Pekinas jau seniai primygtinai reikalavo teisės tvirtinti visus vyskupų paskyrimus Kinijoje, o šis reikalavimas gadino dvišalius santykius su Vatikanu.

Susitarimas, apie kurį paskelbta šeštadienį, popiežiui Pranciškui viešint Vilniuje, gali padėti Vatikanui ir Pekinui galiausiai užmegzti diplomatinius santykius, o Kinija tokiu atveju galėtų sulaukti pontifiko vizito.

Vatikano atstovas Gregas Burke'as Vilniuje žurnalistams sakė, kad to susitarimo tikslas yra „ne politinis, o ganytojiškas; (jis) leis tikintiesiems turėti vyskupus, kurie ne tik palaiko ryšį su Roma, bet ir yra pripažinti Kinijos pareigūnų“.

Popiežius Pranciškus šeštadienį pripažino septynis vyskupus, anksčiau Pekino paskirtus be Vatikano pritarimo.

„Popiežius Pranciškus tikisi, kad šiais sprendimais gali prasidėti naujas procesas, leisiantis įveikti praeities žaizdas ir nuvesiantis iki visavertės visų Kinijos katalikų komunijos“, – sakoma Šventojo Sosto pareiškime.

Jame priduriama, jog taip pat buvo priimtas sprendimas pripažinti aštuntąjį vyskupą, kuris pernai mirė ir „išreiškė norą susitaikyti su Apaštališkuoju Sostu“.

„Siekdamas palaikyti Evangelijos skelbimą Kinijoje, Šventasis Tėvas Popiežius Pranciškus nusprendė priimti į visavertę dvasinę komuniją likusius „oficialius“ vyskupus, įšventintus be popiežiško pavedimo“, – nurodoma pareiškime.

Vatikanas apibūdino preliminarų susitarimą kaip „laipsniško ir abipusiško draugiškų santykių užmezgimo rezultatą“, pasiektą po „ilgo atsargių derybų proceso“, ir pareiškė, kad sandoris gali būti periodiškai peržiūrimas.

Susitarimas yra „susijęs su vyskupų skyrimo tvarka, Bažnyčios gyvenimui labai svarbiu klausimu, ir sudaro sąlygas glaudesniam bendradarbiavimui dvišaliu lygiu“, nurodė Šventasis Sostas.

Nors susitarimas galėtų paruošti dirvą formaliems diplomatiniams ryšiams ir net būsimam popiežiaus vizitui į Kiniją, dokumentas veikiausiai bus kritikuojamas kai kurių katalikų, kurie pasisakydavo už griežtą Vatikano liniją Kinijos, kur katalikai dvasininkai ir eiliniai tikintieji pastaruoju metu persekiojami ir kalinami, atžvilgiu.

Vatikanas ir Kinija santykius užmezgė 1951 metais, ir nuo to laiko nesutarė, kas turi būti atsakingas už vyskupų skyrimą.

Komunistų vyriausybė septyneriais metais vėliau įkūrė Kinijos katalikų patriotinę asociaciją, kuri administruotų Bažnyčią daugiausiai gyventojų pasaulyje turinčioje šalyje.

Tai suskaldė kinų katalikus: vieni klausė vyriausybės paskirtų vyskupų mokymų, o kiti vaikščiojo į „pogrindines“ neoficialias bažnyčias, ištikimas Vatikanui.

Pekinas ilgą laiką reikalauja teisės paskirti savo pačių vyskupus, tačiau Šventasis Sostas skelbia, kad jų paskyrimui privalo pritarti popiežius.

Susitarimas buvo pasirašytas Pekine per Kinijos užsienio reikalų viceministro Wang Chao ir Vatikano diplomatijos vadovo pavaduotojo Antoine'o Camilleri susitikimą.

„Abi šalys ir toliau palaikys komunikaciją ir stengsis gerinti dvišalius santykius“, – sakoma trumpame Kinijos URM pranešime.

Tuo tarpu Taivanas šeštadienį pranešė, kad istorinio Kinijos ir Vatikano susitarimo pasirašymas nereiškia, kad Taibėjus neteko savo vienintelio diplomatinio sąjungininko Europoje.

Taivano užsienio reikalų ministerija pareiškė besitikinti, jog naujasis sandoris paruoš dirvą tikėjimo laisvei Kinijoje. Anot URM, Šventasis Sostas taip pat turėtų pasirūpinti, kad katalikai Kinijoje „būti veiksmingai saugomi ir netaptų represijų aukomis“.