J. Prigožinas, restorano savininkas iš V. Putino gimtojo Sankt Peterburgo, tampa neįtikėtinai svarbia figūra, kai Rusija, kad ir pavėluotai, mėgina palaikyti savo geopolitinę įtaką stengdamasi atgaivinti Šaltojo karo laikotarpiu turėtus ryšius didžiąja dalimi neišvystytame regione, turtingame nepanaudotais mineraliniais ištekliais.
Stokodama finansinės galios, kuria pasižymi pagrindinės varžovės – Jungtinės Valstijos, Europa ir Kinija, – Rusija rengia sau nišą remdama diktatoriškus vadovus nestabiliose, bet galimai turtingose valstybėse, kurios jau yra paragavusios Rusijos ginkluotės skonio.
J. Prigožinas ir jo rinktinė komanda iš samdomų karių bei vadinamųjų politikos technologų siūlo apsaugos, ginklų naudojimo mokymų bei rinkimų kampanijos paslaugas mainais į kalnakasybos leidimus ir kitas galimybes, teigia du šaltiniai, gerai susipažinę su situacija. Jis jau aktyviai dirba (ar bent ruošiasi operacijoms) dešimtyje valstybių, su kuriomis Rusijos kariuomenė jau palaiko santykius: Kongo Demokratinėje Respublikoje, Sudane, Libijoje, Madagaskare, Angoloje, Gvinėjoje, Bisau Gvinėjoje, Mozambike, Zimbabvėje ir Centrinėje Afrikos Respublikoje (CAR).
Toks aktyvumo protrūkis pastebimas tuo metu, kai V. Putinas ruošiasi priimti daugiau nei 50 lyderių pirmajame Rusijos-Afrikos viršūnių susitikime, numatytame 2019 metais. Toks renginys sucementuos „Rusijos aktyvų dalyvavimą regione“, šiais metais yra pareiškęs
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Paslaptingi, neviešinami J. Prigožino versliukai verčia Kremlių iš dalies neigti savo dalyvavimą. V. Putinas, kuris 2014 metais įteikė J. Prigožinui apdovanojimą už jo tarnybą valstybei, šiais metais prilygino savo seno sąjungininko tarptautinį darbą su George‘o Soroso, amerikiečių milijardieriaus finansininko, kurį Kremlius jau nuo seno kaltina kurstant nuversti vyriausybes Vašingtono nurodymu.
„Rusai siekia įtakos vyriausybėse, kaip ir ekonominių galimybių, ir jie daug lankstesni, – tai jų pranašumas, – teigė Vašingtone įsikūrusio Atlanto tarybos Afrikos centro vadovas Peteris Phamas. – Nedaug kainuoja išsiųsti porą šimtų vyrukų prezidentui paremti“.
57-erių metų J. Prigožinas, per jo „Concord Catering“ bendrovę paprašytas pakomentuoti, nebuvo pasiekiamas nei elektroniniu paštu, nei telefonu; apie jo veiklą komentuoti atsisakė ir šalių, į kurias jis rezga tinklus, oficialūs atstovai.
J. Prigožinas ir „Concord“ buvo tarp trijų Rusijos bendrovių ir trylikos piliečių, kuriuos šių metų vasarį JAV specialusis prokuroras Robertas Muelleris apkaltino kišimusi į 2016 metų JAV prezidento rinkimus.
V. Putinas, atėjęs į valdžią beveik prieš du dešimtmečius ir sutelkęs pagrindinį dėmesį į tai, kaip susigrąžinti prarastą Rusijos supergalios statusą, apie Afriką susimąstė, galima sakyti, pavėluotai.
Po Sovietų Sąjungos griūties 1991 metais Rusijos vaidmuo Afrikoje dramatiškai sumažėjo; dabar Kremlius vėl kreipia dėmesį į regioną, stengdamasis susigrąžinti savo geopolitinį meistriškumą ir atverti naujas rinkas vietos bendrovėms, nukentėjusioms nuo Vakarų sankcijų.
Santykiams su Vakarais toliau sparčiai blogėjant, V. Putinas galiausiai inicijuoja išsamią strategiją, kuria siekia vystyti komercinius ir saugumo ryšius su visu žemynu, teigia Polina Sliusarčuk, kuri vadovauja „Intexpertise“, į Afriką orientuotai tyrimų grupei Sankt Peterburge. Rusija patyrė nesėkmių, ypač Pietų Afrikoje.
Pietų Afrikos Respublikos prezidentas Cyrilas Ramaphosa įšaldė savo pirmtako milijardų dolerių vertės branduolinės energetikos projektą su Rusija, stojęs prie valdžios vairo šių metų vasarį. Bet V. Putinas investuoja vis daugiau lėšų, bandydamas įsiteikti, – vien pernai jis nurašė apie 20 mlrd. dolerių Afrikos šalių įsiskolinimų.
O visai neseniai Egiptas sulaukė iš Rusijos 25 mlrd. dolerių paskolos savo pirmosios branduolinės jėgainės statyboms. Be to, Rusija pradėjo derybas su Eritrėja, siekdama įsteigti savo pirmąjį logistikos centrą prie Raudonosios jūros, netoli nuo vienintelės Pentagono nuolatinės bazės Afrikoje ir Kinijos pirmosios karinės bazės užsienyje, – abi jos įsikūrusios Džibutyje.
Kovą S. Lavrovas, ilgametis V. Putino užsienio reikalų ministras, surengė turą po penkias Afrikos šalis, stabtelėdamas ir Zimbabvėje, kur Rusijos bendrovės dalyvauja 3 mlrd. dolerių vertės platinos kasybos projekte, didžiausiame investiciniame projekte. Neatsiliko ir J. Prigožinas. Jo politiniai konsultantai patarinėjo Emmersonui Mnangagwai siekiant pergalės liepą vykusiuose rinkimuose, kaip teigia šaltinis, artimai susipažinęs su situacija.
Pagrindinis E. Mnangawos oponentas apkaltino „rusus“ padėjus jo konkurentui manipuliuoti rinkimais. Zimbabvės valdančioji partija ZANU-PF paneigė informaciją apie bet kokį Rusijos kišimąsi rinkimuose.
Šių metų pradžioje V. Putinas sustiprino savo karines pozicijas pačioje žemyno šerdyje, po to, kai dėl Jungtinių Tautų padarytos išimties Rusija gavo leidimą tiekti ginklus Centrinei Afrikos Respublikai (CAR). CAR, kuri yra įsivėlusi į pilietinį konfliktą, paprašė pagalbos, kai Prancūzija, buvusi kolonijos valdytoja, staiga nutraukė trejų metų taikos palaikymo misiją.
„Kaip bet kuris įprastas verslininkas, J. Prigožinas dairosi pelningų rinkų savo investicijoms“
Remiantis Rusijos bei Prancūzijos žiniasklaida, J. Prigožino karinės bendrovės, Rusijos žiniasklaidoje žinomos kaip „Vagner“, veikla jau davė vaisių: nuolaidas auksui bei deimantams tiek CAR, tiek Sudane.
Liepą CAR buvo nužudyti trys Rusijos žurnalistai. Anot nepriklausomos Rusijos žiniasklaidos, jie šioje valstybėje tyrė privačios karinės bendrovės „Vagner“, glaudžiai susijusios su Kremliumi, ir konkrečiai J. Prigožino veiklą. Jų darbą finansavo garsus rusų opozicionierius Michailas Chodorkovskis.
Dabar J. Prigožinas, plėsdamas savo operacijas, jau skverbiasi į Kongo Demokratinę Respubliką (KDR), didžiausią valstybę Afrikoje po Alžyro ir vieną iš turtingiausių mineralais pasaulyje, informuoja šaltiniai.
Buvusi Belgijos kolonija rengiasi rinkti naują vadovą pirmą kartą nuo 2001 metų. Josephas Kabila prezidento postą perėmė po to, kai jo tėvas Laurent-Désiré Kabila buvo nužudytas. J. Kabila neseniai paskyrė patikimą atsargos generolą ambasadoriumi Rusijoje, patikėdamas jam derėtis dėl ginklų tiekimo ir pagalbos, pranešė vienas Vakarų pareigūnas, nepanoręs viešinti savo pavardės.
Per savo ambasadą Maskvoje KDR paskelbė, esą Rusija netiekianti šaliai jokių ginklų. Šalis taip pat paneigė vietos žiniasklaidos pranešimus, esą rusai aktyviai dalyvauja rinkimų kampanijoje. Jeigu, kaip ir prognozuojama, rinkimus laimės J. Kabilos statytinis, kuriam galioja ES sankcijos, tuomet KDR kariniai ryšiai su Rusija dar labiau sustiprės, o tai, savo ruožtu, atvers daugiau galimybių Rusijos bendrovėms, teigia Jeanas-Jacques‘as Wongo‘as, Briuselyje dirbantis Kongo saugumo analitikas.
Kinija investavo nemažai lėšų į KDR, bet Pekiną, kaip skelbiama, vis labiau nuvilia nuolat kintantys J. Kabilos reikalavimai. „J. Kabilai žūtbūt reikia išorinės paramos, – sakė opozicijos kandidatas Martinas Fayulu, dalyvausiantis gruodžio 23 d. rinkimuose. – Atsižvelgus į tai, kad mūsų šalis yra turtinga mineraliniais ištekliais, nieko keista, kad Rusija skverbiasi į Kongą“.
Madagaskaras, didžiausia pasaulyje vanilės gamintoja ir turtinga didelėmis nikelio, kobalto bei urano atsargomis, yra dar viena chaoso draskoma šalis, kuria domisi V. Putinas ir J. Prigožinas.
Kremliaus atstovas šių metų kovą skrido į salą, kur susitiko deryboms su tuometiniu prezidentu Hery Rajaonarimampianina. Rusijos rinkimų konsultantai kartu su J. Prigožinu lankosi šalyje, kur vyksta intensyvi kova tarp dviejų buvusių lyderių dėl prezidento posto, kurios rezultatai paaiškės gruodį, pranešė vienas iš šaltinių, gerai informuotų apie J. Prigožino veiklą.
Rusija remia kelis kandidatus, teigia Jeanas-Claudea‘s de L’Estrac‘as, buvęs Mauricijaus užsienio reikalų ministras ir ekspertas Indijos vandenyno teritorijų klausimais. Madagaskaro užsienio reikalų ministerija atsisakė komentuoti šiuos pranešimus.
Gvinėjoje Rusija remia prezidento Alpha‘os Conde siūlymą atsisakyti kadencijos ribojimų, tam, kad jis galėtų likti valdžioje ir 2020 metais, kai baigsis jo įgaliojimai, sakė vienas Vakarų pareigūnas, gerai informuotas apie Rusijos-Afrikos ryšius.
Afrikos valstybė yra viena didžiausia boksito tiekėja Rusijos aliuminio milžinei „United Co. Rusal“.
Gvinėjos užsienio reikalų ministras Mamadis Toure ir vyriausybės atstovas Aboubacar Sylla neatsiliepė į žurnalistų, norėjusių išgirsti pareigūnų komentarus, skambučius.
Keliaudamas į Šiaurės Afriką, J. Prigožinas lapkritį kartu su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu dalyvavo derybose su Libijos kariuomenės vadu Khalifa Haftaru, kontroliuojančiu beveik visą rytinės valstybės dalį. Jis teikia karines paslaugas Kh. Haftaros Libijos nacionalinei kariuomenei (LNA) mainais į energetikos profilio sandorius, pažymėjo du šaltiniai, gerai susipažinę su situacija. Su LNA atstovu Mahmedu Mesmaris taip pat nepavyko susisiekti.
J. Prigožino privati samdinių kariuomenė „Vagner“, kuriai JAV paskelbė sankcijas už jos vaidmenį 2014 m. Ukrainos revoliucijoje, šių metų vasarį vėl pritraukė tarptautinį dėmesį, šį kartą Sirijoje. Kaip jau tada skelbė „Bloomberg“, šimtus jos samdinių nukovė ar sužeidė JAV pajėgos, kai tie atakavo kurdų kovotojų bazes. „Vagner“ mėgino užimti gretimą naftos perdirbimo įmonę, nes Damasko pareigūnai, kaip skelbiama, pažadėjo pasidalinti būsimomis pajamomis.
„Kaip bet kuris verslininkas, J. Prigožinas ieško pelningiausių rinkų, į kurias galėtų investuoti savo lėšas, – teigia Rusijos valstybės finansuojamo Afrikos tyrimų instituto, įsikūrusio Maskvoje, vadovė Irina Abramova. – Jis pagalvojo – o kodėl man nepasinaudojus šia galimybe? Ir jeigu afrikiečiams bus iš to naudos, jam beliks tik padėkoti“.
