Iki šiol Ohajo valstijos valdžia mėgina suprasti, kas buvo tas žmogus: jis pavogė prieš daugiau nei 50 metų automobilio avarijoje žuvusio aštuonmečio berniuko tapatybę ir galėjo būti vienas iš garsiausių Jungtinėse Valstijose serijinių žudikų. Lenta.ru rašo, kad per ilgus tyrimo metus tyrėjams pavyko sužinoti tikrąjį vyro vardą, tačiau tada mįslių kilo dar daugiau.

1945 metų gruodžio 21 d. Chandlerių šeima, sukrovę į šeimyninį automobilį dovanas, išvyko pas močiutę švęsti Kalėdų. Po kelių valandų dideliu greičiu važiavęs jų automobilis susidūrė su sunkvežimiu, kurio vairuotojas išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, bandydamas neatsitrenkti į šalikelėje pastatytus automobilius.

Josephas Newtonas Chandleris II, Elena „Billy“ Chandler ir jų sūnus Josephas Newtonas Chandleris III žuvo iš karto. Po 56 metų paaiškėjo, kad mirė dar vienas žmogus, kuris vadinosi žuvusio aštuonmečio berniuko vardu.

2002 metų birželio 23 d. mažame Ohajo valstijos Istleiko miestelyje Joe Chandleris grįžo iš darbo, įsijungė kondicionierių, užbraukė ne iki galo išgyventą dieną kalendoriuje, nuėjo į vonią ir nusišovė. Policija jo kūną rado po savaitės, kai iš jo buto pasklido baisus kvapas. Šalia kūno buvo aptiktas revolveris.

Joe dirbo elektriku-projektuotoju chemijos kompanijoje „Lubrizol“. Jis buvo paprastas, kiek uždaras žmogus, kurį vos pastebėdavo kolegos. Bendradarbiams jis atrodė keistokas, tačiau nieko daugiau. Pavyzdžiui, tam, kad susikauptų, jis specialiai įsijungdavo televizorių ir nustatydavo vadinamąjį baltąjį triukšmą. Kartą į teminį vakarėlį jis atėjo apsirengęs gangsteriu, tačiau taip su niekuo ir nekalbėjo. Kartais, kaip pasakojo kolegos, jam kildavo paranojos priepuolių ir jam rodydavosi, kad jį kažkas seka.

J. Chandleriui buvo diagnozuotas storosios žarnos vėžys, todėl jo mirties aplinkybių niekas per daug ir netyrė, nes manyta, kad pasitraukti iš gyvenimo jį paskatino liga.

Pirmosios mįslingos šio atvejo detalės išaiškėjo po to, kai tyrėjai vyro banko sąskaitoje rado 82 tūkst. JAV dolerių ir nusprendė ieškoti paveldėtojų. Jie išsiaiškino, kad nebuvo jokių giminaičių. Kaip ir paties J. Chandlerio – pasirodo, pagyvenęs uždaras elektrikas niekada neegzistavo. Tikrasis Josephas Newtonas Chandleris III žuvo avarijoje prieš daugiau nei pusę amžiaus. Apie šią istoriją sužinojo žiniasklaida. Tada žurnalistai, internetiniai tyrėjai ir kiti entuziastai pradėjo aiškintis, kas buvo šis iš pažiūros eilinis amerikietis.

Zodiakas

Versijos

Pirmiausia, JAV maršalas Pete'as Elliottas, kuris vadovavo bylai, nusprendė paieškoti DNR atitikmenų besislapstančių pavojingų nusikaltėlių bazėje. Tuomet apsimetėlis J. Chandleris jau buvo kremuotas ir palaidotas su tuo vardu, kuriuo jį visi pažinojo. DNR pavyzdžių pavyko rasti ligoninėje, kur jam buvo pranešta mirtina diagnozė. Deja, palyginimas su dešimtimis tūkstančių mėginių nieko neatskleidė.

Tyrėjai iškėlė iš karto kelias versijas. Pavyzdžiui, specialistai mėgino išsiaiškinti, ar šis žmogus nebuvo Stevenas Campbellas, kuris 1983 metais, apimtas pavydo savo žmonos meilužiui, pagamino bombą, tačiau per klaidą vos nesusprogdino savo žmonos. Jis buvo suimtas, vėliau paleistas už užstatą, ir daugiau apie jį niekas negirdėjo.

Su S. Campbellu mirusįjį siejo profesija, pomėgis savintis svetimus vardus ir kai kurie geografiniai sutapimai. Tačiau tyrėjai tarsi tyčia ignoravo didžiulius abiejų vyrų išvaizdos skirtumus: nedidelio ūgi šviesių akių J. Chandleris tikrai negalėjo būti rudakiu S. Campbellu. Be to, ir amžiaus skirtumas tarp jų buvo apie 15 metų.

Tyrėjai taip pat iškėlė versiją, kad J. Chandleris galėjo būti Johnas Anglinas, pabėgęs iš Alkatraso – labiausiai saugoto Amerikos kalėjimo.

Paieškos buvo atnaujintos 2014 metais. Tirdami kelias versijas, pareigūnai toliau analizavo vyro DNR, kurios mėginiai daug metų buvo saugomi parafine ir buvo gerokai apgadinti. 2016 metais prie tyrimo prisijungė garsi teismo medicinos ekspertė Colleen M. Fitzpatrick. Ji ištyrė J. Chandlerio Y-chromosomą ir po kelerių bevaisių paieškų metų nukreipė tyrėjus teisingu keliu. P. Elliotas kreipėsi į šią ekspertę po to, kai ji padėjo išaiškinti 25 metų senumo nusikaltimą, ir neapsiriko.

2018 metais valdžia oficialiai patvirtino, kad apsimetėlis J. Chandleris iš tiesų yra Robertas Ivanas Nicholsas.

Proveržis

Kai Josepho Newtono Chandlerio III šeima pakliuvo į automobilio avariją, R. I. Nicholsui buvo 19 metų. Jis gimė 1926 metais Naujajame Olbanyje, Indianos valstijoje. 1945 metais jis tarnavo laivyne ugniagesiu. Jo laivą prie Okinavos užpuolė japonai. Jis buvo sužeistas ir vėliau gavo valstybinį apdovanojimą. Grįžęs iš karo, R. I. Nicholsas sudegino savo karinę uniformą.

1947 metais jis vedė Laverne Kort ir su ja susilaukė trijų sūnų. 1964 metais vyras paliko šeimą pareikšdamas žmonai, kad greitai ji sužinos jo išėjimo priežastį. Tuomet jis persikėlė į Mičiganą, o vėliau – Kaliforniją. Vaikams rašytuose laiškuose jis sakė gyvenantis Redmonde, tačiau išsiųsti jie buvo iš Napos. 1965 metais jis nutraukė visus ryšius su artimaisiais, kurie po kurio laiko pranešė apie jo dingimą.

Dar 13 metų jis gyveno kaip R. I. Nicholsas, tačiau 1978 metais kažkas jo gyvenime iš esmės pasikeitė. Būtent tuomet jis pasisavino žuvusio Josepho Newtono Chandlerio III tapatybę. Tikrasis J. N. Chandleris III neturėjo socialinio draudimo kortelės, nes anuomet ją galėjo gauti tik suaugusieji. Savo kortelėje R. I. Nicholsas nurodė tėvų vardus ir tikrojo Josepho gimimo datą. Jam taip pat pavyko pasisavinti ir žuvusio berniuko stomatologinę kortelę. Nuo tada 24 metus visi pažinojo R. I. Nicholsą kaip ramų, tačiau keistoką vyrą Joe Chandlerio vardu.

Jis šalinosi žmonių, gyveno kukliai ir neatkreipdavo į save dėmesio. Tačiau jį pažinoję žmonės pasakojo, kad jis visgi buvo gana keistas. Tyrėjai apklausė jo kolegas ir kaimynus ir atidžiai nagrinėjo visus neįprastus jo gyvenimo epizodus, bandydami suprasti, kodėl jis atsisakė ankstesnio gyvenimo ir pasislėpė už naujos tapatybės. Tyrimo metu, pavyzdžiui, buvo nustatytas neįprastas faktas: jau pristatydamas J. Chandleriu vyras pateko į ligoninę dėl plėštinės penio žaizdos ir savo traumą paaiškino tuo, kad tenkino savo aistrą naudodamasis dulkių siurbliu. J. Chandleris taip pat kažkodėl nuolat kolegoms pasakodavo apie savo seserį Mary Wilson. Tačiau, žinoma, jokios sesers nebuvo.

Zodiakas

2005 metais garsus kriminalinėmis temomis rašantis žurnalistas Steve'as Huffas iškėlė savo versiją dėl J. Chandlerio, kuri vėliau tapo viena populiariausių. Jis teigė, kad R. I. Nicholsas buvo serijinis žudikas, kurį visi vadino Zodiaku.

Po to, kai vyro tikroji tapatybė buvo nustatyta, S. Huffas sulygino R. I. Nicholso ir žudiko gyvenimo faktus ir iškėlė gana tikėtiną versiją.

R. I. Nicholsas buvo braižytojas ir turėjo inžinerinės patirties. O daugelį metų Zodiako įvykdytas žmogžudystes tyrę pareigūnai jam priskirdavo panašių gabumų. Daugelis duomenų rodo, kad Zodiakas, kaip ir R. I. Nicholsas, buvo karo veteranas. Pirmąją žmogžudystę Zodiakas įvykdė praėjus metams po to, kai apsimetėlis J. N. Chandleris pabėgo nuo šeimos ir draugų.

Garsusis žudikas vadino save Zodiaku laiškuose, kuriuos siuntė į laikraščių redakcijas. Savo pranešimuose jis užkodavo faktų apie save, tyčiojosi iš tų, kurie jo ieškojo. Manoma, kad pirmąjį užšifruotą laišką Zodiakas išsiuntė 1978 metais, kai R. I. Nicholsas pavogė tapatybę ir tapo J. N. Chandleriu.

Žurnalistas taip pat atkreipia dėmesį į R. I. Nicholso ir Zodiako išorinį panašumą: vidutinis ūgis, tamsūs plaukai, vyrams būdinga plikė, akiniai, apvalus smarkas ir nedidelis nosies pertvaros išplatėjimas.

S. Huffas ypač atkreipia dėmesį į tai, kad paskutinį laišką savo sūnui R. I. Nicholsas išsiuntė iš Napos. O antroji garsi Zodiako žmogžudystė buvo įvykdyta būtent Napos slėnyje 1969 metais. R. I. Nicholso internetinės paieškos istorijoje taip pat yra vienas dalykas, siejantis jį su Zodiaku: jis domėjosi sprogstančiomis medžiagomis. O serijinis žudikas viename iš savo užšifruotų laišku nupiešė bombos maketą.

Žurnalistas jau pats pripažįsta, kad pateko į savo nuosavos teorijos spąstus ir negali objektyviai vertinti naujų faktų. Jis mėgina juos pritempti prie savo teorijos. Tačiau S. Huffas ir oficialųjį tyrimą atliekantys pareigūnai nepraranda vilties išsiaiškinti, kas paskatino eilinį amerikietį atsisakyti savo šeimos ir draugų, pragyventi gyvenimą svetimoje vietoje visiškoje vienatvėje ir galiausiai pasitraukti iš gyvenimo.