Per apšaudymą Azerbaidžano ir Armėnijos pasienyje žuvo du aukšto rango kariškiai ^{papildyta 15.50}

„Deja, turiu pranešti, kad per susirėmimus žuvo generolas majoras Poladas Hesimovas ir pulkininkas Ilgaras Mirzeyevas", – per spaudos konferenciją sakė K. Veliyevas.

Viceministras pridūrė, kad susirėmimai pasienyje tęsiasi.

Nuo susirėmimų prie Armėnijos ir Azerbaidžano sienos pradžios sekmadienį žuvo jau 11 azerbaidžaniečių kariškių.

K. Veliyevas teigė, kad Azerbaidžano pajėgos nukovė apie 100 armėnų karių, bet Jerevanas iki šiol neigė patyręs aukų tarp savo pajėgų narių.

Tarp abiejų pietų Kaukazo valstybių jau dešimtmečius tvyro didelė priešprieša dėl Azerbaidžano pietvakarinio separatistinio Kalnų Karabacho regiono, praeito amžiaus paskutiniame dešimtmetyje užgrobto armėnų separatistų per konfliktą, nusinešusį apie 30 tūkst. žmonių gyvybių.

„Miestas apšaudomas“, – vietos žiniasklaidai sakė meras.

Armėnijos gynybos ministerija ir Užsienio reikalų ministerija naujienų agentūrai „Interfax“ sakė artimiausiu laiku paskelbsiančios pareiškimą dėl šio incidento.

Anksčiau antradienį Azerbaidžano gynybos ministerija pranešė, kad Armėnijos pajėgos apšaudė pasienio gyvenvietes kitapus sienos.

Sekmadienį Baku ir Jerevanas apkaltino vienas kitą pažeidus paliaubų režimą ir panaudojus artileriją.

Azerbaidžanas teigė, kad Armėnijos pajėgų artilerija apšaudė azerbaidžaniečių pozicijas palei abiejų šalių sieną Tovūzo rajone.

Tuo metu Armėnijos gynybos ministerijos atstovė spaudai Šušan Stepanian sakė „Interfax“, kad sekmadienį Azerbaidžano kariškiai mėgino visureigiu UAZ kirsti sieną, o paskui, pasitelkę artilerijos ugnį – užimti vieną armėnų atramos punktą. Pasak atstovės, per šį incidentą Armėnijos pusėje niekas nežuvo.

Azerbaidžano gynybos ministerija savo ruoštu sakė, kad per susirėmimą prie sienos su Armėnija žuvo trys azerbaidžaniečių kariai, o dar keturi buvo sužeisti. Pirmadienį ryte buvo pranešta apie dar vieno Azerbaidžano karininko žūtį per apšaudymą.

Pirmadienį abiejų šalių gynybos ministerijos pranešė apie kelis padrikus susišaudymus pasienyje.

Tarp abiejų pietų Kaukazo valstybių jau dešimtmečius tvyro didelė priešprieša dėl Azerbaidžano pietvakarinio separatistinio Kalnų Karabacho regiono, praeito amžiaus paskutiniame dešimtmetyje užgrobto armėnų separatistų per konfliktą, nusinešusį apie 30 tūkst. žmonių gyvybių.

Nuo sekmadienio atsinaujinę susirėmimai pakurstė būgštavimus, kad neramiame regione gali smarkiai paaštrėti konfliktas.

Azerbaidžanas pranešė, kad antradienį žuvo septyni jo kariai, įskaitant du aukšto rango kariškius. Tuo metu Armėnija skelbia apie du žuvusius karius; iki šiol Jerevenas apie aukas per susirėmimus nebuvo pranešęs.

Vėliausi susirėmimai įsiplieskė toli nuo Kalnų Karabacho ir vyksta tiesiogiai tarp abiejų Kaukazo valstybių, o taip nutinka retai.

Azerbaidžano gynybos ministerija pranešė, kad armėnų pajėgos antradienį artilerija, minosvaidžiais ir didelio kalibro kulkosvaidžiais puolė jo pozicijas šiauriniame Tovūzo regione. Ministerijos teigimu, taip pat buvo apšaudyti keli kaimai toje vietovėje.

K. Veliyevas valstybinei televizijai sakė, kad antradienį per susirėmimus „herojiškai žuvo“ generolas majoras, pulkininkas ir dar penki kariškiai.

„Deja, turiu pranešti, kad per susirėmimus žuvo generolas majoras Poladas Hesimovas ir pulkininkas Ilgaras Mirzeyevas", – per spaudos konferenciją sakė K. Veliyevas.

Viceministras pridūrė, kad susirėmimai pasienyje tęsiasi.

Nuo susirėmimų prie Armėnijos ir Azerbaidžano sienos pradžios sekmadienį žuvo jau 11 azerbaidžaniečių kariškių.

Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija taip pat sakė, kad viename kaime Tovūzo regione žuvo vienas civilis.

Armėnija savo ruožtu apkaltino azerbaidžaniečių pajėgas vėl atvėrus ugnį prieš šiaurės rytinę pasienio dalį Tavušo provincijoje. Armėnų gynybos ministerijos atstovė Šušan Stepanian nurodė, kad žuvo majoras ir kapitonas.

Armėnų URM taip pat kaltino Azerbaidžaną dronais puldinėjant civilinius objektus Berdo mieste Tavuše.

„Į agresiją prieš Armėnijos civilių gyventojų saugumą bus proporcingai sureaguota; už ją visa atsakomybė tenka Azerbaidžano pusei“, – pranešime sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Ana Naghdalian.

Rusija ragina pademonstruoti savitvardą

Rusija antradienį paragino Armėniją ir Azerbaidžaną pademonstruoti savitvardą suintensyvėjus kruviniems susirėmimams abiejų šalių pasienyje.

Įsiplieskus kovoms Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje, keli šimtai kilometrų nuo Kalnų Karabacho, Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir Rusija paragino laikytis ramybės, o Azerbaidžano sąjungininkė Turkija išreiškė paramą Baku.

„Mes esame labai susirūpinę dėl susišaudymų Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje“, – po antradienio susirėmimų žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad Maskva ragina „abi šalis pademonstruoti savitvardą“.

Nuo trapių paliaubų paskelbimo 1994-aisiais tarp Baku ir Jerevano vyksta taikos derybos, tarpininkaujamos vadinamosios Minsko grupės (Prancūzijos, Rusijos ir JAV) diplomatų.

Armėnija, palaikanti artimus politinius ir karinius ryšius su Rusija, kontroliuoja ginčijamą regioną ir yra pažadėjusi atremti bet kokį bandymą jį atsiimti.

Tačiau energetikos išteklių turtingas Azerbaidžanas, kurio karinės išlaidos viršija visą Armėnijos valstybės biudžetą, nekart grasino perimti tos teritorijos kontrolę jėga.

2016 metais gyvybių pareikalavę susirėmimai Kalnų Karabache vos neperaugo į tikrą karą.

Karas tarp abiejų valstybių galėtų įvelti ir regionines galybes, įskaitant Jerevano karinę sąjungininkę Rusiją ir Azerbaidžano globėją Turkiją. Maskva ir Ankara varžosi dėl geopolitinės įtakos tame strategiškai svarbiame regione.

Buvusios sovietinės respublikos Armėnija ir Azerbaidžanas jau kelis dešimtmečius yra įsivėlusios į konfliktą dėl Kalnų Karabacho – ginčijamos teritorijos, 10-e dešimtmetyje atsidūrusios kruvino karo centre.

Vėliausi susirėmimai įsiplieskė toli nuo Kalnų Karabacho ir vyksta tiesiogiai tarp abiejų Kaukazo valstybių, o taip nutinka retai.