Seulo aukštojo teismo nutartis reiškia, kad buvusi valstybės vadovė, nušalinta po didžiulio masto kyšininkavimo skandalo išprovokuotų masinių protestų, kalėjime turėtų praleisti 25 metus.

Balandį Park Geun-hye buvo nuteista už tai, kad paėmė ar reikalavo daugiau nei 20 mln. JAV dolerių (17,3 mln. eurų) iš prekybos konglomeratų, perdavė dokumentus su valstybės paslaptimi pripažinta informacija, sudarė ją kritikavusių menininkų „juodąjį sąrašą“, kad jų projektams nebebūtų teikiamos valstybės subsidijos, atleido iš darbo pareigūnus, bandžiusius užkirsti jai kelią piktnaudžiauti valdžia.

Dešimt mėnesių trukęs eksprezidentės teismo procesas iškėlė į viešumą neskaidrius stambiojo verslo ir politikų ryšius, paaiškėjus, kad Park Geun-hye ir jos artima draugė bei patikėtinė Choi Soon-sil ėmė kyšius iš didžiųjų bendrovių mainais į politinį prielankumą.

Teismas Park Geun-hye skyrė 24 metus nelaisvės, tačiau prokurorai šią nutartį apskundė, reikalaudami 30 metų įkalinimo bausmės.

Seulo aukštasis teismas penktadienį pažymėjo, kad Park Geun-hye bendrininkaudama su Choi Soon-sil „reikalavo pinigų ir kitokių verslo paslaugų“ iš kompanijų bei vertė jas įdarbinti Choi Soon-sil draugus.

Park Geun-hye smarkiai piktnaudžiavo savo įgaliojimais, kuriuos jai, kaip prezidentei, patikėjo tauta, konstatavo teismas.

„Tokie neetiškai ryšiai tarp politinės valdžios ir ekonominės galios griauna mūsų demokratijos pamatus ir iškreipia rinkos ekonomiką“, – pažymėjo teismas ir pridūrė, jog tokie veiksmai „palieka kartėlį Pietų Korėjos žmonėms ir sėja nepasitikėjimą mūsų visuomenėje“.

Apeliacinis teismas sugriežtino Park Geun-hye skirtą bausmę – nuteisė ją kalėti 25 metus ir skyrė 20 mlrd. vonų (15,6 mln. eurų) baudą.

Park Geun-hye, neskundusi jai paskelbto nuosprendžio, boikotavo teismą, tvirtindama, kad procesas yra politiškai motyvuotas. Ji nedalyvavo ir teismui skelbiant nutartį.

Teismo paskelbtas nuosprendis vainikavo dramatišką pirmosios Pietų Korėjos prezidentės moters nuopuolį.

Konservatyvių pažiūrų Park Geun-hye, velionio diktatoriaus Park Chung-hee, valdžiusio Pietų Korėją 1961–1979 metais, duktė, užaugo prezidentūroje – Mėlynuosiuose rūmuose, kur mėgavosi dėmesiu ir prabangiu gyvenimu.

Eksprezidentės tėvas, nors ir pažeidinėjo žmogaus teises, visgi rūpinosi sparčiu šalies ekonominiu vystymusi, o su pirmąja šeima kai kurie jos šalininkai elgėsi lyg su monarchais. Dėl to Park Geun-hye buvo praminta pirmąja „princese“, o šią pravardę ji išlaikė ištisus dešimtmečius.

Aštuntame dešimtmetyje Park Geun-hye tėvai buvo nužudyti, tačiau dėl šios tragedijos ji pelnė dar daugiau palaikymo.

Galiausiai 2012 metais Park Geun-hye tapo pirmąja moterimi, užėmusia Pietų Korėjos prezidento postą, o už ją balsavo daugiau rinkėjų negu už bet kurį kitą kandidatą šios šalies demokratiniuose rinkimuose.

Penktadienį prie teismo rūmų susirinkusi nedidelė grupė ištikimiausių Park Geun-hye šalininkų skandavo: „Tučtuojau paleiskite Park!“ ir „Šalin kartu su komunistine vyriausybe!“

Park Geun-hye taip pat buvo skirti aštuoneri metai kalėjimo kitoje byloje, kurioje ji kaltinta neteisėtu lėšų gavimu iš šalies žvalgybos agentūros.

Abi bausmės nebus subendrintos. Tai reiškia, kad jei nuosprendžiai nebus sušvelninti, 66 metų buvusiai valstybės vadovei bus beveik 100 metų, kai ji galės išeiti į laisvę.

Atskira nutartimi teismas paliko galioti Choi Soon-sil skirtą 20 metų laisvės atėmimo bausmę.

Park Geun-hye yra viena iš trijų buvusių Pietų Korėjos lyderių, nuteistų, kai paliko postą.

Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje Pietų Korėjai tapus demokratine valstybe, buvusiam diktatoriui Chun Doo-hwanui ir jo draugui bei įpėdiniui Roh Tae-woo buvo skirta mirties bausmė už dalyvavimą 1979-ųjų kariniame perversme ir už tai, kad priėmė iš verslininkų šimtus milijonų dolerių kyšių.

Vėliau mirties nuosprendžiai jiems buvo pakeisti kalėjimu iki gyvos galvos, o galiausiai jie apskritai buvo paleisti iš kalėjimo, už grotų praleidę vos dvejus metus.

Be to, buvęs liberalių pažiūrų prezidentas Roh Moo-hyunas 2009 metais pasitraukė iš gyvenimo nušokęs nuo skardžio prieš apklausą tyrime dėl korupcijos.