E. Macronas bus prisaikdintas sekmadienį. Šio centristo pergalė prieš kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen gali lemti staigius pokyčius Prancūzijos politiniame žemėlapyje.
Konstitucinės Tarybos pirmininkas Laurent'as Fabiusas trečiadienį oficialiai paskelbė E. Macroną rinkimų nugalėtoju ir nurodė, kad jis surinko 66,1 proc. balsų, o M. Le Pen – 33,9 proc. balsų.
„Ponas Emmanuelis Macronas surinko daugiau kaip pusę atiduotų balsų, todėl Konstitucinė Taryba skelbia jį Prancūzijos Respublikos išrinktuoju prezidentu“, – sakė L. Fabiusas.
Per įtemptą rinkimų kampaniją tradiciškai šalies politikoje dominavusios partijos buvo nustumtos į paribį, o F. Hollande'o socialistus apėmė sumaištis.
Buvęs premjeras Manuelis Vallsas apstulbino bendražygius, pareiškęs, kad Socialistų partija yra „mirusi“ ir kad jis nori per ateinantį mėnesį vyksiančius parlamento rinkimus kandidatuoti prieš metus E. Macrono įkurto politinio judėjimo „Republique en Marche!“ (Respublika, pirmyn!) sąraše.
Trečiadienį partiją paliko dar vienas įtakingas veikėjas: buvęs socialistų kandidatas į prezidento postą Benoit Hamonas, per pirmąjį rinkimų turą likęs penktas, pareiškė planuojantis įkurti naują kairįjį judėjimą.
B. Hamonas žadėjo „atkurti kairę“ padedant naujam „plataus pagrindo judėjimui“, nors taip pat pridūrė ketinantis likti Socialistų partijos narys.
Kairiųjų pažiūrų B. Hamonas per socialistų pirminius rinkimus pasirodė geriau negu centristas, o ši kampanija atskleidė ideologinius nesutarimus partijos viduje.
Balandžio 23-ąją, per pirmąjį prezidento rinkimų turą, B. Hamonas tesurinko 6,4 balsų ir buvo nustelbtas komunistų palaikyto kovingo kandidato Jeano-Luco Melenchono.
B. Hamonas sakė, kad jo judėjimas bus įkurtas liepos 1 dieną, po birželį vyksiančių parlamento rinkimų. Pastarieji bus labai svarbūs E. Macrono galimybėms įgyvendinti savo politinę programą.
39 metų E. Macronas pažadėjo suteikti naujos gyvybės išsikvėpusiai valdančiajai klasei ir atvesti į parlamentą daugiau žmonių, niekada anksčiau neužėmusių renkamų pareigų – kaip ir jis pats.
Išrinktasis prezidentas sakė, kad pusė „Republique en Marche“ kandidatų, kovosiančių dėl 577 vietų Nacionalinėje Asamblėjoje per rinkimus birželio 11 ir 18 dienomis, bus politikos naujokai.
Kiti bus centristinio Demokratų judėjimo (MoDem) nariai arba perbėgėliai iš Socialistų ir dešiniosios Respublikonų partijos. Vis dėlto tikėtina, kad E. Macrono judėjimas turės sudaryti koaliciją, kad užsitikrintų daugumą.
Kandidatai turėtų būti paskelbti ketvirtadienį, bet E. Macrono judėjimas trečiadienį sakė, kad M. Vallsas „kol kas“ neatitinka jo kriterijų.
E. Macrono pergalė taip pat sukėlė padarinių M. Le Pen Nacionaliniam frontui (FN). Šios partijos lyderės dukterėčia Marion Marechal-Le Pen, laikyta kylančia FN žvaigžde, pareiškė bent jau kuriam laikui paliekanti politiką.
27 metų M. Marechal-Le Pen, kuriai buvo prognozuojama ateityje perimti Nacionalinio fronto vairą, sakė vienam pietinio regiono laikraščiui, kad atsistatydins iš parlamento, nes nori padirbėti privačiame sektoriuje ir daugiau laiko skirti savo dvimetei dukrelei.
Tačiau spėliojama, kad jos sprendimą labiau lėmė nesutarimai dėl partijos ateities tarp socialiai progresyvesnio sparno, vadovaujamo Marion tetos, ir konservatyvesnės katalikiškos stovyklos, atstovaujančios daugiausiai Pietų Prancūzijai. M. Marechal-Le Pen laikyta artimesne pastarajai frakcijai.
Ji atvirai palaikė Marine Le Pen kritikų nuomonę, kad jos teta antrajame rinkimų ture pasirodė itin nesėkmingai, nes nesurinko nei 40 proc. balsų.
Marine Le Pen, trijų vaikų motina, savo ruožtu tviteryje parašė: „Kaip politinė lyderė smarkiai apgailestauju dėl Marion sprendimo, bet, deja, kaip mama ją suprantu.“
Dešinieji nori prisidėti prie valdymo
Konservatyvi Respublikonų partija, kurios kandidatas Francois Fillonas irgi iškrito per pirmąjį turą, kilus skandalui dėl numanomo fiktyvaus žmonos įdarbinimo savo padėjėja parlamente, tikisi užsitikrinti daugumą Nacionaliniame Susirinkime.
Tokiu atveju E. Macronas turėtų pasidalyti su jais valdžia. Toks politinis scenarijus Prancūzijoje vadinamas sambūviu.
Apklausos rodo, kad 52 proc. rinkėjų po rinkimų norėtų matyti E. Macroną palaikančią vyriausybę, bet 42 proc. buvo įsitikinę, kad naujasis parlamentas turėtų būti opozicija, priekabiai kontroliuojanti naujojo lyderio darbą.
Optimizmas irgi atrodo priblėsęs: kaip viešosios nuomonės tyrimų instituto ELABE apklausa, 55 proc. respondentų sakė manantys, kad E. Macronas „nepagerins Prancūzijos žmonių gyvenimo“.
Tuo tarpu F. Hollande'as, po paskutinio vyriausybės posėdžio Eliziejaus rūmuose apkabinęs kiekvieną išeinantį savo kabineto narį, sakė dar neapsisprendęs, ką veiks baigęs kadenciją.
„Kaip galėčiau geriausiai pasitarnauti savo šaliai? Mėginsiu rasti atsakymą į šį klausimą, bet kol kas apie tai svarstau“, – sakė 62 metų lyderis.