Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley ir gynybos sekretorius Markas Esperis kalbėjo viename Kongreso komitete, Donaldo Trumpo administracijai patiriant spaudimą paaiškinti žiniasklaidos pranešimus, kuriuose teigiama, kad prezidentas buvo informuotas apie tokią žvalgybinę informaciją, bet niekaip į ją nereagavo.

M. Milley sakė, kad ši žvalgybinė informacija „nebuvo patvirtinta“.

„Mes tai išsiaiškinsime. Mes išsiaiškinsime, ar tai iš tikrųjų tiesa. O jei tai tiesa, mes imsimės veiksmų“, – kalbėjo jis, konkrečiai nenurodydamas, kokių veiksmų galėtų būti imtasi.

Vašingtonas jau daug metų žino, kad Rusija remia Afganistano sukilėlius, taip pat ir ginklais, nurodė M. Milley.

Tačiau kalbant apie rusus JAV neturi „konkrečių patvirtinančių įrodymų, žvalgybinės informacijos, kad parodytų vadovavimą“.

„Tai didelis skirtumas“, – pridūrė jis.

„Nė viena gynybos žvalgybos agentūra negalėjo patvirtinti tos ataskaitos“, – pritarė M. Esperis.

Vis dėlto jis pridūrė: „Vadai visus pranešimus vertina rimtai, nepriklausomai nuo patikimumo ar pasitikėjimo laipsnio.“

Laikraštis „The New York Times“, o vėliau ir kitos JAV žiniasklaidos priemonės apie minimą žvalgybinę informaciją pranešė praėjusį mėnesį.

Baltieji rūmai yra sakę, kad D. Trumpui nebuvo pranešta apie šią informaciją, nes ji buvo nepatikrinta.

Tačiau „The New York Times“ remdamasis keliais pareigūnais teigė, kad ši žvalgybinė informacija vasario mėnesį buvo įtraukta į rašytinę dienos suvestinę prezidentui.

Laikraštis rašė, kad JAV žvalgybos pareigūnai ir specialiosios pajėgos Afganistane dar sausio mėnesį pradėjo reikšti nerimą ir kad Nacionalinio saugumo taryba kovo pabaigoje surengė tarpžinybinį susitikimą galimam atsakui aptarti, bet Baltieji rūmai nedavė leidimo jokiems veiksmams.

Rusija ir Talibanas tokius įtarimus neigia.

Skandalas kilo D. Trumpui bandant išvesti amerikiečių karius iš konflikto draskomo Afganistano ir taip užbaigti ilgiausią Amerikos karą. JAV karių išvedimas yra tarp pagrindinių Talibano reikalavimų.

Praėjusią savaitę D. Trumpo administracija tvirtino esanti griežtai nusistačiusi Maskvos atžvilgiu dėl jos numanomų veiksmų Afganistane, bet paliko atviras duris pakviesti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną į svarbų viršūnių susitikimą.

Vašingtone kilo didelis triukšmas, laikraščiams paskelbus, kad JAV žvalgyba turi informacijos, jog Rusijos karinės žvalgybos tarnyba mokėjo premijas su Talibanu susijusiems kovotojams už amerikiečių karių žudymą.

D. Trumpas dar kartą paneigė pranešimus, kad jis apie šią veiklą buvo informuotas, ir pabrėžė, kad JAV žvalgybos surinkta informacija neatrodė pakankamai patikima, kad ją būtų galima pateikti valstybės vadovui.

„Manau, tai laikraščių ir demokratų pramanas“, – televizijai „Fox Business Network“ sakė prezidentas.

„Atvirai kalbant, manau, kad daugelis žvalgybos žmonių negalvoja, kad kažkas apskritai buvo nutikę“, – pridūrė D. Trumpas, turėdamas galvoje įtarimus dėl Rusijos neva siūlytų premijų afganistaniečiams kovotojams.

Valstybės sekretorius Mike'as Pompeo sakė, kad informacija, jog Rusija veikia prieš JAV interesus Afganistane, „nėra nauja“, bet gynė administracijos atsaką į šiuos veiksmus.

„Vertinome tai rimtai; tinkamai su tuo tvarkėmės“, – sakė ištikimas D. Trumpo sąjungininkas M. Pompeo, buvęs Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas, nekomentuodamas žvalgybos esą turimų duomenų.

„Rusai pardavinėjo lengvąją ginkluotę, 10 metų kėlusią pavojų ten esantiems amerikiečiams. Mes dėl to prieštaravome“, – per spaudos konferenciją sakė diplomatijos vadovas.

„Kai matome patikimą informaciją, rodančią, kad rusai sukelia pavojų amerikiečių gyvybėms, į tai rimtai reaguojame“, – pridūrė jis.

Vis dėlto M. Pompeo neatmetė galimybės, kad V. Putinas bus pakviestas į Jungtines Valstijas.

D. Trumpas praeitą mėnesį svarstė galimybę pakviesti Rusijos lyderį į išplėstą Didžiojo septyneto (G-7) susitikimą. Rusija iš išvystytos pramonės demokratinių šalių klubo buvo pašalinta 2014 metais, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą.

D. Trumpas „turi nuspręsti, ar nori, kad jis [V. Putinas] atvyktų į viršūnių susitikimą, ar ne. Tai – jo sprendimas“, sakė M. Pompeo.

„Tikrai palieku tai jam. Tačiau esu įsitikinęs, jog mums absoliučiai svarbu dažnesni kontaktai su rusais“, – pridūrė valstybės sekretorius.

M. Pompeo sakė, kad Jungtinės Valstijos palaiko ryšį su Rusija, kad „įtikintų juos pakeisti kai kuriuos savo veiksmus“, besikertančius su JAV interesais.

D. Trumpas ne kartą yra išreiškęs viltį pagerinti santykius su V. Putinu, Rusijai vadovaujančiu pastaruosius du dešimtmečius. Trečiadienį Rusijos rinkėjai per plebiscitą pritarė konstitucijos pakeitimams, atveriantiems V. Putinui galimybę pasilikti valdžioje iki 2036 metų.

JAV prezidento pozicija kėlė nerimą netgi kai kuriems jo Respublikonų partijos nariams, tradiciškai pasisakantiems už griežtą politiką Rusijos atžvilgiu.

Senato užsienio ryšių komiteto aukščiausio rango demokratas Robertas Menendezas trečiadienį pasiūlė, kad Rusijai būtų paskelbta sankcijų už numanomą išmokų Talibanui programą.

Pataisoje, prijungtoje prie didelės apimties gynybos finansavimo įstatymo, siūloma, kad Vašingtonas įšaldytų V. Putino, Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu ir kitų Rusijos pareigūnų aktyvus Jungtinėse Valstijose ir uždraustų šiems asmenims atvykti į šalį, jeigu būtų nustatyta, kad jie susiję su premijomis, galimai mokėtomis už Afganistane esančių JAV vadovaujamos koalicijos karių žudymą.

„Į paviršių kylant daugiau detalių apie šią pasibjaurėtiną Rusijos kampaniją Donaldas Trumpas dar kartą įrodė esąs nepajėgus apsaugoti mūsų karių ir mūsų šalies“, – sakoma R. Menendezo pranešime.

Laikraštis „The New York Times“, pirmasis pranešęs apie galimai Rusijos siūlytas premijas, rašė, kad ši informacija vasarį buvo pateikta prezidentui kaip dalis kasdien D. Trumpo gaunamų rašytinių ataskaitų.

Anksčiau ne kartą buvo pranešta, kad D. Trumpas nepakankamai įsigilina į žvalgybos jam teikiamas ataskaitas.

Rusija ir Talibanas neigė pranešimus apie numanomas premijas. Islamistų kovotojų judėjimas vasario 29 dieną pasirašė susitarimą su JAV, kad kovotojai liausis atakuoti koalicijos karius mainais į planuojamą užsienio pajėgų išvedimą.