Sukrečiančioje JAV Senato paskelbtoje ataskaitoje sakoma, kad CŽV naudoti metodai buvo „daug brutalesni“ negu ta agentūra buvo iki šiol pripažinusi.

Naująją ataskaitą per kelerius metus parengė Senato žvalgybos komitetas, kuris išsiaiškino, jog tokie metodai buvo naudojami „dažnai kartojant – kartais ištisas dienas arba savaites“ tardant kalinius, kurie buvo sučiupti per „karą su teroru“, pradėtą po 2001-aisiais Jungtinėse Valstijose įvykdytų teroristų atakų.

Žiauriausiai su suimtaisiais buvo elgiamasi slaptame CŽV sulaikymo centre, įvardytame kaip COBALT, kuriame „nestatutiniai“ kvotos metodai buvo naudojami 2002 metais.

Niuksai ir trankymas į sieną

Nuo tada, kai į CŽV rankas pateko pirmasis „didelės vertės“ įtariamas „al Qaeda“ narys Abu Zubaydah, tardytojai dažnai suimtuosius trenkdavo į sieną arba mušdavo susuktais rankšluosčiais.

Tardytojai kvočiamajam taip pat neretai smūgiuodavo į veidą, pilvą arba naudodavo „įžeidimus“.

Kad „atkreiptų dėmesį“, tardytojai įtariamąjį abiem rankomis suimdavo už apykaklės ir patraukdavo prie savęs.

Trukdymas užmigti

Kai kada suimtiesiems nebūdavo leidžiama užmigti iki 180 valandų – ilgiau negu savaitę, kai jie būdavo laikomi stovintys arba nepatogiose pozose, kai kada – virš galvos iškėlę rankas, kurios būdavo surakinamos prie lubų grandine prikaustytais antrankiais.

Abu Zubaydah buvo laikomas baltai išdažytame kambaryje, kuris buvo ryškiai apšviestas 24 valandas per parą, arba jam nebūdavo leidžiama užmigti, nuolat klausinėjant.

Mažiausiai penki suimtieji patyrė „nerimą keliančių haliucinacijų“, o bet bent dviem atvejais CŽV tęsė savo tardymus.

Laikymas ankštoje patalpoje arba izoliavimas

Per 20 dienų Abu Zubaydah išbuvo 266 valandas didelio karsto dydžio dėžėje, o 29 valandas – dar mažesnėje erdvėje, kai buvo tardomas „Žaliajame sulaikymo centre“.

COBALT objekte, kurį tardymų vadovas įvardijo kaip „požemį“, kaliniai buvo laikomi visiškoje tamsoje, dažnai virš galvos surakintomis rankomis ir paprastai visiškai nuogi.

Jie buvo trikdomi leidžiant garsią muziką arba triukšmą, o tualetą atstodavo kibiras. 2002 metais vienas suimtasis, kuris buvo laikomas pusnuogis prirakintas grandinėmis prie betoninių grindų, mirė nuo numanomo didelio kūno atšalimo.

Įtariamuosius taip pat mėgina palaužti maudynėmis ledinio vandens voniose arba dušuose.

Kai kurie įtariamieji buvo verčiami dėvėti sauskelnes, nors instrukcijose sakoma, kad sauskelnės negali būti uždėtos ilgiau negu 72 valandas.

„Šiurkštus pargriovimas“

Šis metodas naudotas COBALT objekte. Apie penki CŽV agentai garsiai šaukdavo ant suimtojo, ištempdavo iš kameros, nuplėšdavo drabužius ir apvyniodavo lipnia juosta.

Kaliniui ant veido buvo užmaukšlinamas gobtuvas, o tuomet jį tampydavo purvinu koridoriumi, nuolat mušdami.

Kai kalinys Gulas Rahmanas buvo rastas miręs COBALT objekte, jo kūnas buvo nusėtas mėlynėmis ir nubrozdinimais – ant pečių, dubens, rankų, kojų ir veido.

Apnuoginimas

Kaliniai dažnai būdavo nurengiami ir paliekami nuogi savo kamerose. A.Zubaydah buvo laikomas nuogas, bet per tardymus jam leisdavo prisidengti rankšluosčiu. Abd al Rahimas al Nashiri (Abd Rahimas Neširis), 2000 metais įvykdytos atakos prieš JAV karo laivą „USS Cole“ įtariamas sumanytojas, dažnai būdavo kvočiamas nuogas. Tačiau vienu metu jam buvo duota drabužių, nes suimtasis buvo peršalęs ir smarkiai drebėjo.

Psichologiniai grasinimai

CŽV pareigūnai reguliariai grasindavo suimtiesiems. Vienam iš jų buvo sakoma, kad jis iš to objekto bus išgabentas „karsto pavidalo dėžėje“.

Bent trys suimtieji buvo tikinami, kad CŽV pakenks jų šeimoms, įskaitant vaikus.

Vienas kalinys išgirdo grasinimų, kad jo motina bus lytiškai išnaudojama, o kitam buvo pasakyta, kad jo motinai bus perrėžta gerklė. Tikėtasi, kad tokie metodai išvystys kaliniams „išmokto bejėgiškumo“ būseną.

Abd al Rahimui al Nashiri buvo užrištos akys, o į galvą įremtas pistoletas. Tuo metu vienas CŽV pareigūnas prie jo kūno burzgino belaidį gręžtuvą – tari makabriškame rusiškos ruletės žaidime.

Priverstinis maitinimas per išeinamąją angą

Bent penkiems kaliniams buvo taikoma „rektalinė rehidratacija arba rektalinis maitinimas be dokumentuotos medicininės būtinybės“, – sakoma ataskaitoje.

Kitiems suimtiesiems buvo skiriama skysta dieta, sudaryta iš baltyminių gėrimų, įvardytų kaip „Ensure“. Toks metodas naudotas „kaip priemonė apriboti vėmimą per imituojamą skandinimą“.

Imituojamas skandinimas

Naudojant šį metodą, per kurį subjektas „beveik paskandinamas“, suimtasis būdavo pririšamas prie nuožulnaus suolo – paprastai kojomis į viršų.

Tardomojo akys ir kakta būdavo uždengiami audeklu, kuris būdavo kruopščiai sulaistomas vandeniu. Tuomet audeklas būdavo užtraukiamas ant nosies ir burnos.

Dėl permirkusio audeklo kalinys vos galėdavo kvėpuoti ir būdavo taip laikomas iki 40 sekundžių.

Yra žinoma, kad prisipažinusiam rugsėjo 11-osios atakų sumanytojui Khalidui Sheikhui Mohammedui imituojamas skandinimas buvo taikomas 183 kartus.

2003-ųjų kovą jis buvo penkiskart kankinamas šiuo metodu per 25 valandas.

„Imituojamo skandinimo metodas buvo fiziškai žalingas – sukeliantis traukulius ir vėmimą“, – sakoma ataskaitoje.

Vabzdžiai

2002-ųjų liepą generalinis prokuroras davė žodinį sutikimą uždaryti A.Zubaydah į dėžę su negeliančiais vabzdžiais, nes kalinys jų bijojo. Iš antradienį paskelbtos ataskaitos santraukos neaišku, ar tas metodas iš tikrųjų buvo panaudotas.

Žmogaus teisių organizacijos ragina kelti bylas dėl CŽV kankinimų

Žmogaus teisių organizacijos paragino kelti bylas JAV pareigūnams, susijusiems su Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) vykdyta kankinimų programa, kuri, kaip parodė Senato paskelbta ataskaita, buvo daug brutalesnė negu iki šiol manyta.

Organizacijos argumentuoja, jog ta ataskaita rodo, kad CŽV slaptos pastangos išgauti informacijos iš asmenų, suimtų po 2001 metais rugsėjo 11-ąją Jungtinėse Valstijose įvykdytų teroro atakų, ne kartą pažeidė tarptautinius įstatymus ir pagrindines žmogaus teises.

„Tai sukrečianti ataskaita, ir neįmanoma jos skaityti nejaučiant didžiulio įniršio, kad mūsų vyriausybė dalyvavo tuose baisiuose nusikaltimuose, – antradienį sakė Amerikos pilietinių laisvių sąjungos Anthony Romero. – Vyriausybės pareigūnai, davę leidimą neteisėtai veiklai, turi būti patraukti atsakomybėn.“

Nevyriausybinė organizacijaAmnesty International“ pažymėjo, kad iš to dokumento aiškiai matoma, jog CŽV veikė neteisėtai „nuo pat pirmosios dienos“ ir kad jos šiurkščių tardymų programa nebuvo savavališka operacija.

„Amnesty International“ JAV padalinio vykdomasis direktorius Stevenas Hawkinsas sakė, kad ta programa „uždegė žalią šviesą vykdyti nusikaltimus, įvardytus tarptautiniame įstatyme dėl kankinimų ir priverstinių dingimų – nebaudžiamai. Dabar laikas atskaitingumui – įskaitant nuodugnų tyrimą, teisminį persekiojimą ir atlyginimą aukoms“.

Organizacijos „Human Rights Watch“ vykdomasis direktorius Kennethas Rothas sakė, kad ši ataskaita „rodo, jog kartoti pareiškimai, esą šiurkščios priemonės buvo reikalingos amerikiečiams apsaugoti, yra fikcija“.

Pasak jo, prezidento Baracko Obamos administracija nutraukė daugelį tų veikų, vaizdžiai aprašytų Senato ataskaitoje.

Tačiau K.Rothas pridūrė: „Jeigu šis svarbus tiesos sakymo procesas neves į atsakingų pareigūnų teisinį persekiojimą, kankinimai išliks „politikos galimybe“ būsimiems prezidentams“.

Mokėjo užsienio vyriausybėms

JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) „turėjo daugiau pinigų negu galėjo išleisti“, skirtų finansuoti jos „sustiprintų tardymų“ programai, rodo Senato žvalgybos komiteto paskelbta išslaptinta 500 puslapių santrauka iš ataskaitos apie tą veiklą.

Kai nurodo svetainė news.vice.com, dešimtys milijonų dolerių buvo skirta apmokėti tardytojų darbui, o CŽV taip pat mokėjo kyšius užsienio vyriausybėms, nusiteikusioms žvelgti pro pirštis į faktą, kad Jungtinės Valstijos jų teritorijose įkūrė „juodaisiais objektais“ vadinamus slaptuosius kalėjimus, kuriuose buvo kankinama iki 119 suimtųjų, sakoma Senato komiteto ataskaitoje.

„CŽV įrašai rodo, kad CŽV sulaikymo ir tardymo programa kainavo gerokai daugiau negu 300 mln. dolerių ne personalui skirtomis lėšomis, – rašoma dokumente. – Tai apima lėšas, skirtas CŽV objektų statybai ir išlaikymui, įskaitant du objektus, kurie kainavo beveik [užtušuota] dolerių ir kurie niekada nebuvo panaudoti – iš dalies dėl šalių šeimininkių politinių nuogąstavimų.“

Siekdama paskatinti užsienio vyriausybes leisti veikti CŽV slaptiesiems kalėjimams ir užsitikrinti palaikymą tardymo programai, „CŽV skyrė milijonus dolerių mokėjimams grynaisiais pinigais“ tų šalių pareigūnams. Paskelbtoje cenzūruotoje ataskaitos versijoje tų šalių pavadinimai užtušuoti, tačiau ankstesni pranešimai rodo, kad CŽV „juodieji objektai“ tikriausiai veikė Lenkijoje, Lietuvoje, Rumunijoje ir Tailande.

Kai užsienio vyriausybės pareikšdavo abejojančios, ar gali leisti tokiai programai veikti jų teritorijoje, CŽV biurai tose šalyse turėjo teisę parengti „siūlomos finansinės pagalbos pageidavimų sąrašus“, siekdami įtikinti tas šalis pakeisti nuomonę. Tiksli tos „pagalbos“ suma ataskaitoje buvo užtušuota, bet ji skaičiuojama milijonais dolerių.

„Vienu atveju davėme [užtušuota] 000 001 dolerį“, sakoma vienoje ataskaitos išnašoje. Dokumente taip pat cituojamas ciniškas vienos CŽV skyriaus vadovo pareiškimas: „Ar suvokiate, kad galite nusipirkti šalį už [užtušuota] milijonų dolerių?“

Dar vienoje išnašoje sakoma: „Nors CŽV būstinė pasiūlė [užtušuota] mln. dolerių Šaliai [užtušuota] už CŽV sulaikymo objekto priėmimą, [užtušuota] užkirto kelią to objekto atidarymui.“

Senato ataskaitos santraukoje sakoma, kad „CŽV skyrius gavo tik [užtušuota] mln. dolerių [užtušuota] palaikymui, nors CŽV būstinė prašė CŽV skyriaus „pranešti, ar gali prireikti papildomų lėšų (to objekto) išlaikymui ateinančiais metais ir vėliau“.

Kaip rašoma santraukoje, CŽV būstinė pridūrė: „Negalime rasti pakankamai juoduosius objektus priimančių (šalių) ir bjaurimės ta, kuri išslydo iš mūsų rankų.“

Senato ataskaitoje nurodoma, kad kai kuriais atvejais CŽV skirdavo savo biurų vadovams daugiau pinigų negu jie galėdavo panaudoti. Ataskaitos išnašoje pateikiamoje cenzūruotoje vieno pranešimo citatoje kalbama apie pokalbį su vienu CŽV pareigūnu, kuris pasakojo apie 100 JAV dolerių banknotų paketus, kurių numanomi arba faktiniai gavėjai buvo nežinomi.

Ataskaitoje nurodoma, kad viena šalis, atsisakiusi prisidėti prie kelių suimtųjų perkėlimo, persigalvojo, kai įsikišo JAV ambasadorius, perdavęs bent 1 mln. dolerių „dovaną”. Kitu atveju viena vietos CŽV stotis, kuriai buvo patarta "galvoti plačiai”, pateikė milijonų dolerių vertės „pageidavimų sąrašą”, demonstruodama dėkingumą prie tos programos prisidėjusiai šaliai. CŽV būstinė pasiuntė daugiau pinigų, negu buvo prašyta.

Vienas šios programos agentas sakė, kad jie turėjo „daugiau pinigų negu, kaip manėme galėjome išleisti. Paaiškėjo, kad (ta suma) buvo tiksli ... vienu atveju davėme [užtušuota] 000,000 dolerių [užtušuota]. …Mes jų niekada neskaičiuodavome. Nesu linkęs skaičiuoti tokių pinigų, kad išduočiau čekį.”

CŽV taip pat apdovanodavo pareigūnus, netgi kai jie padarydavo klaidų. Per vieną incidentą Afganistane veikusiame slaptame CŽV kalėjime, kuris yra žinomas kaip COBALT ir kurio statyba kainavo apie 200 tūkst. dolerių, vienas suimtasis mirtinai sušalo dėl žemo rango pareigūno sprendimo prikaustyti jį grandinėmis nuogą prie grindų. Po to įvykio buvo rekomenduota tam tardytojui skirti „2 500 dolerių piniginę premiją“ už „stabiliai aukšto lygio darbą“.
CŽV taip pat mokėjo atlyginimus dviem samdomiems psichologams, kurie, kaip manoma, buvo 81 mln. dolerių kainavusios tardymų programos architektai.

2006 metais Naudodamasis JAV Informacijos laisvės įstatymus, portalas „VICE News“ gavo iš CŽV informacijos apie kontraktą, agentūros sudaryta su tų psichologų įkurta bendrove. Dokumentuose nurodoma, kad to pagrindinio kontrakto, galiojusio iki 2009 metų, vertė buvo „daugiau negu 180 mln. dolerių“.

„2007 metais CŽV sudarė ilgametę sutartį dėl žalos kompensavimo, kad apsaugotų [kontraktininkų] bendrovę ir jos darbuotojus nuo teisinės atsakomybės, kylančios iš tos programos. Nuo tada CŽV išmokėjo daugiau negu 1 mln. dolerių pagal pareiškimus, atitinkančius tos sutarties sąlygas“, – sakoma Senato komiteto paskelbtoje santraukoje.

Vienam CŽV laikytam suimtajam buvo reikalinga medicinos priežiūra, kurios kaina buvo skaičiuojama milijonais dolerių, pažymėjo Senato komitetas.

Ataskaitoje nurodoma, kad kontraktininkams, apmokytiems „sustiprinto tardymo metodų", buvo mokama po 1,8 tūkst. dolerių per dieną - keturiskart daugiau negu tardytojams, kurie tokių metodų nenaudodavo. Tiems patiems tardytojams buvo mokama už kalinių smurtinę kvotą, jų fizinės būklės vertinimą ir rekomendacijas toliau naudoti tokius metodus, nors tai buvo akivaizdus interesų konfliktas. Kontraktininkai sudarė 85 proc. CŽV darbuotojų toje programoje - įskaitant vieną bendrovę, nusamdytą pagal sutartį, kurios vertė buvo 180 mln. dolerių. Tas kontraktas galiausiai buvo nutrauktas, tačiau bendrovė jau buvo uždirbus 80 mln. dolerių.

„Juodųjų objektų” statybos taip pat nebuvo pigios: vieną iš jų įrengti kainavo apie 200 tūkst. dolerių.
Kitais atvejais CŽV sulaikydavo ir tardydavo niekuo dėtus žmones, kuriuos klaidingai laikydavo teroristais: 22 proc. suimtųjų (iš viso 26 žmonės) neatitiko CŽV arešto kriterijų. Vienas Afganistane laikytas kalinys buvo „paleistas, gavęs [užtušuota] dolerių - jam liepta nepasakoti apie savo patyrimus”. Tuo tarpu per klaidą sulaikytas Vokietijos pilietis Khaledas al Masri, buvo paleistas ir gavo 14,5 tūkst. eurų (50 tūkst. litų) „taip pat (atgavo) savo daiktus”.

CŽV taip pat patyrė su teisiniais reikalais susijusių išlaidų Jungtinėse Valstijose. Agentūra įsipareigojo apmokėti bylinėjimosi išlaidais vienai iš savo samdytų bendrovių, kuri pagal 180 mln. JAV dolerių vertės kontraktą įsipareigojo parengti ir iki 2021 metų prižiūrėti „sustiprinto tardymo” metodiką. CŽV pagal teisinių išlaidų kompensavimo susitarimą jau sumokėjo tai bendrovei 1,1 mln. dolerių.