Jungtinės Valstijos, palaikomos Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos, sakė esančios pasiruošusios veikti su Jungtinių Tautų mandatu arba be jo.
Tuo metu JT Saugumo Taryba jau antradienį turėtų balsuoti dėl JAV ir Rusijos atskirai parengtų pasiūlymų, kaip turėtų būti tiriamos numanomos cheminės atakos Sirijoje.
D. Trumpas pirmadienį tarėsi su savo kabineto nariais, o vėliau dalyvavo vakarienėje su kariuomenės vadais. Prezidentas žurnalistams sakė, kad „turime daug karinių priemonių, ir jums gana greitai pranešime... galbūt po įvykio.“
Vašingtonas ir Maskva išdėstė labai skirtingas pozicijas per audringą nepaprastąjį JT Saugumo Tarybos posėdį. Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia perspėjo, kad JAV karinių veiksmų tikimybė yra „labai, labai pavojinga“.
V. Nebenzia atmetė JAV raginimą tarptautinei organizacijai suformuoti tyrėjų grupę ir nustatyti, kas kaltas dėl, anot gelbėtojų, „atakos nuodingomis chloro dujomis“, šeštadienio vakarą įvykdytos Dumos anklave netoli Damasko.
Tačiau JAV ambasadorė Nikki Haley sakė, kad „pasaulis privalo pamatyti įvykdytą teisingumą“.
„Istorija tai užfiksuos kaip momentą, kai Saugumo Taryba įvykdė savo pareigą arba kai pademonstravo savo visišką nesugebėjimą apsaugoti Sirijos žmones“, – pareiškė N. Haley.
Diplomatai sakė, kad Jungtinės Valstijos spaudžia antradienį balsuoti dėl Vašingtono parengto rezoliucijos projekto, numatančio, jog turi būti įkurta cheminių atakų Sirijoje tyrimo komisija, bet Rusija šį pasiūlymą gali blokuoti.
D. Trumpas pasmerkė „šiurpią ataką“ ir pažadėjo „prievartinį“ atsaką.
„Sprendimą priimsime šį vakarą arba labai greitai po to“, – jis sakė žurnalistams.
Gelbėtojai ir medikai Dumoje sakė, kad daugiau kaip 40 žmonių mirė po įtariamos nuodingųjų dujų atakos prieš paskutinę sukilėlių kontroliuojamą teritoriją buvusioje opozicijos tvirtovėje Rytų Gutoje.
Ši teritorija kelias pastarąsias savaites buvo intensyviai bombarduojama režimo pajėgų, o lankymasis joje smarkiai ribojamas, todėl naujienų agentūrai AFP nepavyko nepriklausomai patikrinti pranešimų apie numanomą cheminę ataką.
Praeitų metų balandį D. Trumpas nurodė smogti sparnuotosiomis raketomis vienai Sirijos oro pajėgų bazei, iš kurios anksčiau buvo surengta cheminė ataka, JT stebėtojų vėliau susieta su Sirijos prezidento Basharo al Assado režimu.
„Labai pavojinga“
Po šio baudžiamojo smūgio Jungtinių Valstijų pajėgos nebuvo labiau įtrauktos į Sirijos pilietinį karą. Raketų ataka taip pat neatgrasė Sirijos vyriausybės ir ją remiančios Rusijos ir Irano nuo tolesnių kampanijų prieš sukilėlių grupes.
Be to, bet kokie nauji kariniai veiksniai gali išprovokuoti atvirą konfliktą su Rusija. Maskva, kaip ir Teheranas, yra dislokavusi Sirijoje savo pajėgas, padedančias B. al Assado režimui.
V. Nebenzia, atkartodamas anksčiau Kremliaus išsakytus perspėjimus, sakė: „Sprendžiat pagal tai, ką dabar girdime, bijau, kad žvelgiame į karinį variantą, ir tai yra labai, labai pavojinga.“
Anksčiau D. Trumpas, paklaustas, ar Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui tenka kokia nors atsakomybė už naujausią ataką, pareiškė: „Visi sumokės kainą. Jis sumokės. Visi sumokės.“
Vašingtono pagrindiniai sąjungininkai Europoje palaikė pranešimus, rodančius B. al Assado režimo kaltę.
D. Trumpas antrąkart per pastarąsias dvi dienas pasikalbėjo telefonu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu dėl numanomų atakų Sirijoje. Jiedu išreiškė „troškimą, kad tarptautinė bendruomenė pateiktų griežtą atsaką dėl šių naujų cheminio ginklo draudimo pažeidimų“, pranešė Eliziejaus rūmai.
Londonas nurodė, kad Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas pasikalbėjo su JAV valstybės sekretoriaus pareigas einančiu Johnu J. Sullivanu. Jiedu sutarė, kad „šiai atakai būdingi visų ankstesnių Assado režimo įvykdytų atakų cheminiais ginklais požymiai“.
Pradėtas tyrimas
Cheminio ginklo uždraudimo organizacija (OPCW) nurodė, tirianti pareiškimus apie įtariamą cheminę ataką Dumoje, bet kol kas atlikta tik „preliminari analizė“.
Sirijos režimas nuo vasario 18-osios vykdė puolimą prieš Rytų Gutą. Per šią operaciją žuvo daugiau kaip 1,7 tūkst. civilių, o sukilėliai buvo išstumti iš 95 proc. teritorijos, išskyrus paskutinę tvirtovę – Dumą.
Atsikovojusi didžiąją dalį Rytų Gutos, Sirija ir Rusija praeitą mėnesį susitarė su sukilėliais dėl dviejų jų pasitraukimo etapų. Per juos evakavosi 46 tūkst. kovotojų ir civilių.
Po įtemtų derybų, režimui tęsiant bombardavimus, valstybinė žiniasklaida sekmadienį paskelbė, kad buvo susitarta, jog grupuotės „Jaish al Islam“ kovotojai per 48 valandas paliks Dumą ir paleis įkaitus.
Grupė „Jaish al Islam“ laikytų belaisvių naktį iš pirmadienio į antradienį buvo atvežti į Damaską, nurodė valstybinė naujienų agentūra SANA.
Per lygiagrečiai vykdomą operaciją 65 autobusai, vežantys kovotojus ir civilius, išvyko iš Gutos priemiesčių į Sirijos šiaurės vakarus, nurodė padėtį šalyje stebinti organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR).