Iš Viduržemio jūroje dislokuotų JAV karo laivų paleistos 59 sparnuotosios raketos „Tomahawk“ apgadino oro pajėgų bazėje įrengtus kilimo ir tūpimo takus bei angarus, tačiau objektai buvo palyginti greitai atstatyti. Taigi, ataką, anot theguardian.com, galima pavadinti tik simboline.
Tačiau jei D. Trumpas nurodytų smogti antrą kartą, smūgis, ko gero, būtų galingesnis ir pavojingesnis. JAV prezidentas garsėja ambicijomis pademonstruoti tvirtą valią, jei būtų peržengta jo paties nubrėžta raudona linija (lyginimo su Baracku Obama jis jokiu būdu netoleruotų).
Svarbu ir tai, kad tuo atveju, jei būtų panaudotas cheminis ginklas, veiksmų, kaip pati pranešė, būtų pasirengusi imtis ir Prancūzija.
Antro smūgio taikiniais veikiausiai galėtų tapti kitos Sirijoje veikiančios oro operacijų bazės ir likę oro pajėgų objektai. Nemažai žalos Sirijos priešlėktuvinės gynybos sistemai padarė Izraelio atakos, per pastaruosius metus mažiausiai šimtą kartų atakavusios režimo karinius taikinius.
JAV karinių jūrų pajėgų kovinė grupė iki šiol tebėra Viduržemio jūroje. Ji patikimai aprūpinta sparnuotosiomis raketomis. Katare ir Persijos įlankoje dislokuotuose lėktuvnešiuose yra dešimtys naikintuvų, pasirengusių bombarduoti „Islamo valstybės“ (IS) taikinius. Be to, JAV gali pasitelkti ir strateginius bombonešius B-52, B-1 ir B-2, kurie gali atskristi kad ir iš JAV.
Smogti Sirijos režimui perskridus Iraką ir Saudo Arabiją gali būti sudėtinga, todėl greičiausiai būtų pasitelktos sparnuotosios raketos, mat jas sunkiau numušti, be to, ir tuo atveju strategija iš dalies pasiteisintų - ji naudota ne kartą.
Smogti iš vakarų pusės būtų kur kas paprasčiau. Iš Prancūzijos aerodromų pakilę naikintuvai galėtų atakuoti Sirijos taikinius. Jei prisijungtų ir Britanija, būtų eksploatuojama ir visiškai netoli Sirijos esančiame Kipre veikianti oro operacijų bazė.
Karališkosios oro pajėgos (RAF) iki šiol dalyvauja Artimuosiuose Rytuose vykdomuose prieš likusius IS kovotojus nukreiptuose veiksmuose, todėl savo orlaivius, prireikus, galėtų visiškai nesunkiai nukreipti į Sirijos karinius objektus.
Britų lėktuvai „Tornado“ ir „Typhoon“ yra aprūpinti valdomosiomis bombomis „Paveway lV“, gali atakuoti taikinius tiek iš didelio aukščio, tiek skrisdami pažemiui. Verta paminėti ir bepiločius tolimų nuotolių lėktuvus „Reaper“, apginkluotus raketomis „Hellfire“.
Vis dėlto labiausiai Jungtinės Karalystės prisidėjimas prie JAV karinių veiksmų reikšmingu būtų laikomas todėl, kad JAV, ir pati nestokojanti nei ginklų, nei patirties, tada galėtų pagrįstai tvirtinti, kad veikia nevienašališkai.
Nors Sirijos priešlėktuvinės gynybos sistema buvo gerokai nuniokota per kovą vykusias Izraelio atakas, jos keliamos grėsmės ignoruoti negalima. Sirijos pajėgų disponuojamos senstančios raketos vis dėlto skrenda greičiau nei šiuolaikiniai naikintuvai.
Pavyzdžiui, 45 metų senumo SA-5 raketa pavyko numušti Izraelio naikintuvą F-16. Šis incidentas išprovokavo Izraelį atsakomiesiems smūgiams. Kad ir kaip būtų, priešlėktuvinė baterija reikiamos apsaugos nuo pažemiu skrendančių raketų nesuteikia, be to, Izraeliui jau yra pavykę suduoti daugiau šimtą smūgių neprarandant nė vieno lėktuvo.
Be to, gerokai nuniokotas ir praretėjusias Sirijos reaktyvinių orlaivių gretas labai sustiprino Rusijos naikintuvai, kurie patruliuoja Sirijos oro erdvėje ir jau nesyk yra kilę incidentų tarp rusų bei koalicijos orlaivių.
Kyla ir dar vienas svarbus klausimas – ar Rusija nuspręstų panaudoti daugiau nei prieš metus į Siriją perkeltą priešlėktuvinės gynybos sistemą S-400. Jos keliamos grėsmės gali nepavykti išvengti net moderniausiems šiuolaikiniams naikintuvams.
Per ankstesnes atakas Rusija sistemą trumpam suaktyvindavo, tačiau realiuose kariniuose veiksmuose jos dar nenaudojo. Vakarų šalys, išskyrus Izraelį, savo ruožtu, nenaudojo elektroninės kovos priemonių prieš moderniausias rusiškas priešlėktuvinės gynybos sistemas.
D. Trumpui adresuotas Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo patarimas susilaikyti nuo atakų gali reikšti, kad šįkart į smūgį bus sureaguota kiek kitaip.
Opozicijos padėtis šiuo metu visiškai apgailėtina. Ji nepajėgi apsiginti nuo aviacijos smūgių, be to, prarado beveik visus savo atramos punktus. Jai tebėra pavaldūs tik Daraa pietuose ir Idlibas šiaurėje, tačiau pastarąjį tenka dalytis su džihadistais, kurių supratimas apie tai, kaip pasibaigus karui turi atrodyti Sirija, gerokai skiriasi.
Šešerius pastaruosius metus opozicijos lyderiai pasisakė už neskraidymo zonas arba aviacijos smūgius, galinčius susilpninti režimą.
Rusijos ir Sirijos naikintuvai visiškai sužlugdė prieš Basharą al Assadą kovojančią opoziciją. Rusijai dominuojant ne mažiau kaip virš dviejų trečdalių Sirijos teritorijos plytinčioje erdvėje, neskraidymo zonos paskelbimas jokios naudos neduotų.
Opozicija ir toliau puoselėja niekaip neįgyvendinamą svajonę – nuversti režimą, tačiau kadangi tokio varianto dabar nesvarsto net B. al Assado priešai, daugiausia, ko ji gali tikėtis, – tai Sirijos oro pajėgų susilpninimas.
