Kalbėdamas per bendrą spaudos konferenciją su V. Putinu premjeras tvirtino, kad Vengrijos bendradarbiavimas su Rusija yra naudingas visiems, įskaitant ES ir NATO.
„Vengrija yra NATO ir EU narė – ir ja liks. Tačiau tai neužkerta kelio tam tikrus klausimus spręsti bendradarbiaujant su Rusija, – žurnalistams sakė V. Orbanas. – Tai mes pasiryžę daryti ir toliau darysime.“
V. Putino artumas vienos iš ES ir NATO narių lyderiui kelia nerimą Vakarų galybėms, bet V. Orbanas tvirtina, kad dėl savo geografinės padėties jo šalis privalo bendradarbiauti su didesnėmis valstybėmis.
Save „neliberaliu“ vadinantis 55 metų V. Orbanas, tapęs prieš imigrantus nusistačiusių Europos nacionalistų sąjūdžio veidu, pastaraisiais metais taikė „Rytų atvirumo“ politiką.
Jis įpareigojo savo Užsienio reikalų ministeriją sudaryti prekybos su tokiomis šalimis kaip Kinija, Rusija ir Turkija. Dėl šios strategijos V. Orbanas sulaukė kaltinimų pataikavimu autokratams ir diktatoriams.
Toje pačioje spaudos konferencijoje V. Putinas sakė, kad jiedu aptarė regiono ir tarptautinius reikalus, ypač „perspektyvas normalizuoti Rusijos ir Europos Sąjungos santykius“.
Lyderiai tai pat tarėsi dėl pramonės ir energetikos projektų, Sirijos konflikto ir Ukrainos krizės, nurodė V. Putinas.
Vengrija iš Rusijos gauna apie 85 proc. jai reikalingų energijos išteklių, bet V. Orbanas sakė, kad Budapeštas norėtų nebūti šiuo atžvilgiu visiškai priklausomas nuo Maskvos.
„Dabar daug gauname iš Rusijos, bet taip pat norėtume gauti iš kur nors kitur“, – aiškino jis.
Pragmatiški ryšiai
Per praeitais metais įvykusį vizitą Maskvoje V. Orbanas pasmerkė ES sankcijas, įvestas Rusijai po jos įvykdytos Krymo aneksijos.
Prieš 2010 metais tapdamas Vengrijos premjeru V. Orbanas buvo nusistatęs prieš Rusiją, bet dabar sako, kad jo politika regiono galybių atžvilgiu yra „pragmatiška“.
„Mūsų politinio bendradarbiavimo pagrindas yra paprastas geografinis faktas – kad jokia šalis negali pakeisti savo adreso... Gyvename trikampyje Berlynas-Maskva-Stambulas“, – aiškino jis.
V. Orbanas atmeta „veidmainišką“ Vakarų kritiką ir dažnai primena apie Prancūzijos ir Vokietijos palaikomus verslo ir politinius ryšius su Maskva.
Ateinančią savaitę Budapešte apsilankys Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, neseniai pagyręs V. Orbaną už išreikštą palaikymą Akaros vykdomai karinei operacijai Sirijoje.
Anksčiau šį mėnesį Vengrija užblokavo bendrą ES pareiškimą, smerkiantį Turkijos pajėgų įsiveržimą.
Prieš atvykstant Kremliaus vadovui, netoli V. Orbano biuro, kur susitiko abu lyderiai, keletas opozicijos protestuotojų išskleidė didelį transparantą su V. Putino, V. Orbano ir R. T. Erdogano atvaizdais bei užrašu „diktatoriai“.
Tačiau Rusijos prezidentui prijaučiantys vietos sirų bendruomenės nariai pagrindinėje sankryžoje, per kurią turėjo važiuoti V. Putino kortežas, iškėlė Rusijos, Sirijos ir Vengrijos vėliavas.
Rusija ir Vengrija taip pat vykdo brangų bendrą projektą, kuriuo siekiama išplėsti vengrų vienintelę Pakšo atominę jėgainę, esančią į pietus nuo Budapešto.
2014 metais V. Orbanas pasirašė su V. Putinu susitarimą dėl 10 mlrd. eurų paskolos, kad šioje elektrinėje būtų pastatyti du reaktoriai. Vis dėlto šio projekto įgyvendinimas atsilieka nuo plano – dabar numatoma, kad darbai bus baigti ne anksčiau kaip 2030 metais.