Vyriausybės pertvarka įvyko po anksčiau šį mėnesį buvusių prezidento rinkimų, per kuriuos Kipro prezidentas Nikas Anastasiadis buvo perrinktas antrajai kadencijai. Jis įveikė savo konkurentą pažadais iš naujo pradėti salos suvienijimo derybas ir atgaivinti ekonomiką.

Naujuoju diplomatijos vadovu paskirtas Kipro vyriausybės atstovas spaudai Nikas Kristodulidis. Jis ir kiti ministrai bus prisaikdinti kovo 1-ąją.

44 metų N. Kristodulidis į diplomatinį korpusą buvo įtrauktas 1999-aisiais, o nuo 2013-ųjų jis pradėjo eiti vyriausybės atstovo pareigas.

Kai 69 metų diplomatas veteranas Joanis Kasulidis paskelbė nusprendęs trauktis iš savo posto, beveik neabejota, kad užsienio reikalų ministro portfelis atiteks būtent N. Kristodulidžiui.

Tuo tarpu finansų ministras Haris Georgiadis lieka savo poste. Jam pavyko įgyvendinti ir užbaigti skausmingą jo šaliai susitarimą dėl finansinės paramos. Dėl finansinės krizės 2013 metų kovą Kipras buvo priverstas priimti 10 mlrd. eurų finansinę paramą iš kitų euro zonos šalių, kad išvengtų bankroto.

Naujojoje Kipro vyriausybėje energetika ir klestinčiu turizmo sektoriumi ir toliau rūpinsis Džordžas Lakotrypis.

71 metų N. Anastasiadis, vasario 4-ąją perrinktas antrai kadencijai, pažadėjo paskirti populiaresnių ministrų, kurie nebūtų priklausomi nuo kokių nors politinių partijų.

Naujajame ministrų kabinete atsirado dar viena moteris: parlamento pareigūnė Vasiliki Anastasiadu vadovaus Transporto ir komunikacijų ministerijai.

Vis dėlto tarp 11 ministerijų vadovų bus tik dvi moterys.

Prie Gynybos ministerijos vairo stos vyriausybės naujokas teisininkas Savas Angelidis.

Švietimo ministerijos pareigūnas Kostas Hambiauris užims švietimo ministro postą, o Sveikatos apsaugos ministerijai vadovausiančiam verslininkui Konstantinui Joanu teks užduotis pristatyti naują šalies sveikatos programą.

N. Anastasiadis rinkimų kampanijos metu akcentavo būtinybę siekti taikos su turkiškąja salos dalimi ir žadėjo pamėginti atgaivinti derybas su Kipro turkų lyderiu Mustafa Akinci, nors jųdviejų santykiai yra gana įtempti po dvejus metus trukusių sudėtingų diskusijų, pasibaigusių nesėkme.

Praėjusių metų liepą žlugo Šveicarijoje Jungtinių Tautų organizuotos taikos derybos dėl salos suvienijimo. Šalims nepavyko rasti kompromiso keliais daugiausiai nesutarimų keliančiais klausimais, įskaitant turkų karių išvedimą.

Maždaug milijoną gyventojų turintis Kipras yra padalytas nuo 1974 metų, kai įsiveržusios Turkijos pajėgos okupavo salos šiaurę, atsakydamos į Atėnų organizuotą perversmą, kurio tikslas buvo prijungti salą prie Graikijos.

Šiaurinę salos dalį valdo 1983 metais nepriklausoma pasiskelbusi Šiaurės Kipro turkų respublika, kurią pripažįsta tik Turkija. Ankara ten tebelaiko daugiau nei 35 tūkst. karių.