Valstybės vadovas, sakydamas kalbą Kongrese, pridūrė, kad tokiu atveju dabartinės sudėties parlamentas taip pat turėtų anksčiau baigti darbą. Įprasti visuotiniai rinkimai turėtų įvykti ateinančių metų liepą.
M. Vizcarros pasiūlymas nuskambėjo Peru įstatymų leidėjams įsitraukus į aštrius nesutarimus su vykdomąja valdžia.
Prezidentas sakė, kad jo sprendimui turėtų pritarti opozicijos kontroliuojamas parlamentas ir kad šis klausimas turėtų būti pateiktas per referendumą.
„Žmonių balsas privalo būti išgirstas“, – įstatymų leidėjams sakė M. Vizcarra. Per posėdį, surengtą minint Peru nacionalinę dieną, kai kurie jo pareiškimą sveikino, bet kiti svaidėsi įžeidžiamais šūksniais.
„Peru šaukiasi naujos pradžios“, – pabrėžė M. Vizcarra.
Virtinės skandalų dėl aukšto rango pareigūnų korupcijos sukrėstos Peru gyventojai per gruodį surengtą referendumą triuškinamai pritarė M. Vizcarros pasiūlytoms antikorupcinėms reformoms.
Vis dėlto jam ne kartą teko grumtis su Kongresu, kuriame dominuoja Liaudies jėgos partija, vadovaujama Keiko Fujimori. Ši politikė yra pasiųsta į kalėjimą laukti teismo dėl įtariamos korupcijos, susijusios su Brazilijos statybų milžine „Odebrecht“.
M. Vizcarra birželį grasino paleisti Kongresą ir surengti pirmalaikius rinkimus, jeigu įstatymų leidėjai neparems jo pasiūlymų griežtinti kovą su kyšininkavimu.
Tąsyk jis laimėjo Kongreso balsavimą dėl pasitikėjimo, o vyriausybė turėjo pradėti derybas su opozicija, kaip turėtų būti įgyvendinamos šios reformos.
Valstybės vadovo inicijuoti pakeitimai apima kampanijų finansavimą, parlamento narių teisinės neliečiamybės apribojimą, taip pat draudimą nuteistiems asmenims siekti būti išrinktiems. Šios priemonės 33 mln. gyventojų turinčiai Pietų Amerikos valstybei turėjo padėti išeiti iš keletą Lotynų Amerikos šalių sukrėtusio didžiulio korupcijos skandalo šešėlio.
Tačiau siūlymas panaikinti įstatymų leidėjų teisinę neliečiamybę tapo naujausiu vyriausybės ir parlamento nesantaikos šaltiniu. M. Vizcarra siūlė suteikti Aukščiausiajam Teismui įgaliojimus spręsti, kokiais atvejais parlamento nariams neturėtų būti taikoma apsauga nuo teisinio persekiojimo.
Šiuo metu tokie įgaliojimai priklauso Kongresui, o įstatymų leidėjai siūlomus pakeitimus atmetė.
M. Vizcarros siūlymą paankstinti rinkimus gyrė verslo bendruomenė ir analitikai, taip pat kairiųjų pažiūrų Kongreso nariai, bet oponentai prezidentą kaltina siekiant sukurti per didelį netikrumą valdyme.
„Prezidentas siekia supurtyti Kongresą, nes nebuvo pagerėjimo investicijų ir šalies [ekonomikos] augimo srityje, – sakė K. Fujimori palaikanti įstatymų leidėja Cecilia Chacon. – Prezidentas neturi ko parodyti žmonėms, taigi, jis sukūrė šou žiniasklaidai, kad nuolat gautų laiko eteryje.“
„Odebrecht“ skandalas
Pagal Peru konstituciją, per kitus prezidento rinkimus M. Vizcarra nebegalėtų kandidatuoti. Jis jau ne kartą yra sakęs, kad nesiektų tokios galimybės.
M. Vizcarra dirbo viceprezidento poste, kai šaliai vadovavo jo pirmtakas Pedro Pablo Kuczynski. Anksčiau jis buvo mažai žinomas, bet iškilo į valdžią praėjus 16 mėnesių po P. P. Kuczynski priverstinio atsistatydinimo 2018 metais.
80-metis P. P. Kuczynski, kuriam gegužę buvo atlikta širdies operacija, šiuo metu laikomas namų arešte ir yra kaltinamas pinigų plovimu.
Peru prokurorai 2018 m. birželį pradėjo tyrimą dėl P. P. Kuczynski įtariamo vaidmens didžiulio masto „Odebrecht“ skandale. Ši įmonė yra sumokėjusi šimtus milijonų dolerių kyšių Lotynų Amerikos pareigūnams, kad užsitikrintų didžiulių valstybinių užsakymų.
Į tyrėjų akiratį pateko ir du kiti buvę Peru prezidentai – Alejandro Toledo ir Alanas Garcia.
A. Garcia balandį nusižudė, kai policija atvyko į jo namus suimti eksprezidento dėl pinigų plovimo.
A. Toledo liepą buvo suimtas Jungtinėse Valstijose, svarstysiančiose prašymą jį išduoti.
Ketvirtas buvęs prezidentas – Ollanta Humala – ir jo žmona Nadine Heredia gegužę irgi buvo apkaltinti pinigų plovimu.
Liepos 24-ąją, Peru Aukščiausiasis Teismas nurodė rugpjūtį paskelbsiantis sprendimą, ar turi iš ikiteisminio arešto būti paleista Keiko Fujimori, kaltinama neteisėtai priėmusi iš „Odebrecht“ jos partijai skirtą 1,2 mln. dolerių (1,1 mln. eurų) sumą.