aA
Praėjusią savaitę Frankfurte prasidėjusios tarptautinės automobilių parodos akcentas – elektromobiliai, ekologiškos technologijos, alternatyvūs varikliai bei naujos mobilumo koncepcijos. Tačiau klimato gelbėtojams visa tai – tik žalia autokoncernų iškaba, kuria prisidengę šie ir toliau masiškai gamina „klimato žudikus“ – automobilius su vidaus degimo varikliu. Vokietijoje vis labiau įsigalint radikaliai ekologinės religijos dvasiai, šalies autoindustrija patiria didžiulį spaudimą.
© AFP / Scanpix

Automobilis ilgą laiką buvo vokiečių numylėtinis. „Ir štai dabar dėl automobilio užsiplieskė kultūrinė kova. Kaip iki to prieita?“ – klausė visuomeninio transliuotojo WDR direktorius, žurnalistas Jörgas Schönenbornas.

„Juk automobilių industrija yra centrinė Vokietijos pramonės šaka, nuo kurios pirklauso šimtai tūkstančių darbo vietų. Ar ši kova nesugriaus mūsų gerovės?“ – būgštavo jis.

Rugpjūčio gale – rugsėjo pradžioje netoli Frankfurto esančių autosalonų teritorijose ne kartą degė prabangūs automobiliai. O savaitę prieš parodą 18 km nuo Frankfurto esančiame Kronberge nenustatyti asmenys smarkiai apgadino 40 naujų „Land Rover“, „Aston Martins“ ir „Jaguar“ markės automobilių, – policijos vertinimu, padaryta žalos kone už milijoną eurų. Atsakomybę internetinėje radikalios kairės platformoje „Indymedia“ prisiėmė organizacija, pasivadinusi „Akmenys pavarų dėžėje“.

Spėjama, jog tai buvo smurtinga įžanga į būsimas protesto akcijas (blokadą prie parodos pastato pereitą sekmadienį organizavo švelniau pasivadinusi organizacija „Smėlis pavarų dėžėje“). Artėjant tarptautinei Frankfurto automobilių parodai, vidaus žvalgyba perspėjo dėl galimų karingų trikdytojų.

Akcijas prieš tarptautinę Frankfurto automobilių parodą telkė platus organizacijų ir grupuočių spektras: nuo aplinkosaugininkų iki radikalių kairiųjų. Jų internetiniuose puslapiuose raginta „užkariauti“ automobilių parodą.

„Arbūzų revoliucija“

Žiniasklaidos dėmesio prasme protestų organizatoriams tai, galima sakyti, pavyko. Šeštadienį visais kanalais pirmiausia buvo informuojama ne apie pačią parodą, o apie tądien vykusią demonstraciją su maždaug 20 tūkst. dalyvių ir radikaliais šūkiais „Sudeginti kapitalizmą“, „Atimti valdžią iš autokoncernų“, „Keisti sistemą, ne klimatą“.

Sekmadienį medijose dominavo vaizdai iš parodos prieigų, kur baltais kombinezonais vilkintys protestuotojai blokavo įėjimus į pastatą, o parodos lankytojams teko brautis pro jų gretas, klausantis skanduočių: „Gėda žiūrėti į SUV“.

Kovingai nusiteikę blokuotojai giedojo „Internacionalą“ („Tai jau yr paskutinė/ sprendžiamoji kova./Internacionale/ Žmonijos atgaiva“) ir socialistinės Vokietijos „Vieningojo fronto dainą“.

Stebėtis nėra ko: vidaus žvalgybos duomenimis, šią blokadą surengusią organizaciją „Smėlis pavarų dėžėje“ remia ir „iš dalies kairiajam ekstremistiniam spektrui priskirtinos grupuotės“.

Kairiosios grupuotės apskritai yra neatsiejama „klimato gelbėjimo“ sąjūdžio dalis, šį judėjimą jos atvirai siekia panaudoti sistemos kaitai. Šeštadienio demonstracijoje plakatą su reikalavimu „eksproprijuoti autokoncernus“ nešę vyrukai dienraščio „Die Welt“ žurnalistui dėstė savo komunistinės ekologijos programą: sistemos nepavyks pakeisti, nenusavinus kapitalo, gamybą autokoncernuose reikia organizuota taip, kad būtų siekiama ne pelno, o tik patenkinti dirbančiųjų poreikius, nes pelno siekianti gamyba niekada nebus tausojamoji.

Anot ryškias metaforas mėgstančio slovakų filosofo Slavojaus Žižeko, klimato gelbėjimo judėjimą išties galima būtų pavadinti arbūzų revoliucija, nes, kaip implikuoja dešinieji jos kritikai, paviršiuje jis žalias, o viduj – raudonas.

Su pilnu pilvu gera postringauti apie socializmą

Prieš autokoncernus demonstruoti susirinkęs jaunimėlis reikalavo pigaus ar netgi nemokamo viešojo transporto miestuose ir priemiesčiuose, tačiau iš kur rasis tam reikalingi pinigai, jiems nerūpi. Kaip, beje, nerūpi ir Vokietijos autokoncernų tarptautinio konkurencingumo klausimas.

„Kapitalas turi būti atiduotas darbininkių ir darbininkų kontrolei“, „posūkį energetikoje ir transporte“ privalo finansuoti „turtingieji“, – rašoma demonstracijoje dalyvavusios kairiosios grupuotės tinklaraštyje „arbeiterinnenmacht.de“ („valdžią darbininkėms“ – genderiškai korektiškas socialistinės revoliucijos šūkis).

„Kai pilvas pilnas, gera svajoti, – anot „NZZ“ komentatorės Klaudios Wirz. – Sozializmas prašmatnus tol, kol stebi jį iš gerovės išlepinto teoretiko perspektyvos“.

Protestuotojai, aktyviai padedant medijoms, pjauna šaką, ant kurios patys sėdi, nes Vokietijos automobilių pramonė – svarbiausias šalies gerovės šaltinis, – rimtai sunerimę dalis komentatorių.

Automobilių savininkai, žmonės, gyvenantys mažuose miesteliuose bei kaimuose ir priversti toli važiuoti į darbą (tokių Vokietijoje esama apie 11 milijonų) nesupranta, kodėl didžioji dalis politikų, anot vieno „Welt Online“ skaitytojo komentaro, populistiškai gerinasi nesubrendusiam jaunimėliui.

„Problema ne ta, kad jauni aktyvistai išeina į gatvę su radikaliais reikalavimais ir dalykinio supratimo stoka, – taip buvo visais laikais. Tikroji mūsų vis labiau dekadentiškos visuomenės problema yra ta, kad visuomeninio transliuotojo kanalai ir kitos kairiųjųjų bei žaliųjų dominuojamos medijos šiems aktyvistams suteikia tokią plačią platformą, tuo būdu tapdami vienpusiškais bei populistiniais temos multiplikatoriais. Taip jie galiausiai kursto kvazireliginį sąjūdį, kurio nebepasieksi jokiais racionaliais argumentais. O didžioji dalis politikų lygiai taip pat populistiškai džiūgauja dėl šios jaunimo angažuotės, kad ir kokia iracionali ji būtų“, – rašo skaitytojas, komentuodamas „Die Welt“ skelbtą publistų Nilso Heisterhageno ir Stefano Laurino straipsnį „Nauja ekoreligija ir jos antikristas automobilis“.

Pavieniai politikų balsai ir neraminanti žinutė automobilių pirkėjams

Išties, atsitokėti ir pagalvoti apie radikalių reikalavimų pasekmes ragino vos vienas kitas politikas. Žemutinės Saksonijos, kuriai priklauso 20 proc. autokoncerno „Volkswagen“ akcijų, premjeras, socialdemokratas Stephanas Weilis kritikavo „iš dalies besaikį atomobilių industrijos puolimą“ ir priminė sudėtingas tarptautinės konkurencijos sąlygas.

„Automobilis, automobilių savininkai ir automobilių pramonė šiuo metu patiria beveik vien tik panieką – iki pačių politikos viršūnių“, – piktinosi laisvųjų demokratų (FDP) lyderis Christianas Lindneris. Esama „noro diktuoti ir daryti už kitus sprendimus, noro sužlugdyti pagrindinę pramonės šaką“.

Užuot prakeikus automobilį, derėtų atsižvelgti į žmonių norus bei automobilių pramonės pasiekimus, – pastebėjo Ch. Lindneris.

O automobilių industrijos statistika, rodanti jos svorį Vokietijos ekonomikoje, – įspūdinga: 426 milijardų eurų metinės apyvartos, 820 tūkst. dirbantieji beveik 1000 įmonių, vidutinis uždarbis – 42 eurai per valandą.
Tai – geros darbo vietos su gerai organizuotomis profsąjungomis ir stipriomis darbuotojų tarybomis, – informuoja „Die Welt“. Be to, autokoncernai investuoja milžiniškas sumas į technologijos tyrimus, vien VW per metus tam skiria 13 milijardų eurų.

„Mums reikalingas German sveikas protas, – į protestuotojus, medijas, politikus apeliavo susisiekimo ir skaitmenininės infrastruktūros ministras Andreasas Scheueris (CSU). – Tik tada, tikėtina, aptils agresyvūs balsai, o debatai vėl taps dalykiškesni. Ciniška, kad radikalius siūlymus kelti kuro bei automobilių kainas, senus automobilius keisti brangiais elektromobiliais „formuluoja beveik tik tie, kurie patys gerai uždirba, todėl pabranginimą galės lengvai pakelti. Socialinio klausimo jie tiesiog nemato“, – priekaištavo A. Scheueris.

Beje, poleminiame triukšme liko beveik nepastebėta dar metų pradžioje „Volkswagen“ koncerno pardavimų vadovo Christiano Dahlheimo pasiųsta žinutė, kad VW automobilis pabrangs vidutiniškai 3 tūkst. eurų, nes Europos Sąjungos nuo 2021 m. nustatyta sugriežtinta ribinė išmetamo CO2 vertė ženkliai padidins automobilių gamybos sąnaudas.

Klimato gelbėjimo programa kirs per kišenę. Ir ne vien vokiečiams.

Ar radikalūs reikalavimai ir iš jų plaukiantys radikalūs sprendimai išties teigiamai paveiks klimato kaitą – neaišku. O štai to „vaisto nuo klimato kaitos“ keliama rizika bei šalutiniai poveikiai – didžiuliai: gali būti sugriauti Vokietijos gerovės pamatai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(65 žmonės įvertino)
4.7692

Top naujienos

Turistus viliojantis miestas pasitinka griežtomis taisyklėmis ir „sausuoju“ įstatymu (18)

Prakalbus apie Jungtinius Arabų Emyratus dažniausiai iš karto pagalvojama apie Dubajų. Tačiau...

Psichozė, neįgalumas ar net mirtis: populiarėjančių naujų narkotikų poveikis gąsdina patyrusius Lietuvos medikus (53)

Kai kalbame apie naująsias psichoaktyviasias medžiagas, galime pasakyti, kad tai yra terra...

Trumpas užsimojo prieš dar vieną sutartį: šį kartą gali nukentėti ir Lietuva (202)

Į lėktuvą sulipa kelių šalių ginkluotės inspektoriai, orlaivis pakyla ir skrenda virš šalies...

Julijai anytos išmokytas užsiėmimas virto sėkmingu verslu: klientai nepagaili atvažiuoti ir keliasdešimt kilometrų (30)

Prieš keletą metų per motinystės atostogas iš savo anytos išmokusi gaminti sūrius, Julija...

Arūnas Valinskas turi genialų klausimą tėčiams, kurie mano, kad vaikų auginimo atsakomybė skirta tik moterims

Seime dirbantis Arūnas Valinskas jaunesnysis ir jo mylimoji, burnos higienistė Viktorija...

Smurtą arenoje pasmerkęs Adomaitis: tai blogiausios sezono rungtynės (69)

LKL lyderių akistatoje intriga laikėsi tik pirmą ketvirtį: Vilniaus „Rytas“ (5/1) namuose...

Deimantė Kazėnaitė: savo neturėjimas yra blogiausia, kas gali nutikti žmogui (11)

Žinoma vizažistė ir populiari nuomonės formuotoja Deimantė Kazėnaitė nuolat žavi tobulais...

Panevėžys prieš 400 metų: legendos apie vilku paverstą seniūno sūnų ir krikščionybei besipriešinantys vietiniai (12)

Tarpukaryje rytų Lietuvos sostine tituluoto miesto gyvenimas tekėjo vėžio žingsniu. Manoma, kad...

Okinavos ilgaamžių paslaptis – kitokia mityba (1)

Įvairių šalių gyventojai nuo seno ieško jaunystės eliksyro, o neseniai buvo susidomėta...