JAV prezidentas Barackas Obama sušaukė neeilinį Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą, siekiant aptarti veiksmus prieš Rusiją dėl jos įvykdyto Krymo prijungimo, privertusio Vakarų šalių lyderius iš naujo apsvarstyti savo ryšius su Maskva po Šaltojo karo, kai Maskvą buvo stengiamasi įtraukti į platesnę tarptautinę bendruomenę.
Rusijai telkiant, kaip nurodo NATO, „labai nemažas“ pajėgas prie sienos su Ukraina, baiminamasi, kad prezidentas Vladimiras Putinas pasiryžęs atplėšti daugiau Ukrainos teritorijų.
Ši besivystanti krizė tikriausiai dominuos susitikime, kuris tradiciškai organizuojamas, siekiant aptarti branduolinio saugumo klausimus.
Pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas susitiks su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry Branduolinio saugumo viršūnių susitikime (NSS). Tos diplomatijos vadovų derybos gali būti labiausiai įtemptos iš iki šiol įvykusių.
S.Lavrovas ir J.Kerry susitiks pirmą kartą po to, kai Vašingtonas paskelbė finansines sankcijas įtakingiausiems V.Putino artimiausios aplinkos nariams dėl jų sprendimo panaudoti jėgą, reaguojant į praeitą mėnesį įvykusį Kremliaus palaikomo Ukrainos režimo nuvertimą.
J.Kerry jau perspėjo, kad Maskva gali prarasti vietą prestižiniame Didžiojo aštuoneto klube dėl savo sprendimo pasiųsti pajėgas į Krymą.
Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas sakė, kad Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir Jungtinių Valstijų lyderiams, nedalyvaujat dabartinei G-8 pirmininkei Rusijai, turi aptarti nuolatinį Rusijos pašalinimą iš grupės, į kurią ji buvo priimta 1998 metais, siekiant paskatinti Maskvą už tai, kad ji pasirinko demokratinį kelią po Sovietų Sąjungos subyrėjimo.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel praeitą savaitę sakė, kad nebėra politinių sąlygų egzistuoti Didžiajam aštuonetui, nors jos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris vėliau patikslino, jog vyriausybės vadovė turėjo omenyje birželį Rusijoje turintį vykti G-8 viršūnių susitikimą.
Ukrainos laikinasis premjeras Arsenijus Jaceniukas sekmadienį sakė atšaukęs planus vykti į Hagą, kad galėtų dalyvauti derybose su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl pagalbos programos jo krizės ištiktai šaliai.
Vakarų šalių palaikomi Ukrainos lyderiai taip pat išsakė nešimą dėl tikėtinos Rusijos invazijos, gresiančios pramoniniams šalies regionams, kai Rusijos kariai užėmė paskutinę ukrainiečių oro pajėgų bazę Kryme.
Nyderlandų premjeras Markas Rutte sekmadienį teigė, kad G-7 susitikimas nenukreips dėmesio nuo dvi dienas truksiančio NSS tikslų, kai Didžiojo septyneto pasitarimas baigsis pirmadienio vakarą.
53 šalių lyderiai susirinks į trečiąjį NSS susitikimą, įsteigtą B.Obamos iniciatyva ir rengiamą kas dvejus metus. Per tokius susitikimus lyderiai tariasi dėl branduolinio terorizmo prevencijos ir pasaulyje naudojamų nekarinės paskirties branduolinių medžiagų mažinimo.
Pasaulio lyderiai antradienį galės netrikdomai diskutuoti dėl pastangų užtikrinti branduolinių medžiagų atsargų saugumą, siekiant užkirsti galimybę grupuotėms, tokioms kaip „al Qaeda“, įgyti branduolinę arba vadinamąją purvinąją bombą, pagamintą iš įprastų sprogmenų ir radioaktyvių medžiagų.
M.Rutte sakė, kad lyderiai sieks sukurti „branduolinio saugumo architektūros“ planą, norint užtikrinti, kad branduolinės medžiagos „nepatektų į netinkamas rankas“.
Pietų Korėja, kurioje NSS vyko 2012 metais, Nyderlandai ir JAV nori suderinti geriausios branduolinio saugumo praktikos rekomendacijas, patvirtintas Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA), ir parengti paketą, kurį galėtų pasirašyti viršūnių susitikime dalyvaujančios šalys.
Tačiau nesitikima, kad toks dokumentas bus įtrauktas į baigiamąjį pareiškimą.
Branduolinis saugumas yra viena iš svarbiausių sričių B.Obamos politikoje, o 2009 metais jis sakė, kad branduolinių ginklų ir technologijų platinimo pavojus yra „viena iš didžiausių grėsmių tarptautiniam saugumui“.
Paskutinį NSS susitikimą planuojama surengti Vašingtone 2016 metais.
B. Obama atvyko į Nyderlanduose vyksiantį G-7 viršūnių susitikimą
B. Obama pirmadienį atskrido į Nyderlandus dalyvauti Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių pasitarime dėl Ukrainos krizės ir branduolinio saugumo derybose, pranešė vienas naujienų agentūros AFP fotografas.
Iš Vašingtono atskridęs prezidento lėktuvas „Air Force One“ nusileido Schipholio oro uoste Amsterdame apie 7 val. 50 min. Grinvičo (9 val. 50 min. Lietuvos) laiku.
B.Obama pirmiausiai planuoja aplankyti Valstybinį muziejų (Rijksmuseum) Amsterdame, o vėliau išvykti į Hagoje vyksiantį G-7 derybas bei Branduolinio saugumo viršūnių susitikimą (NSS).
B.Obamos vizitas Nyderlanduose per dvi dienas vyksiantį NSS buvo jau seniai suplanuotas, tačiau pirmadienį paskubomis buvo suorganizuotas Didžiojo septyneto pasitarimas dėl Ukrainos krizės, kuriame dalyvaus JAV, Didžiosios Britanijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Japonijos lyderiai.
Duodamas interviu Olandijos dienraščiui „de Volkskrant“, kuris buvo paskelbtas prieš JAV lyderio atvykimą pirmadienį, B.Obama sakė norintis pasiųsti Europos lyderiams žinią, jog Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną reikia priversti „suprasti ekonominius ir politinius padarinius dėl jo veiksmų Ukrainoje“.
Tačiau JAV prezidentas tikino vis dar nežvelgiantis į Europą kaip į mūšio laiką tarp Rytų ir Vakarų.
„Tokia mąstysena turėjo pasibaigti su Šaltuoju karu, – aiškino jis. – Priešingai – svarbu, kad Ukraina palaikytų gerus santykius su Jungtinėmis Valstijomis, Rusija ir Europa.“
B.Obama ir kiti G-7 lyderiai planuoja daugiausiai dėmesio skirti diskusijoms dėl ekonominės pagalbos Ukrainai, taip pat V.Putino izoliavimo nuo prestižinio pasaulio galybių klubo, kuriame Rusija paprastai dalyvauja Didžiojo aštuoneto formate.
Ukrainos krizė daugelio laikoma išbandymu B.Obamos gebėjimui sutelkti stiprų vieningą frontą kartu su Europos lyderiais, kurie kelia nerimą V.Putino veiksmai, tačiau kurių ekonomikos smarkiai priklausomos nuo energetikos ir prekybos ryšių su Rusija.
Duodamas interviu „de Volkskrant“, B.Obama pripažino, kad sankcijos, kurių jis pagrasino imtis prieš Rusijos ekonomikos sektorius, gali sukelti padarinių visame pasaulyje.
Tačiau prezidentas pridūrė: „Jeigu Rusija toliau eskaluos padėtį, turime pasiruošę primesti didesnę kainą.“
Kita vertus, Europos paskelbtos sankcijos Rusijai neprilygo toms, apie kurias paskelbė B.Obama. Dvi knygas apie Europos Sąjungą (ES) parašęs Michaelas Geary sakė, kad nedaug vilčių, jog Bendrija imsis konkrečių veiksmų.
„Įtariu, kad sulauksime ... daug griežtos retorikos iš G-7 ir ES, tačiau bus mažai gilesnių, koordinuotų sankcijų“, – sakė Vašingtone įsikūrusio Wilsono centro analitikas.