Vadovaujantis EŽTT gautais duomenimis, Sergejus Cholkinas nusprendė atsisakyti atlikti karinę tarnybą 2014 m. rugsėjo mėn. Jis tvirtina, kad apsispręsti jį paskatino įvykiai Rytų Ukrainoje, kur vyksta ginkluoti susirėmimai tarp Ukrainos pajėgų ir separatistų. Jaunuolis išsigando, kad jį patį gali išsiųsti kariauti į Donbasą, skelbiama publikacijoje.
Murmansko kariniame komisariate S. Cholkinas paprašė suteikti jam galimybę atlikti konstitucinę pareigą pasirenkant APT, bet specialiai sušaukta komisija nusprendė, kad jo pažiūros neprieštarauja karinei tarnybai, nes „nėra labai tvirtos“, o S. Cholkinas „nėra tvirtų įsitikinimų pacifistas“, nes jis pats pranešė, kad šios pažiūros susiformavo tik praėjusią vasarą, kai žiūrėjo naujienas iš Donbaso. Prie tokios pačios išvados priėjo ir įvairių instancijų Murmansko teismai, teigiama straipsnyje.
S. Cholkinui ir toliau siunčiami šaukimai ir jam gresia baudžiamoji atsakomybė dėl vengimo atlikti karinę tarnybą. O skunde, kurį jo vardu Europos Žmogaus Teisių Teismui pateikė žmogaus teisių gynimo organizacija „Sankt Peterburgo karių motinos“, teigiama, kad Rusijos institucijų veiksmus pareiškėjas laiko Europos žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnio, garantuojančio įsitikinimų laisvę, pažeidimu.
Tai pirmas atvejis, kai Rusijos pilietis kreipiasi į Strasbūro teismą su tokiu skundu. Organizacija „Sankt Peterburgo karių motinos“ mano, kad S. Cholkinas turi geras galimybes laimėti bylą, nes iki šiol EŽTT jau patenkino panašius šauktinių iš kitų šalių, pavyzdžiui, Armėnijos, ieškinius, rašo leidinys.
Vadovaujantis Rusijos Federacijos konstitucijos 59 straipsniu ir įstatymu „Dėl alternatyvios pilietinės tarnybos“, teisę karinę tarnybą pakeisti pilietine tarnyba turi piliečiai, kurių išpažįstamas tikėjimas arba įsitikinimai draudžia jiems imti ginklą į rankas, taip pat senųjų ir mažų tautų, užsiimančių tradiciniais amatais, atstovai.
