Nors jis akivaizdžiai išsisukinėjo nuo konkretaus atsakymo, galimai apžvelgdamas daugiausia naudos jo paties karjerai turinčius aspektus, britai nekantravo norėdami išgirsti charizmatiškiausiu ir įtakingiausiu JK politikos atstovu dažnai vadinamo žmogaus nuomonę. Galiausiai jis išpublikavo tekstą, kuriame pareiškė remiantis JK pasitraukimą iš ES, tačiau neseniai paviešintas ir pirmasis tekstas, rašo BBC.

Taigi atėjo laikas B. Johnsono stiliumi pateikti priežastis, dėl kurių kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas turėtų laimėti rinkimus, o kodėl – ne.

Kodėl turėtų laimėti?

Taip, pagal viešąsias apklausas D. Trumpas atsilieka, o pastarosios dvi jo rinkiminės kampanijos savaitės buvo itin prastos. Vis tik pažvelkime, kur atsidurta kovos lauke išsisklaidžius dūmams, – D. Trumpas vis dar stovi tvirtai įsirėmęs į pagrindą.

Bet kuris kitas įprastinis kandidatas būtų sunaikintas po viso to, su kuo jam teko susidurti. Kitaip tariant, vertėtų dėmesį atkreipti ne į jo paramos mažėjimo mastą, o į stulbinamą jo pajėgumą išlikti. Juk jis vis dar turi nenuginčijamus 37 proc.

Tam, kad laimėtų, jam reikia šį skaičių padidinti 10 proc. Manote, kad tai neįmanoma? Anaiptol.

Nepamirškime, kad viešosios nuomonės apklausos nėra tikslieji mokslai. Tokias apklausas atliekantieji surenka neapdorotus duomenis ir juos „pagardina“ druska, pipirais ir kitokiais prieskoniais. Jų žvilgsniai krypsta į tuos, kurie galimai nepakankamai reprezentuojami, kurių nuomonės neatsiklausiama atliekant apklausas telefonu ar internetu. Tenka pripažinti, kad žmonės, eilėje stovėję tam, kad atiduotų savo balsus už D. Trumpą Respublikonų partijos pirminiuose rinkimuose, buvo ilgus metus prarasti politinio proceso prasme, todėl, tikėtina, nepateko į nuomonių apklausų vykdytojų sudaromas grupes.

Ne ką mažiau svarbu atsižvelgti į „kukliojo“ D. Trumpo rėmėjo fenomeną.

2002 m. man dirbant BBC korespondentu Paryžiuje „Nacionalinio fronto“ kandidatas Jeanas Marie Le Penas pasirodė kur kas geriau nei tikėtasi ir sutriuškino socialistus finaliniame rinkimų etape. Tokie rezultatai sukėlė tikrą žemės drebėjimą. Kas gi nutiko? Akivaizdu, kad kur kas daugiau rinkėjų rėmė griežtą jo deklaruojamą poziciją dėl imigracijos kontrolės, nei rodė viešosios nuomonės apklausos.

Panaši situacija susiklostė ir 2015 m. JK vykusiuose rinkimuose. Apklausos paprasčiausiai nebuvo pajėgios įvertinti, kiek žmonių ketina balsuoti už konservatorius.

Pamiršti nevertėtų ir entuziazmo. Visi entuziastingiausiai nusiteikę rėmėjai – D. Trumpo pusėje. Tiek aistrų Hillary Clinton barikadų pusėje tikrai neverda.

Apklausos rodo, kad neapsisprendusiųjų yra 15 proc. Tiesą pasakius, jei ketini balsuoti už demokratų kandidatą, ar dar verta dvejoti? H. Clinton aiški, jos pozicija puikiai žinoma, taip kad rinkėjai kažin ar galėtų apie ją sužinoti ką naujo.

D. Trumpas nepaskendo kaltinimų dėl seksualinio priekabiavimo liūne, jo kandidatūra nežlugo nei dėl paviešinto šlykštaus įrašo, nei paaiškėjus, kad jis kelerius metus galimai nemokėjo pajamų mokesčio.

Labai tikėtina, kad didžioji šių neapsisprendusių rinkėjų dalis viliasi įžvelgti D. Trumpo kandidatūroje dalykų, kurie paskatintų balsuoti būtent už jį, t. y. jiems reikia savotiško nuraminimo, tam tikros prezidentinės laikysenos ir šiek tiek daugiau disciplinos.

D. Trumpas nepaskendo kaltinimų dėl seksualinio priekabiavimo liūne, jo kandidatūra nežlugo nei dėl paviešinto šlykštaus įrašo, nei paaiškėjus, kad jis kelerius metus galimai nemokėjo pajamų mokesčio.

Kas būtų, jei per likusias tris savaites paaiškėtų kokia nors nemaloni informacija, susijusi su H. Clinton? Kol kas „Wikileaks“ atskleista medžiaga iš nutekinto elektroninio susirašinėjimo galėtų būti priskirta tik šiek tiek gluminančių duomenų kategorijai. Kas nutiktų, jei paaiškėtų kur kas blogesnių dalykų? Kas būtų, jei staiga visas dėmesys būtų nukreiptas į ją? Kažin ar kam kelia abejonių, kad ji tikrai neturi tokio tvirto šarvo, kokį turi D. Trumpas. Pastaruoju metu visuomenė atrodo pavargusi nuo įprastinės politikos – amerikiečiai trokšta permainų.

H. Clinton atstovauja viskam, nuo ko amerikiečiai yra pavargę labiausiai. Ją remiantys rinkėjai ketina už savo kandidatę balsuoti be didesnio entuziazmo. Štai kodėl D. Trumpas gali nuskinti pergalę lapkričio 8 d.

Kodėl turėtų pralaimėti?

Viešosios nuomonės apklausos juda akivaizdžia kryptimi. Flirtas tarp amerikiečių ir asmens, tituluojamo vienu radikaliausių visų laikų kandidatų į šalies prezidento postą, sukėlė tikrą sąmyšį, tačiau dabar D. Trumpas, atrodo, atsidūręs keblioje situacijoje.

Jis šią kovą pralaimės ne todėl, kad rinkimai yra nesąžiningi, kaip jis nepailsdamas tikina pastarąsias kelias dienas, o todėl, kad didesnė dalis amerikiečių svarbiame mūšio lauke ketina balsuoti už H. Clinton, o ne už jį.

Nėra jokių balsavimo rezultatų falsifikavimą patvirtinanti galinčių įrodymų – pakanka pažvelgti į tyrimus. Vienas iš tokių atliktų tyrimų patvirtina, kad per pastarąjį dešimtmetį nustatytas vos 31 nepatvirtintos rinkėjo tapatybės atvejis visoje JAV.

Be to, D. Trumpo centrinėje būstinėje galima pastebėti traukimosi ženklų – tokių kalbų tikrai pasigirsta. Prieš mėnesį, kai kova buvo itin arši, nieko panašus iš respublikonų kandidato negirdėjome. Dar reikėtų nesureikšminti ir šalyje vykdomų apklausų – kur kas reikšmingesnės yra valstijose vykstančios kovos, taip kad vertėtų atkreipti dėmesį į dalykus, kurie ten vyksta.

Hillary Clinton ir Billas Clintonas

D. Trumpas jau išstumtas iš Virdžinijos, Viskonsino moterų parama pramušė dugną, o Demokratų partija ketina daugiau investuoti į reklamą Džordžijoje ir Arizonoje. Lyg to dar būtų maža, galimu taikiniu pasirinktas net ir Teksasas.

Dabartinė H. Clinton strategijos esmė – nedaryti nieko blogo.

Dabartinė H. Clinton strategijos esmė – nedaryti nieko blogo.

Kažin ar tai turėtų džiuginti D. Trumpą. Pastarosiomis dienomis H. Clinton tapusi beveik nematoma. Kodėl? Nes jai kuo puikiausiai tinka, kad visas dėmesys sutelktas būtent į jos konkurentą. Ji išliks disciplinuota, susitelkusi ir vengs bet kokių nereikalingų peštynių. H. Clinton neabejotinai vengs bet kokių tiesioginių konfrontacijų ir užtikrintai užleis vietą savo komandai, kuri atsakinga už sunkiosios artilerijos panaudojimą.

Griežčiausiai D. Trumpą dėl elgesio su moterimis pasmerkė tikrai ne H. Clinton, o dabartinio JAV prezidento Baracko Obamos žmona Michelle Obama, o ji tikrai turi užsitikrinusi stiprią paramą.

Pastarosiomis dienomis H. Clinton tapusi beveik nematoma. Kodėl? Nes jai kuo puikiausiai tinka, kad visas dėmesys sutelktas būtent į jos konkurentą. Ji išliks disciplinuota, susitelkusi ir vengs bet kokių nereikalingų peštynių.

Be jokios abejonės, ji neįtikėtinai sėkmingai vykdo reklaminę kampaniją, nukreiptą prieš D. Trumpą, ir visada sugeba nusitaikyti į pažeidžiamiausias vietas. Ar šis žmogus tinkamas tapti prezidentu? Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad du trečdaliai amerikiečių taip nemano.

Be to, H. Clinton neabejotinai kur kas sėkmingiau vykdo darbą su rinkėjais.

Pamirškite neapčiuopiamą retoriką, ištaigingai skambančius svaičiojimus apie svajones ir mažai pagrindo turinčias baimes, politikos esmė – darbas su rinkėjais: beldimasis į duris, telefoniniai skambučiai, žmonų registravimas – tai yra svarbiausia.

Jei vis tik trūksta argumentų, galima palyginti H. Clinton ir D. Trumpo organizuotumą. Ji turi kur kas daugiau biurų, kurie yra įkurdinti strategiškai tinkamesnėse vietose, jos komanda didesnė, finansavimas solidesnis. D. Trumpas savo ruožtu pasižymi nenuspėjamu elgesiu ir, atrodo, nesutaria su svarbiomis Respublikonų partijos grupėmis, nuo kurių iš esmės yra priklausomas.

Štai kodėl lapkričio 8 d. D. Trumpas turėtų pralaimėti.