Norvegijos Nobelio komitetas prestižinį apdovanojimą šiam Ketvertui suteikė „už lemiamą indėlį kuriant pliuralistinę demokratiją Tunise po Jazminų revoliucijos 2011 metais“.
Nacionalinio dialogo ketvertą sudaro keturios svarbios Tuniso pilietinės visuomenės organizacijos: Tuniso visuotinė profesinė sąjunga (UGTT), Tuniso pramonės, komercijos ir amatų sąjunga (UTICA), Tuniso žmogaus teisių lyga (LTDH) ir Tuniso advokatų sąjunga.
„Jis pradėjo alternatyvų taikų politinį procesą tuo metu, kai šalis buvo prie pilietinio karo slenksčio“, - sakoma Nobelio komiteto pranešime.
Šis apdovanojimas yra didžiulė pergalė mažam Tunisui, kurio jauna ir vis dar trapi demokratija šiemet išgyveno dvi skaudžias ekstremistų atakas, nusinešusias 60 žmonių gyvybių ir smarkiai sutrikdžiusias gyvybiškai svarbų turizmo sektorių.
„Jis pradėjo alternatyvų taikų politinį procesą tuo metu, kai šalis buvo prie pilietinio karo slenksčio“, – sakoma Nobelio komiteto pranešime.
Komitetas pabrėžė, kad šis apdovanojimas taip pat turi paskatinti kitas šalis sekti Tuniso pavyzdžiu.
„Norvegijos Nobelio komitetas tikisi, kad šių metų premija prisidės prie demokratijos įtvirtinimo Tunise ir įkvėps visus, siekiančius stiprinti taiką bei demokratiją Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir visame pasaulyje“, – sakoma pranešime.
Šio ketverto organizacijos atstovauja skirtingiems Tuniso visuomenės sluoksniams ir vertybėms, įskaitant darbininkų gyvenimą ir socialinę rūpybą, įstatymų viršenybės principus ir žmogaus teises.
„Remdamasis šiuo pagrindu, Ketvertas atliko tarpininko vaidmenį ir buvo varomoji jėga, skatinant taikią demokratijos plėtrą Tunise, turėdamas didelį moralinį autoritetą“, – rašo Nobelio komitetas.
Protestai Tunise įžiebė sukilimus arabų pasaulyje 2011 metais, nuvertusius kai kuriuos diktatorius ir iš esmės pakeitusius nusistovėjusią padėtį tame regione. Vis dėlto Tunisas yra vienintelė to regiono šalis, atkakliai kurianti demokratiją ir į šį procesą įtraukusi įvairius politinius bei visuomenės veikėjus į dialogą, padėjusį parašyti šalies konstituciją, įstatymus ir įkurti demokratines institucijas.
Nors pokyčiai Tunise buvo mažiau audringi, lyginant su kaimynine Libija arba Sirija, šalies žengimą į demokratiją temdė retkarčiais prasiverždavęs smurtas, ypač susijęs su islamo ekstremistais.
Birželį per išpuolį Susos pajūrio kurorte žuvo 38 žmonės, daugiausiai turistai iš Didžiosios Britanijos. Per kitą ataką nacionaliniame Bardo muziejuje sostinėje Tunise kovą buvo nužudyti 22 žmonės, taip pat daugiausiai turistai.
Nobelio taikos premija buvo paskirta kitą dieną po to, kai nežinomi užpuolikai pašovė vieną įstatymų leidėją ir iškilų sporto magnatą Susoje, o tas išpuolis pabrėžia netikrumo pojūtį mieste, smarkiai priklausomame nuo turizmo.
„Labiau negu kas nors kita ši premija skiriama kaip paskata Tuniso žmonėms, kurie, kad ir kokie dideli būtų iššūkiai, paklojo pamatus nacionalinei brolybei, kuri, kaip tikisi komitetas, taps pavyzdžiu, kuriuo bus vadovaujamasi kitose šalyse“, - sakė Kaci Kullmann Five, naujoji Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkė, paskelbusi šių metų laureatus Nobelio institute Osle.
K.Kullmann Five nurodė, kad premija skiriama bendrai visam ketvertui, o ne keturioms atskiroms organizacijoms.
Šis sprendimas daugeliui buvo staigmena, nes buvo prognozuojama, kad komitetas sutelks dėmesį į Europos migrantų krizę arba liepą pasirašytą galingųjų valstybių sutartį dėl Irano branduolinės programos.
„Tai labai gera premija, kurią stengiamasi nukreipti į konflikto musulmonų pasaulyje širdį, - sakė Nobelio premijų istorikas Oeyvindas Stenersenas. - Tačiau ji buvo šiek tiek gluminanti. Tai buvo labai netikėta.“
Praėjusiais metais Nobelio taikos premija atiteko pakistanietei Malalai Yousafzai ir Indijos aktyvistui Kailashui Satyarthi už jų darbą ginant vaikų teises.
Apdovanojimas už indėlį siekiant taikos pasaulyje yra paskutinė iš šiais metais paskirtų originalių Nobelio premijų.
Vadinamosios Nobelio ekonomikos premijos, teikiamos nuo 1968 metų, laureatai bus paskelbti pirmadienį.
Tuniso profsąjungos lyderis apstulbintas
Vienos Tuniso profsąjungos lyderis, atlikęs esminį vaidmenį Tuniso nacionalinio dialogo ketverte – demokratijos plėtros grupėje, kuriai penktadienį buvo paskirta šių metų Nobelio taikos premija, sakė esantis „priblokštas“ šio sprendimo.
Tuniso visuotinės profesinės sąjungos (UGTT) generalinis sekretorius Houcine'as Abassi (Husinas Abasis) penktadienį sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“: „Ši premija vainikuoja ilgiau negu dvejus metus trukusias pastangas, vykdytas šio ketverto, kai šaliai grėsė pavojus visuose frontuose.“
„Esu laimingas“, – pridūrė jis, sakydamas, kad to ketverto narės nesitikėjo šio prestižinio apdovanojimo.
Jis taip pat pasakojo, kaip UGTT kartu su žmogaus teisių organizacija LTDH, pramonės ir prekybos organizacija UTICA bei Tuniso advokatų sąjunga suvienijo jėgas, mėgindamos „išvesti šalį iš krizės“ po 2010-2011 metų Jazminų revoliucijos.
Tarp favoritų buvo ir A. Merkel
Nė viena kiekvienų metų spalio mėnesį skelbiamų Nobelio premijų nėra labiau laukiama nei taikos premija.
Didžiausia favorite laimėti šį prestižinį prizą laikyta Vokietijos kanclerė Angela Merkel, tačiau į kandidatų sąrašą taip pat pateko mažai kam žinomas kunigas iš Eritrėjos, popiežius Pranciškus ir netgi nepriklausomas rusų laikraštis, skelbia „The Telegraph“.
A. Merkel laikyta pagrindine pretendente laimėti Nobelio taikos premiją dėl drąsaus sprendimo atverti savo šalies duris 800 tūkst. pabėgėlių. Pasak jos šalininkų, šis žingsnis rodo jos moralinę lyderystę šioje krizėje.
Popiežius Pranciškus pretendavo gauti prestižinę premiją už tarpininkavimą Kubos ir JAV santykių atšilimui, o Rusijos laikraštis „Novaja Gazeta“ sulaukė dėmesio, kadangi yra vienas iš nedaugelio nepriklausomų balsų Vladimiro Putino vadovaujamoje Rusijoje.
Tarp labiau netikėtų kandidatų – Mussie Zerai – dvasininkas iš Eritrėjos, padedantis pabėgėliams iš karo nuniokotos šalies pasiekti Italiją. Denis Mukvegė – ginekologas iš Kongo Demokratinės Respublikos, kuris rūpinasi seksualinės prievartos aukų gydymu. Pernai jam buvo įteikta Andrejaus Sacharovo premija. Tarp kitų pretendentų gauti Nobelio taikos premiją – Kolumbijos prezidentas Juanas Manuelis Santosas ir sukilėlių grupės FARC lyderis Timoleonas Jimenezas, kurie nutraukė ilgametį konfliktą toje šalyje.
A. Merkel pergalė galėtų papiktinti tuos, kurie tvirtina, kad jos pabėgėlių politika tik pablogins Europą užgriuvusią krizę. „Novaja Gazeta“ laimėjimas užrūstintų Kremlių, o jei Nobelio taikos premija bus įteikta popiežiui Pranciškui, užsirūstins tie, kurie nepritaria pontifiko požiūriui į gimstamumo kontrolę.
Tačiau Nobelio komitetas garsėja netikėtais sprendimais prisimenant 2009 metus, kada JAV prezidentui Barackui Obamai buvo paskirta ši prestižinė premija.