Toks patobulintas karinis žvalgybos tinklas sėkmingai konkuruos su civile Centrine žvalgybos valdyba (CŽV). Faktas, jog Amerika vis aktyviau vykdo slaptas misijas, leidžia teigti, jog prezidento Baracko Obamos administracija pirmenybę teigia slaptoms operacijoms, o ne tradiciniams kariniams veiksmams.
Nuo tada, kai 2008 metais B. Obama pradėjo eiti prezidento pareigas, JAV įvykdė 300 bepiločių lėktuvų atakų, per CŽV ir kariuomenės vykdytas operacijos žuvo tūkstančiai žmonių.
CŽV vis aktyviau plečiant savo veiklą, Pentagonas nusprendė nesėdėti rankų sudėjęs ir ketina jau artimiausiu metu į pagalbą civiliams kolegoms ir elitiniams kariniams daliniams pasiųsti šimtus savo slaptųjų agentų, skelbia „Washington Post“.
Įgyvendinus minėtuosius pokyčius, pasikeis Pentagonui pavaldžios Gynybos žvalgybos agentūros – karinio organo, kuriam dirbs iki 1 tūkst. 600 slaptųjų agentų visame pasaulyje – struktūra ir sudėtis. Skirtingai nei CŽV, Gynybos žvalgybos agentūra neturi leidimo vykdyti bepiločių lėktuvų misijų.
Nors galutinis Gynybos žvalgybos personalo skaičius apima ir pareigūnus, dirbančius be priedangos, laikraštis cituoja anonimais panorusius išlikti pareigūnus, tvirtinančius, jog daugumą naujų agentūros darbuotojų sudarys slaptieji agentai, amato išmokę CŽV, tačiau pavaldūs gynybos pareigūnams.
Jų pagrindinė užduotis bus tokie svarbūs klausimai kaip fundamentalizmas Afrikoje, Kinijos karinio potencialo augimas bei ginklų kelias į Šiaurės Korėjos valdančiojo režimo rankas.
Gynybos žvalgybos agentūrai dirbsianti slaptųjų agentų komanda, kuri, kaip skelbiama, šiuo metu jau sudaro 500 savo srities specialistų, iki šio dešimtmečio pabaigos išaugs iki tūkstančio narių. Siekiant išvengti bereikalingos trinties, naujieji agentai dirbs išvien su CŽV vietos viršininkais, kuriems bus suteikta teisė šių agentų misijas esant reikalui sustabdyti.
Tačiau slaptųjų agentų tinklo plėtra tikrai nebus lengva užduotis. Visų pirma, gynybos žvalgybos vyriausieji privalės išsiaiškinti, kaip naujiesiems priedangoje dirbsiantiems agentams rasti darbus užsienyje (turint omenyje, kad darbo vietų Amerikos ambasadose visame pasaulyje skaičius yra ribotas). Senoji netikrų tapatybių kūrimo ir darbo paieškų už ambasadų ribų praktika ne tik reikalauja daugiau pastangų, bet ir reiškia, kad slaptieji agentai nėra apsaugoti diplomatinės neliečiamybės.
Kaip skelbia „Washington Post“, slaptųjų agentų skaičiaus didinimas bus finansuojamas iš valstybės biudžeto.