Pirmadienį atvykęs į derybas Suomijoje J. Mattisas sakė žurnalistams, kad žvalgybos duomenys apie pasidavusių, dezertyravusių ir sužeistų džihadistų skaičius rodo, kad IS „ištikusi katastrofa“.
Pentagono vadovas pridūrė palaikantis Jungtinių Tautų remiamas derybas Ženevoje, vykstančias lygiagrečiai su Rusijos ir Irano vadovaujamu Astanos diplomatiniu procesu, kurių tikslas – pasiekti diplomatinį sprendinį.
„Iš esmės stengiamės, kad visa tai pereitų į diplomatinį režimą – tuomet galėtume viską išspręsti ir užsitikrinti, kad mažumos, kad ir kokios jos būtų, nebepatirtų to, ką matėme valdant Sirijos prezidento Basharo al Assado režimui“, pažymėjo J. Mattisas.
Kova su „Islamo valstybės“ džihadistais Sirijoje ir Irake dar nebaigta, bet abiejose šalyse jie patyrė virtinę didelių pralaimėjimų ir prarado beveik visas anksčiau kontroliuotas teritorijas.
JAV sąjungininkai nekantriai laukia atsakymų, ką Vašingtonas planuoja Sirijos atžvilgiu, kai IS bus sutriuškinta.
J. Mattiso atvykimas į Suomiją žymi savaitę truksiančių regiono sąjungininkų ir NATO partnerių derybų pradžią. Per šias diskusijas daugiausiai dėmesio bus skiriama saugumo klausimams, įskaitant veiksmus prieš IS ir kategoriškesnę Rusijos karinę laikyseną.
Vėliau šią savaitę gynybos sekretorius išvyks į NATO būstinę Briuselyje.
J. Mattiso vizitas Helsinkyje taip pat atsikreipia dėmesį į vadinamosios Šiaurės grupės veiklą. Šis mažai žinomas 12 Europos šalių forumas susitelkęs į žemyno karinius ir saugumo iššūkius, ypač ateinančius iš Rytų.
Ši kelionė „yra galimybė pakartoti, kad palaikysime mūsų draugų demokratijas – NATO ir apskritai Europoje – jeigu kuri nors valstybė, įskaitant Rusiją, sieks pakenkti taisyklėmis pagrįstai tarptautinei tvarkai“, pažymėjo J. Mattisas.
„Turime daug bendrų suverenumo vertybių“, – pridūrė jis.
Nors Suomija ir Švedija nėra NATO narės, jos glaudžiai bendradarbiauja su 28 šalių aljansu.
Maskvos kariniai orlaiviai dažnai įskrenda į Baltijos šalių kontroliuojamą oro erdvę, o Europoje išlieka nerimas dėl Rusijos karinių ketinimų, ypač po 2014 metais įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos.
Šiaurės grupę sudaro Didžioji Britanija, Danija, Islandija, Lenkija, Estija, Latvija, Lietuva, Nyderlandai, Norvegija, Švedija, Suomija ir Vokietija.