Šis žingsnis lydėjo pastarosiomis dienomis Pchenjanus skelbtus piktus pareiškimus Seulo atžvilgiu.
„Šiaurės Korėja 14 val. 49 min. susprogdino Ryšių biurą Kesonge“, - sakoma ministerijos, atsakingos už abiejų Korėjų santykius, spaudos tarnybos pranešime.
Anksčiau antradienį Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“ pranešė, kad Kesonge pasigirdo sprogimas ir matėsi kylantys dūmai.
Remdamasi neįvardytais šaltiniais „Yonhap“ nurodė, kad dūmai kilo netoli bendro Šiaurės ir Pietų Korėjų pramonės komplekso, kuriame įsikūręs minėtas ryšių biuras.
Bendras ryšių biuras buvo tuščias nuo sausio dėl Covid-19 apribojimų. Biuras, įkurtas Šiaurės Korėjos teritorijoje, atidarytas 2018 metais, kad abi Korėjos galėtų komunikuoti.
Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno įtakinga sesuo praeitą savaitgalį perspėjo, kad šis ryšių biuras greitai „visiškai sugrius“.
Nuo birželio pradžios Šiaurės Korėja paskelbė virtinę tulžingų Pietų Korėjos pasmerkimų dėl aktyvistų, skraidinančių balionais propagandos prieš Pchenjano režimą skrajutes kitapus sienos.
Aktyvistų balionais arba į jūrą metamais buteliais siunčiamose skrajutėse Kim Jong Unas kritikuojamas dėl žmogaus teisių pažeidimų ir branduolinių ambicijų. Perbėgėliai iš Šiaurės Korėjos tai darydavo nuolat, bet pastaruoju metu Pchenjano tonas šiuo klausimu labai paaštrėjo.
Praeitą savaitę Pchenjanas paskelbė nutraukiantis visus oficialius ryšių kanalus su Pietų Korėja.
Analitikai sako, kad Pchenjanas veikiausiai siekia sukurstyti krizę, kad galėtų spausti Seulą, kol Šiaurės Korėjos derybos su Vašingtonu dėl denuklearizacijos yra paralyžiuotos.
Pchenjanas: Šiaurės Korėjos kariuomenė „visiškai pasiruošusi“ veiksmams prieš Seulą
Šiaurės Korėjos kariuomenė „visiškai pasiruošusi“ imtis veiksmų prieš Pietų Korėją, anksčiau antradienį paskelbė valstybinė žiniasklaida, Pchenjanui jau ne pirmą savaitę žvanginant ginklais.
Nuo birželio pradžios Šiaurės Korėja paskelbė virtinę tulžingų Pietų Korėjos pasmerkimų dėl aktyvistų, skraidinančių balionais propagandos prieš Pchenjano režimą skrajutes kitapus sienos.
Aktyvistų balionais arba į jūrą metamais buteliais siunčiamose skrajutėse Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas kritikuojamas dėl žmogaus teisių pažeidimų ir branduolinių ambicijų. Perbėgėliai iš Šiaurės Korėjos tai darydavo nuolat, bet pastaruoju metu Pchenjano tonas šiuo klausimu labai paaštrėjo.
Praeitą savaitę Pchenjanas paskelbė nutraukiantis visus oficialius ryšių kanalus su Pietų Korėja.
Analitikai sako, kad Pchenjanas veikiausiai siekia sukurstyti krizę, kad galėtų spausti Seulą, kol Šiaurės Korėjos derybos su Vašingtonu dėl denuklearizacijos yra paralyžiuotos.
Korėjos liaudies armijos Generalinis štabas antradienį paskelbė, kad abiejų Korėjos pusiasalio valstybių santykiai blogėja ir kad kariškiai svarsto „veiksmų planą“, kad „fronto linija būtų paversta tvirtove“.
Generalinis štabas pridūrė, kad tai apimtų kariškių sugrįžimą į teritorijas, kurios buvo demilitarizuotos Pchenjano ir Seulo susitarimu.
Pietų Korėjos žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad gali reikšti, jog sargybiniai bus sugrąžinti į postus prie smarkiai įtvirtintos sienos, kuriuos 2018 metais abi Korėjos susitarė panaikinti, siekdamos sumažinti įtampą.
Šiaurės Korėjos kariuomenė tai pat planuos „didelio masto skrajučių platinimą“ Pietų Korėjoje, sakoma štabo pranešime.
Pirmadienį kairiesiems prijaučiantis Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas paragino Šiaurę „neuždaryti lango dialogui“.
Pietų Korėjos prezidentūra – Mėlynieji rūmai – paprašė surengti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nepaprastąjį pasitarimą, pranešė naujienų agentūra „Yonhap“
Ryšių biuras buvo atidarytas 2018 metų rugsėjį, likus kelioms dienoms iki Pietų Korėjos prezidento Moon Jae-ino trečiojo susitikimo su Kim Jong Unu Pchenjene. Vėliau šioje įstaigoje dirbo maždaug po 20 abiejų šalių pareigūnų.
Tačiau Pchenjano ir Seulo ryšiai pašlijo po Hanojuje pernai vasarį surengto nesėkmingo Kim Jong Uno ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo. Lyderių derybos baigėsi be jokių rezultatų, nepavykus susitarti dėl Šiaurės Korėjai taikomų sankcijų sušvelninimo ir atsakomųjų Pchenjano žingsnių.
Sausį ryšių biuro veikla buvo sustabdyta dėl koronaviruso pandemijos.
Šiaurės Korėjos valstybinė naujienų agentūra KCNA antradienį pranešė, kad ryšių biuras buvo sugriautas atsižvelgiant į „įtūžusios liaudies nusiteikimą užtikrintai priversti padugnes ir suteikusius prieglobstį padugnėms brangiai sumokėti už jų nusikaltimus“.
Praeitą savaitę Pchenjanas paskelbė nutraukiantis visus oficialius ryšių kanalus su Pietų Korėja.
„Šiaurės Korėja pradėjo provokuojamą ciklą, pasižymintį eskalavimo etapais“, – sakė Seule įsikūrusio universiteto „Ewha“ profesorius Leifas-Ericas Easley. Pasak jo, biuro pastato susprogdinimas yra „simbolinis smūgis abiejų Korėjų susitaikymui ir bendradarbiavimui“.
„Kimo režimas taip pat siunčia signalą Jungtinėms Valstijoms, kad jos negali sau leisti prabangos laikyti Šiaurės Korėją antrajame plane iki šių metų pabaigos“, – pridūrė jis.
Anksčiau antradienį Šiaurės Korėjos kariuomenės Generalinis štabas antradienį paskelbė, kad abiejų Korėjos pusiasalio valstybių santykiai blogėja ir kad kariškiai svarsto „veiksmų planą“, kad „fronto linija būtų paversta tvirtove“.
Generalinis štabas pridūrė, kad tai apimtų kariškių sugrįžimą į teritorijas, kurios buvo demilitarizuotos Pchenjano ir Seulo susitarimu.
Pietų Korėjos žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad gali reikšti, jog sargybiniai bus sugrąžinti į postus prie smarkiai įtvirtintos sienos, kuriuos 2018 metais abi Korėjos susitarė panaikinti, siekdamos sumažinti įtampą.
Šiaurės Korėjos kariuomenė tai pat planuos „didelio masto skrajučių platinimą“ Pietų Korėjoje, sakoma štabo pranešime.
Pirmadienį Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-inas paragino Šiaurę „neuždaryti lango dialogui“.
Pchenjanui paskelbus naujausių pasmerkimų, įskaitant birželio pradžioje nuskambėjusį įtakingos Kim Jong Uno sesers Kim Yo Jong pareiškimą, kad reikia imtis veiksmų prieš Pietų Korėjoje veikiančius aktyvistus ir „patraukti jų šeimininkus atsakomybėn“, Suvienijimo ministerija Seule pateikė policijai skundą dėl dviejų perbėgėlių grupių ir perspėjo, kad prieš aktyvistus bus imtasi „nuodugnių griežtų veiksmų“.
Abi Korėjos formaliai tebekariauja, nes 1950–1953 metų Korėjos karas buvo užbaigtas tik paliaubomis, o ne taikos sutartimi.