Paklaustas apie situaciją Ukrainoje, ir ar karo tikimybė reali, V. Putinas sakė neva Rusija paprasčiausiai reaguoja į Kijevo grasinimus.
Jis 2014 metų Maidano revoliuciją pavadino „kruvinu perversmu“ ir apkaltino Ukrainos „ekstremistus“ planuojant Krymo ir Donbaso perėmimo operacijas.
Po to, kai Rusija praeitą savaitę Jungtinėms Valstijoms ir NATO pateikė saugumo pasiūlymų, drastiškai ribojančių NATO buvimą posovietinėje erdvėje, V. Putinas teigia, kad derybos su amerikiečiais teikia vilčių ir užsiminė apie naujas derybas kitų metų pradžioje.
„Susidaro įspūdis, kad Ukrainoje rengiama trečia karinė operacija, ir mus perspėja nesikišti, tad mes privalome reaguoti. Antras variantas – „antiRusijos“ įkūrimas Ukrainoje mojuojant ginklais ir plaunant gyventojų smegenis“, – sakė V. Putinas.
„Kaip Rusija turi su tuo gyventi? Visą laiką gręžiotis per petį, kas ten bus ir kada?“ – klausė V. Putinas.
„Tai ne mūsų pasirinkimas, mes to nenorime, apie tai kalbėjau ir su prezidentu Bidenu, kad svarbiausia – stabilumas ir saugumas. Be jokių gudrybių iškėlėmė klausimą, kad negali būti jokios NATO plėtros į Rytus. Bendrai sulaukiame palankių reakcijų – amerikiečiai pasirengę deryboms Ženevoje, tikiuosi, kad viskas kryps šia linkme“, – kalbėjo V. Putinas.
Žurnalistė iš britų „Skynews“ kanalo paklausė, ar V. Putinas gali garantuoti, kad Rusija nepuls Ukrainos. V. Putinas atsakė, kad Rusijos veiksmai priklausys ne nuo derybų, o nuo Rusijos saugumo užtikrinimo.
„NATO judėjimas į Rytus – nepriimtinas. Kas čia neaišku? Jungtinės Valstijos su savo raketomis jau stovi ant mūsų namų slenksčio. Kas čia keisto? Jeigu mes prie sienos su Kanada ir Jungtinėmis Valstijomis ar su Meksika dislokuotume raketų?“ – pasakojo Rusijos prezidentas.
V. Putinas sugrįžo ir prie savo mėgstamos teorijos, esą, Ukraina – dirbtinai sukurta valstybė, ir pareiškė, kad ją sukūrė Vladimiras Leninas. Rusijos prezidentas pasiskundė ir tuo, kad NATO žadėjo nebesiplėsti, ir kad visų susitarimo šalių galimybės skirsis.
„Tai jūs (Vakarai) privalote suteikti garantijų – ir skubiai, dabar pat! O ne dešimtmečius išsisukinėti“, – sakė V. Putinas ir tikino, kad Rusija niekam negrasina.
„Mus išdūrė, mus paprasčiausiai akiplėšiškai apgavo“, – apie NATO kalbėjo V. Putinas.
Rusijos prezidentas taip pat ragino surengti „rimtas derybas“ dėl Rusijos saugumo reikalavimų, pateiktų JAV ir NATO.
Pasak Kremliaus, spaudos konferencijoje gyvai galės dalyvauti iki 500 žurnalistų. Pernai dėl koronaviruso buvo leista dalyvauti tik atrinktiems reporteriams, tačiau spaudos konferencija vis vien truko keturias su puse valandos. Tuomet daugelis klausimų buvo pateikta internetu.
Socialinė distancija tarp V. Putino ir pirmųjų eilių, kuriose sėdi žurnalistai – 29 metrai. Kėdės susirinkusiems yra tvirtai pritvirtintos prie grindų, pastebima viename iš „Telegram“ kanalų.
Įtakingi Kremliaus ir gynybos pareigūnai vis atkakliau tvirtina, kad Vakarai ir NATO trypia Maskvos saugumo „raudonąsias linijas“ ir pavojingai kėsinasi į Rusijos sienas.
Maskva praėjusią savaitę Vakarams pateikė plačius saugumo reikalavimus, sakydama, kad NATO neturi priimti naujų narių ir steigti naujų karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.
Didėjanti įtampa pasiekė aukščiausią tašką šią savaitę, kai V. Putinas pažadėjo, kad Rusija pasirengusi imtis „karinių ir techninių priemonių“, reaguodama į, jo teigimu, „agresyvią Vakarų poziciją“.
Kreipdamasis į gynybos pareigūnus jis paskelbė, kad naujas hipergarsinių raketų arsenalas, kurį jis anksčiau pavadino „nenugalimu“, artėja prie kovinės parengties.
Tačiau Rusijos lyderis, kurio pareigūnai reikalavo derybų su NATO ir JAV, teigė, kad bet kokie susitarimai su Vašingtonu būtų beverčiai, nes jis „lengvai pasitraukia iš visų tarptautinių sutarčių“.
Daugiau nei du dešimtmečius valdžioje esantis V. Putinas Sovietų Sąjungos laikais buvo KGB agentas, o prieš tris dešimtmečius įvykusį SSRS subyrėjimą jis yra pavadinęs didžiausia XX amžiaus geopolitine katastrofa.
Vakarų vyriausybės kaltina Maskvą sutelkus maždaug 100 tūkst. karių prie Rytų Ukrainos, kur vyriausybės kariuomenė nuo 2014 metų kariauja su prorusiškais separatistais.
Bendra valiuta
Paklaustas apie Baltarusiją ketvirtadienį V. Putinas neatmetė galimybės, kad ateityje Rusija ir Baltarusija turės bendrus pinigus
Bendra Rusijos ir Baltarusijos valiuta – galimas ateities klausimas, bet pirmiausia reikia sinchronizuoti ekonomiką, ketvirtadienį per metinę spaudos konferenciją pareiškė Rusijos prezidentas V. Putinas.
„Štai mes kuriame sąjunginę valstybę. Mūsų integracijos lygis vis dar daug žemesnis nei integracijos lygis Europos Sąjungoje, tiesiog nepalyginamai, – sakė Rusijos valstybės vadovas. – Apie bendrus pinigus nė nekalbu, dievai nematė, tai galimai ateities klausimas, jei atitinkamos mūsų ekonominės tarnybos prieis kokį nors susitarimą dėl to“.
V. Putino žodžiais, pirmiausia reikia sinchronizuoti abiejų šalių teisės aktus ekonomikos, antimonopolinių įstatymų, mokesčių ir muitų srityse. „Dėl viso to sutarėme, dabar pradėsime dirbti. Esu tikras, kad rezultatai bus“, – reziumavo Rusijos Federacijos prezidentas.
Dėl Navalno nori „užversti puslapį“
V. Putinas ketvirtadienį pareiškė, jog būtina „užversti puslapį“ tiriant Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimą kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga.
Per savo tradicinę metų pabaigos spaudos konferenciją žurnalistų paklaustas apie baudžiamosios bylos iškėlimą dėl rusų opozicionieriaus apnuodijimo, V. Putinas atsakė: „Apie tai nereikia kalbėti. Užverskime šį puslapį, jei nėra ką atsakyti (į Rusijos paklausimus, susijusius su A. Navalno apnuodijimu).“
V. Putinas priminė, kad Rusija nekart kreipėsi į kolegas užsienio šalyse su prašymu pateikti reikalingą medžiagą apie A. Navalno apnuodijimą, kad turėtų pagrindą iškelti bylą.
„Daug kartų siuntėme oficialius Rusijos prokuratūros paklausimus. Duokite bent kokios medžiagos, patvirtinančios apnuodijimo faktą. Ne! Jokios medžiagos. Kaip tai paaiškinti?“ – kalbėjo Rusijos lyderis.
Anot jo, Rusija siūlėsi nusiųsti į Vakarus savo specialistų, kad šie kartu vietoje padirbėtų.
„Aš asmeniškai siūliau Prancūzijos prezidentui, Vokietijos kanclerei. Leiskite atvykti mūsų specialistams, leiskite paimti mėginį. Duokite mums pagrindą bent jau iškelti baudžiamąją bylą. Ne! Nulis. Klausiu: na, kaip tai paaiškinti – tyla“, – kalbėjo V. Putinas.
Sureaguodamas į žurnalistų žodžius apie politinius kalinius, V. Putinas atsikirto: „Kalbant apie kalinius – jų visada buvo, yra ir bus visose šalyse. Nereikia daryti nusikaltimų ir prisidengti politine veikla.“
A. Navalnas, balsingiausias Rusijos prezidento kritikas, vasarį buvo nuteistas kalėti pustrečių metų už tai, kad pažeidė senoje byloje dėl sukčiavimo jam skirtos lygtinės bausmės sąlygas. Jis kali kolonijoje netoli Pokrovo Vladimiro regione, už maždaug 100 km į rytus nuo Maskvos.
45 metų opozicionierius pernai per plauką liko gyvas po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Dėl savo apnuodijimo jis kaltina Kremlių.
Sausį sugrįžęs į Rusiją iš Vokietijos, kur buvo gydomas po apnuodijimo, A. Navalnas iškart buvo suimtas.
Pasiuntusi A. Navalną už grotų, valdžia paskelbė „ekstremistinėmis“ grupėmis ir uždraudė jo įkurtas organizacijas bei politinius biurus. Daugelis svarbiausių opozicionieriaus bendražygių dėl valdžios spaudimo buvo priversti išvykti iš šalies.
Valdžia A. Navalno atžvilgiu taip pat inicijavo virtinę naujų tyrimų, įskaitant rugsėjį pradėtą tyrimą dėl „ekstremizmo“, už kurį jam gali tekti dar dešimtmetį praleisti už grotų.
