aA
Televizijos kanalas „Ren TV“ ir projektas „Baza“ paskelbė sudegusio „Aeroflot“ lėktuvo SSJ-100 ekipažo ir Šeremetjevo dispečerių iššifruotus pokalbius, rašo „Kommersant“.

Iš iššifruotų pokalbių galima spręsti, kad orlaivio įgulos vadas perdavė pranešimą apie ryšio problemas ir žaibo smūgius.

„Prarastas radijo ryšys, į lėktuvą trenkė žaibas“, – sakė įgulos vadas. Po to jis perdavė Pan-Pan signalą, nurodantį, kad susiklostė avarinė situacija, kai orlaiviui ir jo keleiviams iškilo tam tikra grėsmė, tačiau grėsmės jų gyvybei ar pačiai transporto priemonei nėra, todėl neatidėliotina pagalba nebūtina.

Iš tolesnių pokalbių matyti, kad lėktuvas negalėjo nusileisti ir skrido toliau, tačiau skrydis vyko sklandžiai ir antžeminio aptarnavimo tarnybų pagalbos nereikėjo:

Dispečeris: „Aeroflot“ 1492. Kursas dešinėn 160. Ar reikalinga kažkokia skubi pagalba?“

Pilotas: „Dešinėn 160. Ne, kol kas viskas gerai. Normalu. „Aeroflot“ 1492“.

Dispečeris: „Tik ryšio problemos, gerai jus supratau?“

Pilotas: „Ryšio problemos ir automatinio orlaivio valdymo praradimas“.

Dispečeris: „Supratau jus“.

Gavęs visus būtinus nurodymus, pilotas ėmė tupdyti lėktuvą, o pokalbiuose yra maždaug dvi minutes trunkanti pauzė. Po to dispečeris nurodė avarinėms tarnyboms padėti. Iš iššifruotų pokalbių tarp tarnybų darosi aišku, kad nusileidus keleiviai lipo iš lėktuvo ir išsibarstė po oro uostą.

Ilgą laiką tarnybos negalėjo išsiaiškinti, ar reikia papildomų gelbėjimo pajėgų ir ar viduje yra išgyvenusių.

„Pasitikslinkite skrydžio palydovų, kažkas ten turėtų būti galintis tą padaryti, gal atsakys: ar visus keleivius evakavo?“ – paskelbtuose iššifruotuose pokalbiuose yra tokie žodžiai.

„Aeroflot“ pilotas: žmonių nepakeisi, tai siaubinga

Vienas iš aviabendrovės „Aeroflot“ pilotų, paprašęs neskelbti jo pavardės, sutiko pasidalinti su leidiniu „The Insider“ savo nuomone apie „Sukhoi Superjet“ avariją Maskvos Šeremetjevo oro uoste.

Apie apsaugą nuo žaibo

Nuo žaibo apsaugoti visi lėktuvai. Įprastai viskas baigiasi apmušalų ir apgadintų elektrostatinių iškroviklių keitimu. Išskyrus šį atvejį. Skirtingų lėktuvų apsaugos nuo žaibo sistemos ne identiškos, bet labai panašios.

Jiems arba labai nepasisekė, arba tai lėktuvo trūkumas. Bet tiek daug (prietaisų) neturėjo vienu metu išsijungti (taip pat ir valdymo kompiuteriai bei radijo ryšys). Manau, dar ilgai nebus aišku (jei apskritai paaiškės), kiek kaltas gamintojas. Kieno lėktuvai, žinoma...

Apie degalų išmetimą

Pirmomis valandomis daug kalbėjo apie tai, kad neva daug ką neteisingai darė – degalų neišmetė, nepapurškė putų ant pakilimo ir nusileidimo tako. Visa tai – niekai, iš tokio tipo (vidutinio skrydžio nuotolio) lėktuvų neįmanoma išmesti degalų.

Ir putų nereikėjo purkšti. Putų reikia tik tokiu atveju, jei įvyksta problemų su orlaivio važiuokle – kad sumažėtų trintis ir rizika užsidegti dėl trinties į betoną. Su degalų bakais (netgi su pilnais) tai visiškai nesusiję.



Apie „Superjet“ problemas ir kieto nusileidimo priežastis

Išsijungė lėktuvo kompiuteriai, kurie visada dalyvauja lėktuvo valdyme. Veikė tik avarinis valdymo būdas „Direct mode“. Šis tokio tipo lėktuvų režimas (taip pat daugelis kitų aspektų) ir anksčiau sulaukdavo priekaištų.

Tačiau niekas tuo neužsiėmė, režimo netobulino. O ir kam tobulinti – visos kompanijos atsisakė, o mes imame ir imsime, nes taip nurodė iš aukščiau. O tobulinti – labai brangu. O tai, kad nuo pusės iki dviejų trečdalių šių lėktuvų sugedę, o jų reisus vykdo „Airbus“ ir „Boeing“ – juk nieko tokio. Nors tai tiesiog finansinis modelio krachas ir finansinė katastrofa aviakompanijai. Bet ne – įsakymas iš aukščiau, juk jų interesai finansiniai, mes imsime ir eksploatuosime šiuos lėktuvus bet kokiais kiekiais.

Nusileidimas nepavyko <...>. Sulig trečiu smūgiu į pakilimo ir nusileidimo taką pagrindinės važiuoklės statramsčiai neatlaikė. Pilni (degalų) bakai niekuo dėti, nors ir apsunkino situaciją dėl papildomos masės ir apkrovos važiuoklei. Dabar greičiausiai suvers bėdą ekipažui – „nemoka skristi“, nors iš tiesų tikrąją priežastį gali nustatyti tik detalus, o svarbiausia – nepriklausomas tyrimas.

Apie spūstį gaisro metu

Pirmosios keleivių eilės, užuot skubiai palikusios lėktuvą, bandė pasiimti daiktus iš lentynų – žmonių nepakeisi, tai siaubinga. Esu tikras – orlaivio palydovai padarė viską, kas įmanoma, kad išgelbėtų žmones. Tačiau vis tik lieka labai daug klausimų apie palydovų paruošimą. Juos puikiai išmoko patiekti maistą ir gėrimus, tik ar užtektinai mokė, kaip elgtis avarijos metu – pagrindinės palydovų užduoties?

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(67 žmonės įvertino)
4.4776

Top naujienos

Patikrinę iš JAV į Lietuvą atvežtą „Volvo“ visureigį konstatavo: gerai, kad ne dyzelinis (21)

Vieša paslaptis, sako autoservisų specialistai, kad dažniausiai benzininiai automobiliai genda...

Į Lietuvą grįžusi emigrantė lygina, ką atrado ir ką prarado: didžiausias skirtumas - atlyginimas

Prieš daugiau nei vienuolika metų Gintarė Špogienė su šeima nusprendė laimės ieškoti svetur....

Princesės Dianos žūties liudininkais tapusi amerikiečių pora bijo dėl savo gyvybių: parodymai atskleidė netikėtas detales (3)

Kaip sako 1997 metų rugpjūčio 31 dieną princesės Dianos žūties Paryžiuje liudininkais...

Suomijos ledo ritulininkai sensacingai paliko Rusijos rinktinę be finalo (204)

Slovakijoje vykstančio pasaulio čempionato grupės etape dominavusi Rusijos ledo ritulio rinktinė...

Po patyčių Stoties prostitutė ryžosi išpažinčiai: jei nebūčiau pabėgusi, nežinau kuo tai būtų pasibaigę (105)

Nuolatinis smurtas, patyčios ir atimami pinigai, o kad nekeltų pretenzijų – svaigindavo romų...

Sezoninių darbuotojų paieška pajūryje: jauni žmonės skaičiuoja ir žino, ko nori (33)

Iki vasaros sezono pradžios liko nedaug, tačiau toli gražu ne visiems pajūryje jau pavyko surinkti...

Vilniuje su mylimuoju susituokė žinomas modelis Justina Kazlauskytė: sužadėtuvės truko dvejus metus (123)

Iš Biržų kilęs modelis Justina Kazlauskytė šiuo metu išgyvena tikrą meilės pasaką....

Po paslaptingo incidento – dviejų berniukų mirtis (11)

Penktadienį vidurio Anglijoje įvyko paslaptingas incidentas, po kurio keli vaikai atsidūrė...

Kauno parkai tada ir dabar: istorija siekia XIX amžių

Kaunas vadinamas ne tik laikinąja, bet ir žaliąja Lietuvos sostine. Yra parkų, kurie šiame...

Emigruoti gydytojo nepaskatino net 11 tūkstančių alga: kodėl ne kartą atmetė pasiūlymus ir liko Lietuvoje (100)

Save grynakrauju kauniečiu pristatantis 45 metų šeimos gydytojas Giedrius Tytmonas sako, kad yra...