Po itin griežto pasisakymo apie diskusijas dėl karantino – žaibiška reakcija spaudoje: kas nutiko Angelai Merkel?

Ir nors antradienį A. Merkel priekaištus, esą, ji koronaviruso krizėje norinti užgniaužti diskusijas, atmetė, vis viena negeras įspūdis liko.

Reakcija spaudoje buvo žaibiška. Ir ne mažiau aštri, nei tas kanclerei išsprūdęs „išdavikiškas“ žodis. „Galima būtų pamanyti, kad federalinė kanclerė debatus apie teisingas kovos su pandemija priemones laiko klaida. Bet juk atvira visuomenė ir krizės metu nėra uždaryta“, – pirmadienį komentavo dienraščio „Die Welt“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Robinas Alexanderis.

Griežtos karantino priemonės buvo teisingos, nors ir skausmingos, o jų sukeltų ekonominių bei socialinių pasekmių žalą dar sunku įvertinti. Tad teisinga yra svarstyti, kaip tuos suvaržymus derinti su atsargiu jų švelninimu, – dėsto žurnalistas. Deja, A. Merkel, kaip matyti, tuo klausimu nepageidauja viešos diskusijos. Jos sukurtas gremėzdiškas trijų sandų žodis, pasak R. Alexanderio, atskleidžia rimtą problemą: „debatus apie kelią iš krizės Merkel laiko pavojingu nesusivaldymu“.

Ir išties: ne vienam užkliuvo keista sąvokų „atvirumas“ bei „diskusija“, įvardinančių demokratinės visuomenės vertybes, samplaika viename žodyje su neigiamos konotacijos sąvoka „orgija“, tegu ir metaforiškai pavartota. Teigiamos prasmės sąvokas žodis „orgija“ tempia žemyn, sieja su nepadorumu, – pastebi šveicarų dienraščio „Neue Züricher Zeitung“ biuro Berlyne vadovas Marcas Felixas Serrao.

Problemiškas kanclerės santykis su diskusija

„Kas diskusijas apie atsivėrimą jau kelias savaites sustingdytoje respublikoje daro kanclerės akyse besaikiu svaiguliu? – klausia M. F. Serrao. – Galbūt jausmas, kad diskusija nepakankamai kontroliuojama, kad ji vyksta visur, o ne vien prie kanclerės konferencijų stalo, jai vadovaujant? Gal jai labiau patiktų diskusijos dalyvius atrinkti, o reikalui esant, neleisti jiems pasisakyti? Toks įtarimas kyla.“

Panašias mintis kanclerės naujadaras sukėlė ir politologijos profesoriui Wolfgangui Merkeliui. Savaitės pradžioje kanclerė, pasak jo, pademonstravo „polinkį į autoritarinį mąstymą (Obrigkeitsdenken)“, – sostinės dienraščiui „Tagesspeigel“ sakė socialdemokratams prijaučiantis mokslininkas.

„Ji nenori toleruoti nuomonių pliuralizmo savo gretose ir, kaip matyti, suvokia CDU (krikščionių demokratų sąjungą – red.) kaip kanclerės rinkimų klubą, visai kaip Adenauerio laikais“, – sakė jis.

„Demokratijos požiūriu netinka debatus niekinančiai vadinti orgija“, – tame pačiame dienraštyje pritarė patarėjas politikos ir komunikacijos klausimais Johannesas Hillje. Drauge jis užsistojo A. Merkel, jai mestus kaltinimus autoritariniu stiliumi laikydamas nepagrįstais.

Skeptiškas A. Merkel požiūris į debatus anaiptol nėra naujiena, – dienraštyje „Die Welt“ skelbtame kritiniame straipsnyje „Suvaržymams vyriausybei ima trūkti argumentų“ pastebėjo Hanoverio universiteto valstybės finansų instituto vadovas, profesorius Stefanas Homburgas. Tarkime, savąją euro gelbėjimo politiką ji vadino „neturinčia alternatyvų“, – kaip tik tai ir davė postūmį bei pavadinimą dešiniajai populistinei partijai „Alternatyva Vokietijai“.

Politikų reakcijos: diskusijos – kiekvieno pamatinė teisė

Ypač aštrios kritikos kanclerė susilaukė iš laisvųjų demokratų (FDP). „Kai ji, būdama federalinė kanclerė, pareiškia, kad negalima diskutuoti apie tai, kokių karantino švelninimų dera imtis, mane tai trikdo, aš laikau tai begėdyste“, – piktinosi FDP pirmininko pavaduotojas Wolfgangas Kubicki antradienio ryto laidoje ZDF-„Morgenmagazin“ per antrąjį visuomeninio transliuotojo kanalą. Juk diskusijos yra „kiekvieno pamatinė teisė“.

Kanclerė „koronaviruso krizėje prisiima reguliavimo galias, kurių ji neturi“, – sakė W. Kubicki, pagal profesiją teisininkas, žinių agentūrai dpa. Juristine prasme jam aikivaizdu: „teisinti reikia ne atvėrimą, o apribojimų išlaikymą“.

„Laikais, kai net konstitucinis teismas kelia klausimą dėl priemonių proporcingumo, nėra jokia orgija reikšti abejones dėl to, kodėl ir kokiu mastu visa tai reikalinga“, – antrino FDP pirmininkas Christianas Lindneris, kritikuojantis kanclerės poziciją laikytis kasdienio gyvenimo suvaržymų.

„Esu įsitikinęs, kad šiandien sveikatą galima apsaugoti ir kitokiais būdais, nei tais, kurių ėmėmės praėjusiomis savaitėmis“, – sakė laisvųjų demokratų lyderis laikraščiui „Bild“. Jis teigė gerbiąs kanclerės sprendimą, bet vis viena norįs pabrėžti, kad tie būdai nėra „be alternatyvų“.

O FDP parlamentinės frakcijos Bundestage pirmininko pavaduotojas Michaelis Theureris priminė kanclerei nesenas klaidas, kai ji ir jos vyriausybė šešias savaites, iki kovo 11 d., delsė imtis priemonių prieš koronaviruso plitimą šalyje.

„Kas, kaip kanclerė koronaviruso krizės pradžioje padėtį visiškai neteisingai įvertino ir norėjo žmonėms įteigti, esą, nėra jokio pagrindo nerimauti, dabar turėtų iš paskutiniųjų vengti teisuoliškos laikysenos, užuot mėginęs nutildyti demokratiškai teisėtus bei politikai ir visuomenei reikalingus debatus, – sakė M. Theureris savaitiniam žurnalui „Superillu“.

Vyriausybė nesilaiko duoto žodžio

Atvirų diskusijų apie tai, kaip ir kada bus švelninami visuomeninio bei ekonominio gyvenimo suvaržymai, reikalauja ir kai kurie krikščionių demokratų partijos politikai. Nes tik taip rasis pasitikėjimas politika, – sakė Viduriniosios klasės ir ekonomikos sąjungos (Mittelstands- und Wirtschaftsunion) pirmininkas Carstenas Linnemannas (CDU).

Jam neramu dėl kritinėje padėtyje atsidūrusių, egzisteninę baimę patiriančių žmonių, besidarbuojančių įvairiuose ūkio sektoriuose.

Prisiminta ir tai, jog vyriausybė nesilaiko žodžio. Juk kovo 17 d., įvedant šalyje karantiną, žadėta ribojimus pradėti atšaukti tada, kai registruotų infekcijų skaičius šalyje dvigubės ne greičiau nei per 14 dienų. Kiek vėliau pasitelktas kitas kriterijus: kai protrūkio užkrečiamumo rodiklis šalyje bus mažesnis nei 1, kitaip tariant, kai kiekvienas užsikrėtęs asmuo užkrės mažiau nei vieną kitą žmogų.

Praėjusią savaitę šis užkrečiamumo rodiklis sumažėjo iki 0,7, užsikrėtimų skaičius dabar padvigubėja kas 35 dienas, ir vis viena karantino švelninimo pokyčiai tėra kosmetiniai, – pastebi politinės kultūros žurnalo „Cicero“ vyriausias redaktorius Christophas Schwennicke.

Nuo šio pirmadienio vėl duris atverti leista parduotuvėms, kurių plotas neviršija 800 kvadratinių metrų. Šiaurės Reino Vestfalijoje, kur itin svarbi baldų pramonė, leista atidaryti baldų parduotuves, o Bavarijoje – automobilių salonus. Mokyklų laipsniškas atidarymas kol kas atidėtas iki gegužės 4 d., o vaikų darželių – dar toliau, iš dalies – iki rugpjūčio 1 d.

Vis dėlto „Cicero“ vyriausias redaktorius, kaip ir ne vienas kitas „diskusijų orgijų“ naujadarą kritikavęs autorius, bando griežtą jos poziciją suprasti ir pateisinti. Ji baiminasi dėl galimos antros infekcijų bangos, galinčios kilti, per anksti atšaukus suvaržymus. Tuomet viruso nebepavyktų suvaldyti, ir tai galų gale kur kas skaudžiau smogtų ekonomikai, nei toji dirbtinė koma, kurioje dabar laikoma pramonė ir ekonomika.

Prognozuoti tokius dalykus – be galo sunku. Tačiau dėl vieno dauguma komentatorių sutaria: kanclerės naujadaras „diskusijų orgijos dėl atvėrimo“ (Öffnungsdiskussionsorgien) įeis į istoriją – drauge su jos garsiaisiais posakiais „be alternatyvos“ (alternativlos) ir „mes galime tai padaryti“ (wir schaffen das).