Nesutaikomi priešininkai Armėnija ir Azerbaidžanas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho kariavo praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje ir 2020 metais.
2020-ųjų rudenį šešias savaites savaites trukęs karas, nusinešęs daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių, baigėsi tarpininkaujant Rusijai pasiektu ugnies nutraukimo susitarimu.
Pagal susitarimą Armėnija atidavė Azerbaidžanui nemažai jos ne vieną dešimtmetį kontroliuotų teritorijų, o Rusija dislokavo maždaug 2 tūkst. taikdarių trapioms paliauboms prižiūrėti. Nepaisant paliaubų susitarimo regione tebetvyro įtampa.
Trečiadienį Azerbaidžano gynybos ministerija pranešė, kad Kalnų Karabacho kariai apšaudė azerbaidžaniečių pajėgų pozicijas Lačino rajone, kurį prižiūri Rusijos taikdariai. Pasak ministerijos, žuvo vienas azerbaidžanietis šauktinis.
Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija pareiškė, jog šis kad „kruvinas incidentas“ parodė, kad Armėnija nesilaiko paliaubų susitarimo.
„Visa atsakomybė už incidentą Azerbaidžane tenka Armėnijos karinei ir politinei vadovybei, kuri iki šiol neišvedė savo neteisėtų ginkluotų formuočių iš kaimyninės valstybės teritorijos“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Kalnų Karabacho kariuomenė apkaltino Azerbaidžaną trečiadienio rytą pažeidus ugnies nutraukimo režimą ir vėliau tą pačią dieną prie konflikto šalių pajėgų sąlyčio linijos nukovus vieną karį ir sužeidus dar aštuonis.
„Kartu su Rusijos taikdariais imamasi priemonių padėčiai stabilizuoti“, – sakoma Kalnų Karabacho kariuomenės pareiškime.
Armėnijos ir Azerbaidžano teritorinis ginčas dėl Kalnų Karabacho tęsiasi nuo 10-ojo dešimtmečio. Vietos armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai. Po šio žingsnio įsiplieskęs karas pareikalavo apie 30 tūkst. gyvybių ir privertė palikti namus daugybę žmonių.