„Norėtume, kad mūsų sąjungininkai įsigytų reikalingos (įrangos) ir investuotų į tai, kas ateityje teigiamai veiktų mūsų bendradarbiavimą“, – sakė žurnalistams Pentagono atstovas karinio laivyno kapitonas Jeffas Davisas.
Jis pridūrė, kad Vašingtonas yra susirūpinimas dėl potencialaus „techninio nesuderinamumo“ tarp Aljanso sistemų ir ginkluotės, Turkijos planuojamos įsigyti iš Rusijos, o ne iš kitų NATO narių.
Praeitą savaitę Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paskelbė, kad pasistūmėjo derybos su Rusija dėl modernių raketų „žemė–oras“ kompleksų S-400 pardavimo Ankarai.
„Pasirašėme susitarimą su Rusija. Leidus Dievui, S-400 sistemų kompleksą pamatysime savo šalyje“, – sakė R.T. Erdoganas.
Neaišku kurią galimo modernių sistemų pirkimo iš Rusijos susitarimo dalį pasirašė Maskva ir Ankara.
Tačiau vėlyvą pirmadienį R.T. Erdoganas sakė, kad dauguma susitikimų dėl susitarimo baigti.
R.T. Erdoganas atmetė galimą kritiką dėl sistemų pirkimo, primindamas apie NATO partnerės Graikijos naudojamas oro gynybos priešraketines sistemas S-300, pagamintas Rusijos.
„Kodėl tada niekam nekilo abejonių? Kodėl jiems nepatinka, kai pirkėja yra Turkija?“ – klausė Erdoganas.
Jeigu šis susitarimas būtų galutinai patvirtintas, jis bus reikšmingas žingsnis, šalims atnaujinus santykius, kurie buvo smarkiai atšalę Ankarai numušus Rusijos karinį lėktuvą prie Sirijos pasienio 2015 metais.
R.T. Erdoganas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po santykių atnaujinimo pernai buvo susitikę keletą kartų. Be to, Rusija jau atšaukė daugumą atsakomųjų sankcijų Turkijai.
Tačiau abi šalys yra priešingose Sirijos konflikto pusėse, Maskva remia Sirijos prezidentą Basharą al Assadą, o Turkija – opozicijos kovotojus.