Trečiadienį vaizdo ryšiu kalbėdamasis su Kinijoje viešinčia Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių komisare Michelle Bachelet, Xi Jinpingas sakė nepritariantis žmogaus teisių politizavimui. „Šalims nereikia globėjiškų mokytojų; juo labiau žmogaus teisių klausimai neturėtų būti politizuojami ir naudojami kaip įrankis taikyti dvigubus standartus arba kaip dingstis kištis į kitų šalių vidaus reikalus“, – sakoma pranešime apie šį pokalbį.
Xi Jinpingas pakartojo Kinijos poziciją, kad atskirų šalių požiūris į žmogaus teises turi būti gerbiamas. „Žmogaus teisės turi istorinį, specifinį ir praktinį kontekstą“, – sakė jis.
Savaitę truksiantis M. Bachelet vizitas šioje šalyje yra pirmasis per 17 metų JT žmogaus teisių komisaro pareigas einančio asmens apsilankymas Kinijoje ir vyksta Kinijai sulaukiant didžiulės kritikos dėl elgesio su mažumomis Sindziango provincijoje.
Diena anksčiau tarptautinė žiniasklaida paskelbė „Sindziango policijos failus“ – nutekintus duomenis, atskleidžiančius uigūrų ir kitų mažumų grupių persekiojimo ir masinio internavimo mastą Sindziange ir šiaurės vakarų Kinijoje.
Apie „Sindziango policijos failus“ antradienį pranešė tarptautinis žiniasklaidos tinklas, į kurį įeina BBC, „USA Today“, Vokietijos naujienų žurnalas „Der Spiegel“, Pietų Vokietijos visuomeninis transliuotojas „Bayerischer Rundfunk“ ir Prancūzijos laikraštis „Le Monde“. Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad dokumentai, tūkstančiai nuotraukų ir oficialios kalbos suteikia retą progą pamatyti, kas yra tos perauklėjimo stovyklos ir kaip elgiamasi su musulmonų uigūrų bei kitomis mažumomis, taip pat suvokti Kinijos politinio kurso griežtumą.
Pasak šių pranešimų, informacija prieštarauja oficialiems Kinijos teiginiams, kad stovyklos yra mokymo institucijos, į kurias atvykstama savanoriškai.
Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas šiuos pranešimus pavadino ypač šokiruojančiais. Kalbėdamas apie Vokietijos ir Kinijos ryšius, R. Habeckas sakė: „Mes diversifikuojame plačiau ir ribojame savo priklausomybę nuo Kinijos. Žmogaus teisių apsauga yra labai svarbi.“
Antradienio vakarą jis sakė, kad tiekimo grandinės, kuriose dalyvauja Kinijos įmonės, bus atidžiai išnagrinėtos siekiant išsiaiškinti, ar jos atitinka Vokietijos žmogaus teisių reglamentus.
Teisių grupių ir JAV vyriausybės manymu, mažai tikėtina, kad M. Bachelet bus leista laisvai ir nekontroliuojamai aplankyti stovyklas, sulaikymo centrus ir jų kalinius, kad galėtų padaryti nepriklausomą ir nešališką išvadą.
Aktyvistai teigia, kad Sindziango vadinamosiose perauklėjimo stovyklose yra šimtai tūkstančių žmonių. Kinijos vadovybė kaltina regiono uigūrus separatizmu, ekstremizmu ir terorizmu. Musulmonų mažumos nariai tvirtina patiriantys politinę, religinę ir kultūrinę priespaudą.
1949 m. valdžią perėmusi komunistų vyriausybė įtraukė regioną, anksčiau žinomą kaip Rytų Turkestanas, į Kinijos Liaudies Respubliką.
