Trys dienos prieš šią ceremoniją, pirmadienį, Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja surengė specialią sesiją, kurios metu buvo pagerbti 1-1,5 mln. kalinių, daugiausia - žydų, kurie mirė dujų kamerose ar nuo bado bei ligų Aušvico-Birkenau (Osvencimo-Bžezinkos) mirties stovykloje Pietų Lenkijoje. Aušvicas yra liūdniausiai pagarsėjusi nacių koncentracijos stovykla, kuri tapo neatskiriamu holokausto simboliu.
"Blogis, kuris sunaikino 6 mln. žydų ir kitus žmones tose stovyklose, ...šiandien vis dar kelia grėsmę mums visiems, - prieš šią sesiją sakė JT generalinis sekretorius Kofi Annanas. - Jis nėra tai, ką galime priskirti tolimai praeičiai ir pamiršti".
Iš viso nacių stovyklose buvo nužudyta 6 mln. žydų, be to, milijonai kitų žmonių, tarp jų - lenkų, homoseksualistų, sovietų belaisvių ir čigonų, buvo nužudyti ar turėjo dirbti kaip vergai.
Lenkijoje, kur naciai buvo įrengę septynias mirties stovyklas, šią savaitę vyks daug renginių, svarbiausias kurių bus Europos žydų kongreso, Izraelio nacionalinio memorialo Holokausto aukoms Jad Vašemo ir Lenkijos kultūros ministerijos Krokuvoje organizuojamas forumas "Leiskite mano tautai gyventi" (Let my people live).
Buvusioje Lenkijos sostinėje šią savaitę taip pat numatyta nemažai koncertų, spektaklių ir paroda holokausto tema. Izraelyje, kurio vyriausybė sausio 27-ąją paskelbė Nacionaline kovos su antisemitizmu diena, ceremonija vyks Jad Vašemo memioriale.
Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis antradienį dalyvaus Berlyno teatre įvyksiančiame specialiame renginyje, kur pasakys kalbą Aušvico siaubą išgyvenusiems žmonėms. Ketvirtadienį numatyta ceremonija šalies parlamento žemuosiuose rūmuose.
Maskvoje Rusijos holokausto fondas rengia ceremoniją, kurioje dalyvaus žydų grupių atstovai, Izraelio ambasadorius ir šalies politikai. Dešimtyje kitų Rusijos miestų taip pat numatyti specialūs renginiai pagerbti tūkstančius sovietų kalinių, kuriuos nužudė naciai.
Ketvirtadienio vakarą per Maskvos televiziją bus parodytas 30 minučių trukmės dokumentinis filmas apie Aušvicą.
Didžiojoje Britanijoje karalienė Elizabeth II (Elzbieta II) sausio 27 dieną Šv. Jokūbo rūmuose rengia priėmimą Holokaustą išgyvenusiems žmonėms ir britų karo veteranams, padėjusiems išvaduoti kitas koncentracijos stovyklas.
Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje taip pat numatyta įvairių renginių, tarp jų debatai mokyklose Holokausto tema ir Stokholme rengiama iškilminga ceremonija pagerbti Raoulį Wallenbergą (Raulį Valenbergą), Antrojo pasaulinio karo metais Vengrijoje dirbusį švedų diplomatą, išgelbėjusį tūkstančius žydų.
Italijoje nuo 2001 metų sausio 27-oji yra atminimo diena. Šį ketvirtadienį šalyje numatyti keli renginiai, tarp jų prezidento Carlo Azeglio Ciampi apsilankymas Romos Viktoro Emanuelio II memorialiniame komplekse, kur jis apžiūrės parodą apie fašizmo laikais galiojusius rasių įstatymus.
Netoli šiaurės rytuose esančio Triesto miesto esančioje San Saboje, kur Antrojo pasaulinio karo metais veikė koncentracijos stovykla, numatyta ceremonija pagerbti tuo laikotarpiu nužudytus homoseksualistus.
Prancūzijoje, kur gyvena didžiausia Europoje žydų bendruomenė (600 000 žmonių), sausio 27 dieną Paryžiuje bus atidengtas Šoa (Holokausto) memorialas. Nacionalinėje Asamblėjoje šiuo metu taip pat veikia ekspozicija apie 11 tūkst. žydų vaikų, kurie 1942-1944 metais iš Prancūzijos buvo išvežti į Aušvicą.
Tuo tarpu Belgijoje ir Estijoje šis ketvirtadienis paskelbtas dingusiųjų per Holokaustą atminimo diena.