Ketvirtadienį, spalio 13 dieną, išplatintoje ataskaitoje teigiama, kad Maskva pritraukė prijaučiančius politikus, stengėsi dominuoti energetikos rinkose ir kituose ekonomikos sektoriuose, taip pat pakirto antikorupcines priemones, kad įgytų įtaką Bulgarijos, Vengrijos, Latvijos, Serbijos ir Slovakijos vyriausybėms.
„Kai kuriose šalyse Rusijos įtaka tokia visaapimanti, kad ji tapo iššūkiu nacionaliniam stabilumui bei šalių Vakarų orientacijai ir euroatlantiniam stabilumui“, – sakoma šešiolika mėnesių trukusio tyrimo, kurį vykdė Strateginių ir tarptautinių tyrimų centras Vašingtone ir Sofijoje (Bulgarijoje) veikiantis Demokratijos studijų centras, ataskaitoje.
„Kremliaus scenarijus: Rusijos įtakos Rytų ir Centrinėje Europoje supratimas“ publikavimas sutampa su precedento neturinčiomis diskusijomis Jungtinėse Amerikos Valstijose dėl to, ar Rusija bando kištis į lapkričio 8 dieną vyksiančius prezidento rinkimus, vykdydama kibernetines atakas ir išplatindama Demokratų partijos kandidatės Hillary Clinton kampanijos elektroninius laiškus. Buvusios JAV valstybės sekretorės komanda tvirtina, kad Kremlius bando padėti respublikonų kandidatui Donaldui Trumpui patekti į Baltuosius rūmus.
Spalio 7 dieną JAV vyriausybė pirmą kartą oficialiai apkaltino Rusiją įsilaužus į Demokratų partijos organizacijas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį, spalio 12 dieną, atmetė įtarimus kišimusi į rinkimų kampaniją.
Rusijos ambasada Vašingtone iš karto nereagavo į elektroninį laišką, kuriame buvo prašoma pakomentuoti pateiktą ataskaitą.
Užtat sekmadienį, spalio 10 dieną, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Rusijos valstybinei televizijai sakė, kad JAV priešiškumas Maskvai auga. S. Lavrovas skundėsi, kad NATO nuolat artina savo karinę infrastruktūrą arčiau Rusijos sienų su Rytų Europos valstybėmis ir negailėjo kritikos sankcijoms, įvestoms dėl Rusijos vaidmens Ukrainos krizėje.
Tyrimui vadovavo buvęs JAV Valstybės departamento pareigūnas ir su jo nuomone dėl Rusijos įtakos Rytų Europoje sutinka kiti JAV pareigūnai.
„Rusai vykdo ilgalaikę kampaniją, kuria siekia atkovoti tai, ką V. Putinas supranta kaip jų teisėtą buferį Rytų Europoje, siekia pakirsti ne tik NATO ir Europos Sąjungą, bet ir visus abiejų institucijų demokratinius pamatus“, – sakė JAV pareigūnas, tyrinėjęs Rusijos elgesį nuo tada, kai 1991 metais žlugo Sovietų Sąjunga.
Minėtas pareigūnas nenorėjo skelbti savo pavardės, nes, pasak jo, Baltieji Rūmai nurodė pareigūnams viešai neaptarinėti priešiškos Rusijos veiklos. Pasak jo, ta veikla apima kyšininkavimą, propagandą, dezinformaciją, „kartais pasitaikančias“ Kremliaus kritikų žmogžudystes namuose ir užsienyje, o dabar buvo pasitelktas internetas, siekiant pakirsti oponentus ir susilpninti Vakarų institucijas.
„Kremliaus scenarijuje“ minimos daugybė Rusijos pastangų plėsti savo įtaką Centrinėje ir Rytų Europoje. Pradedant „mega“ projektais, tokiais kaip 12,2 milijardo eurų kontraktas dėl dviejų branduolinių reaktorių statybos Vengrijoje, iki prorusiškų verslininkų įdarbinimo, kurie patekę į valstybės tarnybą pridengia Maskvos interesus.
Ataskaitoje teigiama, kad Bulgarijoje Rusijos ekonominis buvimas toks stiprus – nuo 2005 iki 2014 metų vidutiniškai tai sudarė apie 22 procentus bendro vidaus produkto – „kad šalis stipriai rizikuoja dėl valstybės užvaldymo, kuriam įtaką darytų Rusija“.
Buvusi JAV pareigūnė Heather Conley, kuri taip pat yra viena minėto tyrimo autorių, interviu sakė, kad tyrimu siekta atkreipti dėmesį į iššūkį, kuris sulaukė nepakankamai dėmesio iš Amerikos ir Europos politikų. „Pirmasis žingsnis yra pripažinti tai, kas vyksta, – sakė H. Conley. – Tai, kas pastatyta ant kortos, yra mūsų požiūris į save ir mūsų demokratijos veikimą“.
Ataskaitoje siūlomos priemonės, kaip pažaboti tai, kas vadinama užmaskuotos Rusijos įtakos „nedoru ciklu“. Rekomenduojama skirti daugiau dėmesio neteisėtiems finansiniams srautams, peržiūrėti JAV paramos programas, sustiprinti valdymą ir kovą su Rusijos įtaka.
Tai ne vienintelis tyrimas šiais metais, kuriuo siekiama pabrėžti Rusijos taikomas priemones šiame regione.
„Rusija atidarė naują politinį frontą Europoje, remdama kraštutinius dešiniuosius, pasisakančius prieš liberalią Europos Sąjungą“, – vasario mėnesį teigė Didžiosios Britanijos kariuomenės tyrimų grupė Istorinės analizės ir konfliktų tyrimų centras. Pasak jo, tokių šalių kaip Vengrijos ar Graikijos vyriausybės „atvirai simpatizuoja“ V. Putinui.
„Todėl Vakarų ir Vidurio Europoje atsirado tvirta „penktoji kolona“, kuri silpnina mūsų atsaką į Rusijos agresiją“, – teigiama ataskaitoje.