Šį raginimą prezidentas paskelbė praėjus savaitei po to, kai Vašingtonas pareiškė, kad Pchenjanas pažeidė JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, paleidęs į jūrą dvi balistines raketas.
„Raginu skubiai atnaujinti dialogą tarp abiejų Korėjų bei Jungtinių Valstijų ir Šiaurės Korėjos“, – sakė Moon Jae-inas, kreipdamasis į Niujorke susirinkusius pasaulio lyderius.
„Tikiuosi pamatyti, kaip Korėjos pusiasalis įrodys dialogo ir bendradarbiavimo stiprinant taiką galią“, – kalbėjo jis.
Vašingtono ir Pchenjano derybų procesas įstrigo po nesėkmingo antro Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno ir tuomečio JAV prezidento Donaldo Trumpo viršūnių susitikimo Hanojuje 2019 metų vasarį. Šis žlugo nesutarus, ko Šiaurės Korėja galėtų atsisakyti mainais į sankcijų sušvelninimą.
D. Trumpas yra sakęs, kad jam turėtų būti skirta Nobelio taikos premija už tai, kad užkirto kelią karui. Tačiau Šiaurės Korėja nėra pasirašiusi nuolatinio susitarimo, kuriuo įsipareigotų nutraukti savo branduolinę programą.
Prezidento Joe Bideno administracija, pavasarį peržiūrėjusi strategiją dėl Šiaurės Korėjos, pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nori bendradarbiauti su Pchenjanu.
Tačiau J. Bidenas taip pat leido suprasti, jog ketina laikytis praktiškesnio, labiau pasverto požiūrio į Šiaurės Korėją nei D. Trumpas, mėgdavęs pasitelkti neįprastą asmeninę diplomatiją ir triskart susitikęs su Kim Jong Unu.
Liepą abi Korėjos paskelbė atkūrusios prieš daugiau kaip metus nutrauktus oficialius karinius ir politinius ryšius.
Praėjusią savaitę Šiaurės Korėja paleido „dvi trumpojo nuotolio balistines raketas“ į akvatoriją prie savo rytinės pakrantės, pranešė Seulas.
Keliomis valandomis anksčiau Pietų Korėja sėkmingai išbandė iš povandeninio laivo paleistą balistinę raketą ir tapo tik septinta valstybe pasaulyje, turinčia šią modernią technologiją. Tai pakurstė nerimą dėl ginklavimosi varžybų pavojaus regione.
Abi Korėjos techniškai tebekariauja, nes 1950–1953 metų Korėjos karas baigėsi tik paliaubomis, o ne formalia taikos sutartimi.