Kaip rodo sociologinių tyrimų agentūros „Ipsos“ preliminarūs duomenys, K. Fujimori Liaudies jėgos partijos palaikymas nuo 2016 metais turėtų 36,3 proc. sumenko iki vos 6,9 procento.
Anksčiau ši partija dominavo 130 vietų Kongrese, turėdama 73 mandatus. Dabar, tikėtina, ji bus tik šešta pagal dydį jėga ir gaus mažiau kaip 20 vietų, rodo prognozės.
„Tai – fudžimorizmo griūtis. Tai yra labai gilus nuosmukis, labai skaudus smūgis“, – naujienų agentūrai AFP sakė konsultacinės įmonės „Vox Populi“ direktorius Luisas Benavente.
„Nežinome, kiek įstatymų leidėjų jie turės, bet pirmosios prognozės rodo, kad jų bus tik dešimtadalis, palyginus su 2016 metų“ rezultatais, pridūrė analitikas Fernando Rospigliosi.
Ši baigtis yra didelė pergalė centro dešiniųjų pažiūrų prezidentui Martinui Vizcarrai, rugsėjį paleidusiam parlamentą ir paskelbusiam pirmalaikius rinkimus, kad būtų užbaigta politinė krizė tarp valstybės vadovo ir Kongreso.
Rinkimai neatskleidė aiškaus nugalėtojo, bet parlamente turėtų dominuoti centristų partijos, labiau linkusios palaikyti kovai su korupcija skirtas M. Vizcarros reformas, anksčiau blokuotas Liaudies jėgos partijos.
Daugiausiai vietų turėtų gauti centristinė Liaudies veiksmo partija, surinkusi apie 10,1 proc. balsų, rodo „Ipsos“ prognozė.
Antra tikriausiai liks krikščionių fundamentalistų partija „Frepap“ (8,8 proc.); tuo metu dešinioji „Podemos Peru“ turėtų gauti apie 8,25 proc, centro dešinysis Pažangos aljansas – 8 proc., o centristinė Purpurinė partija – 7,7 proc. balsų.
M. Vizcarra sakė norįs užmegzti su naujos sudėties Kongresu „atsakingą, brandų ryšį, siekiant konsensuso, kuris būtų naudingas Peru“.
„Odebrecht“ skandalo kaina
Panašu, kad „Liaudies jėgai“ teko taip brangiai sumokėti dėl savo vadovės vaidmens didžiuliame „Odebrecht“ korupcijos skandale.
K. Fujimori kaltinama per savo nesėkmingą 2011-ųjų prezidento rinkimų kampaniją paėmusi iš brazilų statybų milžinės „Odebrecht“ 1,2 mln. JAV dolerių (1,1 mln. eurų) vertės sumą neteisėtam partijos finansavimui.
„Odebrecht“ pripažino, kad nuo 2004 metų Peru pareigūnams sumokėjo mažiausiai 29 mln. JAV dolerių (26 mln. eurų) kyšių ir sugebėjo papirkti keturis Peru eksprezidentus.
Dėl šio skandalo nusmuko 1990–2000 metais prezidentavusio Alberto Fujimori 44 metų dukters populiarumas.
Ji jau išbuvo 13 mėnesių areštinėje prieš išeidama į laisvę lapkritį, o antradienį teismas turėtų apsispręsti, ar politikė turėtų sugrįžti už grotų.
Skaudų pralaimėjimą patyrė ne tik Liaudies jėga, bet ir pagrindinė jos sąjungininkė – buvusio prezidento Alano Garcios socialdemokratų partija APRA. A. Garcija balandį nusižudė, policijai atvykus į jo namus areštuoti jo už korupciją su „Odebrecht“ susijusioje byloje.
APRA yra seniausia Peru politinė jėga, tačiau, remiantis „Ipsos“ duomenimis, ją per balsavimą ją parėmė vos 2,6 proc. rinkėjų. Kaip AFP sakė L. Benaventė, APRA „neteks savo registracijos partijų sąraše ir bus išstumta iš Kongreso“.
„Pakenčiamesni santykiai“
Sekmadienį vykusiuose rinkimuose dalyvavo daugiau nei 2 300 kandidatų, atstovaujančių 21 partijai.
Limoje prie balsavimo punktų buvo nusidriekusios eilės gerokai prieš rinkimų pradžią, pastebėjo AFP reporteriai.
Šis balsavimas įvyko 15 mėnesių anksčiau nei buvo numatyta. Tai buvo pirmas kartas, kai šalyje Kongreso rinkimai įvyko atskirai nuo prezidento rinkimų.
Jie buvo sušaukti M. Vizcarrai paleidus parlamentą rugsėjo 30 dieną. Tokiam jo žingsniui pritarė didžioji dalis iš 25 mln. Peru gyventojų.
Opozicija savo ruožtu apkaltino prezidentą surengus „valstybės perversmą“ ir „laikinąja prezidente“ prisaikdino viceprezidentę Mercedes Araoz, bet kitą dieną ji atsistatydino.
Opozicinės partijos kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kuris priėmė M. Vizcarrai palankų sprendimą.
Tuo metu demonstrantai gatvėse reiškė paramą M. Vizcarrai ir jo kovos su korupcija pastangoms.
Apklausos rodė, kad drąsiam prezidento žingsniui pritarė 90 proc. šalies gyventojų.
M. Vizcarra pats neturi savo partijos, bet „pasieks pakenčiamesnius santykius su centro partijomis, užsitikrinsiančiomis daugumą Kongrese“, AFP prieš rinkimus sakė politikos analitikas Augusto Alvarezas.
Tačiau A. Alvarezo prognozės, kad Liaudies jėgos partija išliks „svarbi jėga“ Peru politikoje, nepasitvirtino.
Išrinkti įstatymų leidėjai dirbs tik 16 mėnesių iki kitų metų balandį vyksiančių visuotinių rinkimų, o dar po trijų mėnesių pareigas turėtų pradėti eiti naujas prezidentas.
Nei M. Vizcarra, nei jokie nauji įstatymų leidėjai negalės būti perrinkti 2021 metais – taigi, tik 16 jų siekė perrinkimo šį kartą.
Balsavimo procesą stebėjo Europos Sąjunga ir Amerikos valstybių organizacija (OAS).