„Pabudome pavojingesniame pasaulyje“, – radijui RTL sakė A. de Montchalin. Ji nurodė, kad prezidentas Emmanuelis Macronas netrukus konsultuosis su „to regiono veikėjais“.
Jungtinės Valstijos patvirtino, kad anksti penktadienį surengė raketų smūgį Bagdade, per kurį žuvo Irano revoliucinės gvardijos Kudso (Jeruzalės) pajėgų vadas Q. Soleimani. Ši ataka smarkiai sustiprino netiesioginį karą tarp JAV ir Irano.
„Per tokias operacijas... galime matyti eskalaciją, bet labiausiai norime stabilumo ir deeskalavimo“, – sakė A. de Montchalin.
„Visomis Prancūzijos pastangomis... visose pasaulio dalyse siekiama užtikrinti, kad mes kurtume sąlygas taikai ar bent jau stabilumui“, – pažymėjo ji.
„Mūsų vaidmuo – ne palaikyti kurią nors šalį, o kalbėtis su visais“, – pridūrė prancūzų ministrė.
Maskva: JAV įvykdytas Irano generolo nužudymas padidins įtampą
Maskva penktadienį perspėjo, kad JAV ataka Irake, per kurią žuvo svarbus Irano sukarintų pajėgų vadas Qasemas Soleimani, padidins įtampą visuose Vidurio Rytuose.
„Soleimani nužudymas... buvo avantiūristinis žingsnis, kuris padidins įtampą visame regione“, – nurodė Rusijos užsienio reikalų ministerija, kurią citavo naujienų agentūros „RIA Novosti“ ir TASS.
„Soleimani atsidavęs tarnavo Irano nacionalinių interesų gynimo reikalui. Reiškiame savo nuoširdžiausią užuojautą Irano liaudžiai“, – sakoma pareiškime.
Rusija ir Iranas yra svarbūs sąjungininkai Vidurio Rytuose, abiejų šalių pajėgos Sirijoje remia prezidento Basharo al Assado režimą.
Maskva taip pat yra tarp valstybių, sudariusių su Iranu svarbų susitarimą dėl jo branduolinės programos, iš kurio Vašingtonas pasitraukė 2018 metais, šiuo sprendimu smarkiai padidindamas įtampą.
Tuo tarpu Rusijos parlamento aukštųjų rūmų Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas sakė, kad Q. Soleimani nužudymas buvo klaida, kuri pakenks pačiam Vašingtonui.
„Neabejotinai bus surengta atsakomųjų smūgių; nesinori pranašauti, bet gali žūti amerikiečių. Neatsitiktinai JAV Kongresas susirūpinęs ir [Atstovų Rūmų pirmininkės] Nancy Pelosi lūpomis jau reikalauja [prezidento Donaldo] Trumpo paaiškinimų, kodėl smūgis nebuvo suderintas su Kongreso nariais ir ar Baltieji rūmai supranta pasekmes“, – pažymėjo K. Kosačiovas.
Be to, jo nuomone, tai reiškia, kad D. Trumpas nesprendžia vidaus uždavinių, o jei padėtis paaštrės ir bus aukų, jo populiarumas ims mažėti.
Dėl naujausių įvykių susirūpino ir JAV sąjungininkai Artimuosiuose Rytuose – Izraelis taip pat skubiai svarsto galimas minimos atakos pasekmes, sakė K. Kosačiovas.
„Todėl manau, kad tai net daugiau nei svarbios figūros nužudymas – tai klaida, nulemta tipiško amerikiečių įpročio suasmeninti bet kokią problemą: „Reikia pašalinti Saddamą [Husseiną] ([Slobodaną] Miloševičių, [Viktorą] Janukovyčių, [Muamarą] Kadhafi, [Osamą] bin Ladeną ir t. t.) – ir viskas išsispręs“, – nurodė K. Kosačiovas.
„Tačiau tai yra šou, o ne politikos logika. Ir ji neveikia ilgam, bet gali skaudžiai bumerangu smogti šou organizatoriams“, – kalbėjo senatorius.
K. Kosačiovas pridūrė, kad Jungtinės Valstijos sugriovė viltis sureguliuoti šiitiškos respublikos branduolinės programos keliamas problemas ir gali paskatinti Teheraną spartinti branduolinių ginklų kūrimą.
„Subombarduotos“ paskutinės viltys sureguliuoti Irano branduolinės programos problemas. Iranas gali forsuoti branduolinių ginklų gamybą, net jeigu [anksčiau] nesiruošė to daryti“, – per „Facebook“ rašė jis.
Izraelio gynybos ministras šaukia pasitarimą
Izraelio gynybos ministras Naftali Bennettas penktadienį Tel Avive surengs pasitarimą, kuriame bus aptarta saugumo padėtis po svarbaus iraniečių sukarintų pajėgų vado Qasemo Soleimani žūties per JAV ataką.
Kaip pranešė leidinys „The Jerusalem Post“, pasitarime taip pat dalyvaus Generalinio štabo viršininkas generolas leitenantas Avivas Kochavi ir virtinė jėgos struktūrų atstovų.
Taip pat pranešama, kad vyriausybės vadovas Benjaminas Netanyahu, „atsižvelgdamas į pastaruosius įvykius“, planuoja sutrumpinti vizitą Graikijoje ir ketina greitai sugrįžti į Izraelį.
Pentagonas anksčiau pranešė, kad penktadienio smūgis, per kurį buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos elitinėms Kudso (Jeruzalės) pajėgoms vadovavęs generolas Q. Soleimani, buvo surengtas vadovaujantis prezidento Donaldo Trumpo įsakymu po anksčiau šią savaitę įvykusio incidento, kai proiranietiški demonstrantai užpuolė Amerikos ambasados kompleksą Bagdade.
Irano revoliucinė gvardija patvirtino, kad Q. Soleimani penktadienį paryčiais buvo nukautas. Ji nurodė, kad generolas „tapo kankiniu“ per Amerikos sraigtasparnių ataką prieš Bagdado oro uostą.
Q. Soleimani buvo vienas populiariausių veikėjų Irane, o Amerika ir jos sąjungininkės laikė jį mirtinu priešininku.
Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei pažadėjo „žiauriai atkeršyti“ Jungtinėms Valstijoms už šį išpuolį.
Ajatola dėl sukarintų pajėgų vado žūties paskelbė trijų dienų gedulą.
„Dievo valia jo nebelikus, jo darbas ir kelias nenutrūks, tačiau nusikaltėlių, per praėjusios nakties incidentą susitepusių savo purvinas rankas jo ir kitų kankinių krauju, laukia žiaurus kerštas“, – per „Twitter“ parašė A. Khamenei.
Demokratai negaili kritikos Trumpui
Jungtinėms Valstijoms Bagdade nukovus aukštą Irano generolą Q. Soleimani, žinomi šalies demokratai negailėjo aštrios kritikos prezidentui Donaldui Trumpui. Buvęs viceprezidentas ir dabartinis kandidatas į prezidentus Joe Bidenas komentare rašė, kad JAV galimai stovi „ant didelio konflikto Artimuosiuose Rytuose slenksčio“. D. Trumpas esą ką tik „į parako statinę švystelėjo dinamito lazdelę“.
Anot J. Bideno, Irano „Al Quds“ pajėgų vadas Q. Soleimani nusipelnė būti patrauktas atsakomybėn „dėl savo nusikaltimų prieš amerikiečių karius“. Tačiau JAV ataka esą bereikalingai paaštrino ir taip jau pavojingą padėtį regione.
JAV Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi suabejojo oro smūgio teisėtumu. Jis buvo surengtas „nederinus su Kongresu“, rašė politikė. Ji pabrėžė, kad „provokaciniais ir neadekvačiais veiksmais“ negalima kelti pavojaus JAV karių ir diplomatų gyvybėms. Oro antskrydis esą gali sukelti tolesnę „pavojingą smurto eskalaciją“.
Demokratų senatorius Chrisas Murphy tviteryje teigė, kad Q. Soleimanis neabejotinai buvo JAV priešas. Tačiau klausimas yra: „Ar Amerika (...) ką tik be Kongreso pritarimo nužudė antrą įtakingiausią Irano asmenį ir sąmoningai sukėlė potencialiai didelį karą regione?“
Respublikonų senatorius Marcas Rubio tuo tarpu tviteryje gynė Q. Soleimanio nužudymą, vadindamas tai savigyna. Iranas ir jo atstovai esą buvo įspėti JAV, tačiau perspėjimus ignoravo. „Jie smarkiai apsiskaičiavo“, - rašė M. Rubio. Prezidentui, anot jo, nereikia Kongreso pritarimo, kad reaguotų į atakas prieš JAV pajėgas arba užkirstų joms kelią.
Pentagonas prieš tai pranešė, kad generolui Q. Soleimaniui ir „Al Quds“ pajėgoms tenka atsakomybė už šimtų amerikiečių ir sąjungininkų žūtį.
Irako ministras pirmininkas Adels Abdulas Mahdis pasmerkė Q. Soleimanio nužudymą, pavadindamas tai agresija prieš jo šalį ir gėdingu nusižengimu JAV pajėgų buvimo Irake sąlygoms. Jis kalbėjo apie pavojingą eskalaciją ir įsėjo dėl karo regione.
Izraelis savo pajėgose paskelbė padidintą parengtį. Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, jo biuro duomenimis, anksčiau laiko nutraukė vizitą Graikijoje, kad grįžtų į Izraelį.
Kinija paragino JAV laikytis ramybės ir santūrumo, kad būtų išvengta tolesnės eskalacijos. Taika ir stabilumas Artimuosiuose Rytuose turi būti išsaugoti, pažymėjo Užsienio reikalų ministerijos Pekine atstovas. Rusijos užsienio reikalų ministerija kalbėjo apie didėjančią įtampą regione.
NATO po Irano generolo nužudymo per JAV ataką „stebi padėtį“
Po Irano generolo nužudymo per JAV ataką Bagdade NATO penktadienį atidžiai stebi padėtį Irake, ypač kreipdama dėmesį į ten esančios savo misijos saugumą.
NATO Irake turi ribotą kontingentą, kuris instruktuoja vyriausybines saugumo pajėgas. Aljansas nedalyvavo vykdant ataką prieš svarbų Irano sukarintų pajėgų vadą Qasemą Soleimani Bagdado tarptautiniame oro uoste.
„NATO labai atidžiai stebi padėtį regione. Toliau palaikome glaudžius ir reguliarius kontaktus su JAV pareigūnais“, – naujienų agentūrai AFP sakė atstovas Dylanas White'as.
„Irako vyriausybės prašymu NATO karinių instruktorių misija šioje šalyje padeda stiprinti Irako pajėgas ir užkirsti kelią ISIS sugrįžimui“, – sakė jis, paminėdamas alternatyvų „Islamo valstybės“ (IS) akronimą.
„Mūsų žmonių Irake saugumas yra svarbiausias. Toliau taikome visas būtinas atsargumo priemones“, – sakė D. White'as.