Kinijos parlamentas, paprastai be jokių debatų tvirtinantis vyriausybės sprendimus, pradėjo metinę sesiją įspūdingoje Didžiojoje liaudies halėje. Planuojama, kad per ją bus pritarta kariuomenės, ekonomikos ir valstybės valdymo svertų sutelkimui vienintelio žmogaus – Xi Jinpingo, galingiausio šalies lyderio nuo Mao Zedongo laikų – rankose.
Salėje perskaičius siūlomą konstitucijos pataisą, panaikinančią apribojimą, leidžiančią prezidentui dirbti ne ilgiau kaip dvi kadencijas, deputatai prapliupo audringais plojimais.
Beveik neabejotina, kad ši pataisa bus priimta ateinantį sekmadienį, kai Kinijos komunistų partijos (KKP) vadovybė pristatys savo programą Nacionaliniam Liaudies Kongresui (NLK).
Pataisos tekste sakoma, kad šis pakeitimas „bus palankus siekiui užtikrinti KKP Centro komiteto autoritetą ir vieningą vadovavimą, pagrindinį vaidmenį atliekant draugui Xi Jinpingui, taip pat sustiprinti ir patobulinti nacionalinės vadovybės sistemą“.
Kiek anksčiau premjeras Li Keqiangas perskaitė pranešimą, kuriame perspėjo, kad šalis kovoja „trijuose kritiniuose frontuose“ – prieš finansines grėsmes, skurdą ir aplinkos taršą.
Vyriausybė užsibrėžė, kad 2018 metais šalies ekonomika augtų apie 6,5 procento. Šis rodiklis atitinka daugelio lūkesčius, bet yra žemesnis negu bendrojo vidaus produkto (BVP) prieaugis praeitais metais – 6,9 procento.
Taip pat buvo paskelbta, kad gynybos biudžetas bus didinamas iki 1,11 trln. juanių (175 mlrd. JAV dolerių arba 142 mlrd. eurų). Tokiu būdu ginkluotosioms pajėgoms būtų suteiktas didžiausias pasaulyje finansinis pastiprinimas po lėtesnio gynybos biudžeto augimo laikotarpio ankstesnius dvejus metus.
Be to, vyriausybė pasiuntė perspėjimą Taivanui, kad Pekinas „niekada netoleruos separatistinių kėslų“, tvyrant įtampai tarp žemyninės Kinijos ir savarankiškos salos.
Vis dėlto visų dėmesio centre buvo galingiausias partijos lyderis per daugiau kaip keturis dešimtmečius.
„Suderinti valdymą“
Panaikinus kadencijų limitą 64 metų lyderis galėtų toliau vadovauti partijai, kariuomenei ir likti prezidentas po 2023 metų, kai pasibaigs jo antroji kadenciją.
„Palaikau Xi Jinpingą. Palaikau konstitucijos pakeitimą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Šanchajaus deputatas Zhou Fengas.
Dar vienas delegatas iš centrinės Henano provincijos pareiškė, kad „Xi Jinpingas yra didis“, bet keli kiti nesutiko atsakyti į klausimus apie siūlomą pataisą.
Analitikai perspėja, kad šis žingsnis gali sužlugdyti „kolektyvinio“ vadovavimo modelį, palaikiusį stabilumą po Mao Zedongo chaotiško valdymo nuo komunistinės Kinijos įkūrimo 1949-aisiais iki jo mirties 1976 metais.
NLK atstovas Zhang Yesui šios pataisos nesureikšmino ir sekmadienį sakė, kad prezidentavimas bus tiesiog suderintas su Komunistų partijos generalinio sekretoriaus ir Karinės komisijos pirmininko titulais, neturinčiais kadencijų limito.
Cenzūra uoliai darbavosi, kad nuslopintų bet kokius nepritariančius balsus socialiniuose tinkluose ir blokavo žinutes su dešimtimis raktinių žodžių, tokių kaip „nesutinku“ arba „imperatorius“.
Pataisos tekste sakoma, kad pasiūlymas parengtas po konsultacijų „eilinių partijos narių lygmeniu“ ir kad „masės, partijos nariai ir kadrai daugelyje regionų vienbalsiai ragino“ panaikinti prezidento kadencijų suvaržymus.
Parlamentas taip pat balsuos dėl pataisų, pagal kurias Xi Jinpingo vardas bus įrašytas į valstybės konstituciją ir bus įkurta nauja kovos su korupcija agentūra.
„Tinkamas įpėdinis“
Sesijos metu Xi Jinpingas bus oficialiai paskirtas antrai penkerių metų kadencijai. Jei liks valdžioje ir po 2023-iųjų, Xi Jinpingas turės galimybę įgyvendinti savo atsinaujinusios ir pasaulinę įtaką turinčios Kinijos su klestinčia visuomene ir galinga kariuomene viziją.
Prezidentas taip pat vykdo negailestingą, bet visuomenės labai palaikomą kovą su korupcija, dėl kurios jau buvo nubausti daugiau nei milijonas partijos pareigūnų.
Pekine dirbantis politikos apžvalgininkas Hua Po sakė, kad prieš penkerius metus Xi Jinpingas paveldėjo netvarką ir jam reikia daugiau laiko darbui užbaigti.
„Jam tapus prezidentu, vienas didžiausių uždavinių buvo visų grėsmių partijai ir valstybei pašalinimas. Šiam tikslui įgyvendinti dviejų kadencijų nepakanka“, - sakė Hua Po naujienų agentūrai AFP.
„Kinijos sistemai reikalingi stiprūs lyderiai, tačiau išugdyti tokį lyderį nėra lengva. Xi Jinpingui reikia daugiau laiko rasti ir parengti tinkamą įpėdinį“, - pažymėjo politikos apžvalgininkas.
„Jei Xi Jinpingas laiku perduos valdžią, tikėtina, kad ji sugrįš į korumpuotų grupių bei elito rankas ir visos jos pastarųjų metų pastangos nueis perniek“, - pridūrė jis.
Neabejojama, kad NLK pritars pataisai. Tačiau kai kurie įstatymų leidėjai, pasak analitikų, gali parodyti savo nepasitenkinimą ir per balsavimą dėl Xi Jinpingo politinių sąjungininkų paskyrimo į aukščiausius postus susilaikyti ar pasisakyti prieš.
„Apie nepritarimą jo neterminuotai kadencijai negirdime dėl cenzūros“, - sakė Kinijos politikos analitikas Willy Lamas iš Honkongo kiniškojo universiteto.
„Tačiau režimo viduje esama tam nepritariančių žmonių, manančių, jog tai visiškai nepriimtina, peržengia bet kokias ribas, kad jis pradėjo prieš partiją nukreiptą perversmą“, - pažymėjo jis.
Aštri kritika
Tuo metu žinomas Kinijos žurnalistas ir vyriausybės kritikas sakė BBC, kad Kinijos vadovo Xi Jinpingo vadovavimo termino panaikinimą istorikai žada laikyti tikrų tikriausiu farsu.
Retai oficialiai pozicijai priešingą nuomonę išsakantis buvęs Kinijos valstybinio laikraščio redaktorius Li Datongas parašė atvirą, kritikos Komunistų partijos pasiūlymui negalintį laišką.
Li Datongas įsitikinęs, kad nebetaikant apribojimų Kinijos Liaudies Respublikos pirmininko ir jo pavaduotojo įgaliojimams, šalyje gali kilti tikras chaosas.
Kinijos interneto erdvėje skelbiamą turinį cenzūruojantys stebėtojai stengiasi pašalinti visus socialiniuose tinkluose pasirodančius kritiškus komentarus, kuriuose kalbama apie tai, kad Xi Jinpingas pamėgins išsilaikyti valdžioje ir po 2023 metų.
Per pastarąjį partijos suvažiavimą Xi Jinpingas dar labiau įtvirtino savo, kaip įtakingiausio lyderio nuo Mao Zedongo laikų, statusą.
Sekmadienį Kinijos valdančioji partija pasiūlė pašalinti iš konstitucijos nuostatą dėl valstybės vadovo įgaliojimus apribojančio termino, konkrečiai – dviejų penkerių metų kadencijų.
Praėjus dienai buvęs Kinijos laikraščio „Youth Daily“ redaktorius per programėlę „WeChat“ išsiuntė pranešimą Kinijos Nacionalinio liaudies kongreso nariams, paprastai vieningai palaikantiems valdančiojo režimo nuomonę.
Iš savo namų Pekine Li Datongas BBC Kinijos tarnybai pasakė esantis per daug senas, kad bijotų valdžios.
„Aš, kaip Kinijos pilietis, turiu vykdyti savo pareigą ir pranešti delegatams savo nuomonę, – sakė Li Datongas. – Man nesvarbu, ką jie padarys. Ne visa šalis pritaria pataisai, bet visi tyli.“
„Daugiau nebegaliu šito tverti. Šį klausimą jau aptarėme su draugais ir esame pasipiktinę. Turime pranešti apie savo nepritarimą. Tą būtina padaryti nepaisant to, kad ši pataisa gali būti patvirtinta. Istorijoje dažnai nutinka, kad žengiami du žingsniai pirmyn ir vienas atgal. Tačiau šis konkretus sprendimas yra priešingas civilizacijos krypčiai – jis neatlaikys laiko išbandymo“, – įsitikinęs buvęs redaktorius.
„Ateityje šis Kinijos istorijos epizodas bus vertinamas kaip farsas“, – konstatavo Li Datongas.
Buvęs laikraščio redaktorius nėra vienintelis atvirai kritiką išsakęs pilietis. Žinoma Kinijos verslininkė per programėlę „WeChat“ pavadino iniciatyvą atvira išdavyste.
Pasiūlymą pašalinti iš šalies konstitucijos valstybės vadovo įgaliojimus apribojančią nuostatą Nacionalinis liaudies kongresas turėtų svarstyti kovo pradžioje.
Tačiau kadangi delegatai nėra renkami per tiesioginius rinkimus, šis valdžios organas dažnai vadinamas marionetėmis, neretai vien pildančiomis aukščiausio rango pareigūnų norus.
Jei pataisa būtų patvirtinta, Kinijos vadovas Xi Jinpingas poste liktų ir pasibaigus dabartinei kadencijai.
2017 metų spalį vykusiame partijos suvažiavime Xi Jinpingo idėjos apie Kinijos socialistinio vystymosi kelią buvo įtrauktos į konstitucijos tekstą, be to, pažeidžiant nusistovėjusias tradicijas, nė žodžio nebuvo pasakyta apie tai, kad kažkas turės pakeisti šalies vadovą.
Londono Karališkojo koledžo instituto „Lau China“ direktorius Kerry Brownas BBC pateiktame komentare išsakė nuomonę, kad pasauliui toks sprendimas gali būti Kinijos stabilumo ženklas, tačiau kol kas patarė kalbėti tik apie paraišką dėl ketinimų. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad įtakos situacijai turi keletas veiksnių, galinčių labai greitai iš esmės ją pakeisti.
Xi Jinpingas gimė 1953 metais. Jo tėvas – vienas iš Kinijos komunistų partijos įkūrėjų. 1974 metais Xi Jinpingas įstojo į šią partiją, o 2013-iais tapo jos pirmininku.
Su jo atėjimu į valdžią šalyje prasidėjo ekonominės reformos ir buvo imta vykdyti griežta kovos su korupcija kampanija, be to, išryškėjo nacionalistinės tendencijos ir buvo apribotos piliečių laisvės.
Kad įsigaliotų Komunistų partijos pasiūlymas, jį turi patvirtinti Kinijos parlamentas – Nacionalinis liaudies kongresas. Jo posėdžiai prasidės nuo kovo 5 d. Vis dėlto daugelis mano, kad tai greičiausiai tik formalumas.
Pagal dabar galiojančius įstatymus iš posto Xi Jinpingas turėtų pasitraukti 2023 metais.
Iki 10 metų prezidentavimo kadenciją apribojanti taisyklė į konstituciją buvo įtraukta dešimtajame praeito amžiaus dešimtmetyje, Deng Xiaopingo vadovavimo laikais. Nustatydamas įgaliojimų terminą jis siekė užkirsti kelią neribojamo valdymo ir Mao Zedongo asmenybės kulto pasikartojimui.
Du prieš Xi Jinpingą partijos pirmininko pareigas ėję vadovai pakluso nustatai tvarkai, tačiau Xi Jinpingas nuo pat atėjimo į valdžią 2013 metais pademonstravo pasiryžimą vadovauti šaliai pagal asmenines taisykles.