genocido. Nenustatyti Ukrainos aukšto rango pareigūnai, kariuomenės vadovybės, Nacionalinės gvardijos ir dešiniojo sektoriaus atstovai davė nurodymus, kuriais buvo numatytas tyčinis rusakalbių piliečių naikinimas“, – tvirtinama Rusijos tiriamojo komiteto pareiškime.

Teigiama, kad Rytų Ukrainoje buvo pažeista 1948-ųjų Jungtinių Tautų (JT) genocido konvencija ir kiti „tarptautiniai teisminiai aktai“, įskaitant 500 namų ir viešųjų pastatų sugriovimą nuo balandį įsiliepsnojusio konflikto šalies rytuose.

Tikėtina, kad dviejų šalių pradėti tyrimai dar labiau padidins įtampą tarp kaimynių po to, kai Kijevas ir prorusiški separatistai rugsėjo 5 d. pasirašė paliaubų sutartį.

Rusija jau ilgą laiką kaltina Kijevą dėl smurto prieš civilius rytuose po to, kai Vakarai apkaltino Maskvą remiant prorusiškus separatistus Ukrainoje.

JT pranešė, kad konfliktas Ukrainoje pareikalavo 2 593 žmonių gyvybių ir kaltino prorusiškus separatistus pažeidus žmonių teises, įskaitant gyventojų žudymus, grobimus ir kankinimus.

Paliaubos žlunga

Ukrainoje trapios paliaubos ir sutartis dėl pajėgų atitraukimo antradienį atsidūrė ant žlugimo slenksčio po virtinės prorusiškų separatistų atakų, tapusių didžiausiu smurto prasiveržimu per ilgesnį nei mėnesio laikotarpį ir nusinešusių devynių vyriausybės pajėgų karių gyvybes.

Pagausėję susirėmimai separatistų kontroliuojamame rytiniame pramonės regione temdo rinkimų kampanijos pradžią partijoms, kurios dalyvaus spalio 26 dieną vyksiančiuose rinkimuose, į kuriuos registruotis galės iki antradienio vakaro.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį sakė Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, savo artimiausiai ir įtakingiausiai sąjungininkei Europoje, jog Rusija ignoruoja rugsėjo 5-ąją Baltarusijos sostinėje Minske pasirašyto taikos susitarimo sąlygas.

P.Porošenka „pabrėžė, kad tikisi, jog Rusija vykdys savo įsipareigojimus pagal Minsko protokolą: atitraukti pajėgas, užtikrinti sienos uždarymą ir įkurti buferinę zoną“, sakoma prezidentūros pranešime.

Tos paliaubos buvo sustiprintos rugsėjo 20-ąją pasirašyta sutartimi, pagal kurią konflikto pusės įsipareigojo atitraukti savo pajėgas už 15 kilometrų nuo fronto linijos ir leisti Europos stebėtojams pranešti apie bet kokį atsinaujinusį kraujo liejimą.

Konfliktas rytų Ukrainoje nuo šių metų balandžio nusinešė jau per 3,2 tūkst. žmonių gyvybių.

Tačiau praeitą savaitgalį Rusijos kariškių delegacijos dėtos pastangos įtikinti kovotojus laikytis paliaubų sutarties, tapusios retu netiesioginiu Maskvos pripažinimu, kad ji turi didelę įtaką sukilėliams, atrodė nedavusios rezultatų.

Ukrainos kariškiai sakė, kad pirmadienį kovotojai surengė tankų puolimą prieš seniai ginčijamą oro uostą prie separatistų tvirtovės Donecko. Per tas kautynes vienas sukilėlių tankas pamušė šarvuotąjį transporterį, pilną vyriausybės pajėgų karių.

Per tą smūgį ir tolesnius susirėmimus žuvo bent devyni kariai. Vietos ir Kijevo pareigūnai sakė, kad dar keturi civiliai žuvo per apšaudymus iš minosvaidžių ir salvinės raketų ugnies sistemų, įvykusių separatistų paskelbtose Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“.

Ukrainos kariuomenės atstovas Vladyslavas Selezniovas antradienį Kijevo Penktojo kanalo televizijai sakė, kad sukilėliai vėl naudoja salvinės raketų ugnies sistemas „Grad“, kurių smūgiai, kaip teigiama, sugriovė daug civilių namų.

P. Porošenkos rinkimų išbandymas

Labai prieštaringai vertinamas provakarietiško Ukrainos lyderio sprendimas pažadėti laikiną autonomiją sukilėlių kontroliuojamoms teritorijoms mainais į atsisakymą siekti nepriklausomybės dominavo politiniuose debatuose, artėjant parlamento rinkimams.

P.Porošenka inicijavo pirmalaikius rinkimus, spaudžiamas iššluoti Kremliaus palaikomas frakcijas, kurias daugelis lauko prisidėjusiomis prie praeitą žiemą vykusių proeuropietiškų demonstrantų kruvinų susirėmimų su ankstesnio prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus saugumo pajėgomis Kijevo širdyje. Tie neramumai pareikalavo beveik 100 protestuotojų gyvybių.

Po tų įvykių V.Janukovyčius pabėgo į Rusiją, o masiškas narių pasitraukimas iš jo Regionų partijos faktiškai nulėmė šios jėgos dominavimą politikoje.

Naujai suformuotas Petro Porošenkos blokas, vadovaujamas charizmatiško ir itin populiaraus buvusios pasaulio bokso čempiono Vitalijaus Klyčko, kaip rodo preliminarios prognozės, gali surinkti daugiausiai vietų naujos sudėties parlamente, kuriam būtų suteikti daug daugiau galių.

Nuo šiol įstatymų leidėjai skirs premjerus ir turės teisę atšaukti net ir svarbiausias pareigas užimančius ministrų kabineto narius nepasitarę su prezidentu.

Tačiau P.Porošenka veikiausiai neužsitikrins daugumos 450 vietų Aukščiausioje Radoje.

Jo galimybės suformuoti koaliciją, kuri padėtų sudaryti taiką su Rusiją ir tuo pačiu užsitikrinti karinį bei ekonominį aljansą sau Vakarais atrodo gana menkos.

Kitos partijos, kurioms apklausų rezultatai prognozuoja patekti į naująjį parlamentą, yra daugiausiai nacionalistų jėgos, kurios atmeta bet kokią galimybę susitarti su sukilėliais, arba nauji prorusiški judėjimai, nesutinkantys su Ukrainos atsigręžimu į Vakarus.

Dešiniojo sparno stovyklai priklauso premjero Arsenijaus Jaceniuko ir parlamento pirmininko Oleksandro Turčynovo Liaudies frontas, kurį Maskva vadina Ukrainos karo partija.

Taip pat tikėtina, kad į Aukščiausiąją Radą pateks partija „Batkivščyna“, vadovaujama buvusios premjerės Julijos Tymošenko – opozicijos ikonos, kompromituojamos kaltinimų dėl korupcijos, ir Radikalų partija, vadovaujama populisto Oleho Liaško.

Jie abu priešinasi bet kokiam kompromisui su sukilėliais ir teigia, kad gali tekti panaudoti jėgą, siekiant susigrąžinti Krymo pusiasalį, kurį Rusija aneksavo kovą po Euromaidano revoliucijos Kijeve.