„Jeigu sąlyčio linijos Kalnų Karabache saugumas neužtikrinamas trišaliu Rusijos, Armėnijos ir Azerbaidžano formatu, reikia pagalvoti apie papildomus tarptautinius mechanizmus“, – pareiškė premjeras Armėnijos vyriausybės posėdyje.
N. Pašinianas nepatikslino, ką jis turi omenyje, kalbėdamas apie papildomus tarptautinius mechanizmus, ir kokių žygių šia linkme ėmėsi ar imasi Armėnija.
Trečiadienį Azerbaidžanas pranešė užėmęs kelias strategiškai svarbias aukštumas Kalnų Karabache.
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.
Padėtis regione dar labiau susikomplikavo 2020 metų rudenį, kai ginčijamoje teritorijoje prasidėjo įnirtingi mūšiai, pareikalavę daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių. Jie baigėsi Rusijai tarpininkaujant sudarytomis paliaubomis.
Tų pačių metų lapkričio 9 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas ir Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pasirašė bendrą pareiškimą dėl visiško karo veiksmų nutraukimo Kalnų Karabache. Dokumente, be kita ko, buvo numatyta dislokuoti Kalnų Karabache apie 2 tūkst. kariškių iš Rusijos.
