Dvi dienas Ženevoje vyksiantis susitikimas bus pirmosios tokios derybos nuo Irano prezidento Hassano Rouhani, laikomo nuosaikių pažiūrų veikėju, atėjimo į valdžią šių metų rugpjūtį.
H.Rouhani pažadėjo konstruktyviai spręsti dešimtmetį vykstantį ginčą dėl Irano branduolinių ambicijų ir pasiekti, kad būtų atšauktos šiitiškos respublikos ekonomiką skaudžiai veikiančios Vakarų šalių sankcijos.
Vakarų šalys ir Izraelis įtaria, kad Iranas siekia pasigaminti branduolinių ginklų, nors Teheranas tai ne kartą neigė.
Užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas parėmė Irano delegacijos lyderio vaidmenį derybose su galingųjų valstybių grupe „P5 plius 1“, kurią sudaro Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Rusija, JAV ir Vokietija.
Tačiau iki šiol jis neatskleidė, ką Teheranas ruošiasi pasiūlyti mainais į prašymą sušvelninti Europos Sąjungos (ES) ir JAV taikomas sankcijas, smarkiai smogusias Irano naftos eksportui ir galimybę palaikyti ryšius su pasaulio bankais.
„Savo požiūrį pateiksime kaip sutarta – Ženevoje, ne anksčiau“, – M.J.Zarifas parašė socialiniame tinkle „Twitter“.
Tačiau jo pavaduotojas šiose derybose Abbasas Araqchi teigė, jog negali būti kalbos dėl pasiūlymo Iranui atsisakyti savo sukauptų prisodrinto urano atsargų, kurios gali būti naudojamos tiek civiliniams, tiek kariniams tikslams.
„Derėsimės dėl sodrinimo apimties, lygio ir metodų, tačiau (prisodrintos) medžiagos išgabenimas Iranui yra raudona linija“, – sakė A.Araqchi.
Branduoliniams užtaisams gali būti naudojamas tik daugiau nei iki 90 proc. prisodrintas uranas.
Tuo tarpu jėgainių reaktoriams tinka daug mažiau prisodrintas branduolinis kuras. Iranas taip pat nurodo, kad iki 20 proc. prisodrintas uranas reikalingas jo medicinos tyrimų reaktoriui.
Iki 20 proc. sodrinamas uranas kelia didžiausią susirūpinimą Vakarų šalims ir Izraeliui, kurie baiminasi, kad Iranas gali slapta skirti dalį šios medžiagos tolesniam sodrinimui iki atominiams ginklams tinkamo lygio.
Iranas šiuo metu 6 774 kilogramu mažai prisodrinto urano ir beveik 186 kilogramus iki 20 proc. prisodrintos medžiagos. Dar 187 kilogramai iki 20 proc. prisodrintos medžiagos yra paversti urano oksidu, kuris naudojamas branduolinio kuro strypams gaminti.
Šiitiška respublika sako turintis teisę sodrinti uraną taikiems tikslams ir atmetė pakartotinius Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos reikalavimus nutraukti bet kokį sodrinimą.
Vienas Irano derybininkų delegacijai artimas šaltinis sakė valstybinei naujienų agentūrai IRNA, kad jie pasiūlys pasaulio galybėms „aiškų kelią“ į derybas, numatant šio proceso kalendorių ir pagrindą, su „įvardytais pirmuoju ir paskutiniu žingsniais“.
Naujienų agentūra ISNA citavo Irano diplomatus, kurie sakė, kad „teisės sodrinti uraną Irano teritorijoje“ yra vienas iš galutinių derybų tikslų, o ne išankstinė sąlyga, kaip buvo anksčiau.
Buvęs JAV diplomatas Williamas Luersas, vadovaujantis dialogą siekiančiai skatinti iniciatyvai „The Iran Project“, sakė, jog jeigu Teheranas pateiks reikšmingų pasiūlymų, Vašingtonui iškilts dilema, nes JAV Kongresas spaudžia dar labiau griežtinti sankcijas.
„Jeigu Ženevoje jie apibrėžtų įdomų planą, kuris reikšmingai mažintų mūsų susirūpinimą – netgi trumpuoju laikotarpiu, tuomet turėtume spręsti, ar mums tuo pačiu metu daryti kažką, kad šis susitarimas būtų pasiektas, – nurodė W.Luersas. – Tuomet per ateinančius 1–2 metus galima pasiekti išsamesnę sutartį.“
ES išorės politikos vadovė Catherine Ashton Ženevoje atstovaus pasaulio galybėms, tačiau abiem šio dialogo stovykloms spaudimą daro užkulisiniai žaidėjai – Izraelis ir griežtosios linijos šalininkai Irano vyriausybėje.
Po sekmadienį Londone įvykusio pasitarimo su C.Ashton JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pareiškė, kad „langas diplomatijai girgždėdamas atsiveria“.
„Tačiau noriu, jog žinotumėt, kad mūsų akys irgi atviros“, – pridūrė jis, kalbėdamas Amerikos ir Izraelio viešųjų reikalų viršūnių susitikimui Vašingtone palydoviniu ryšiu iš Londono
Izraelis ragino Vakarų šalis sugriežtinti sankcijas ir perspėjo esantis pasiruošęs vienašališkai smogti Irano branduoliniams objektams, jeigu bus įsitikinęs, kad Teheranas artėja prie branduolinio arsenalo įgijimo.
Tuo tarpu H.Rouhani buvo kritikuojamas griežtosios linijos šalininkų, nepatenkintų jo flirtu Vakarams, įskaitant rugsėjį įvykusį istorinį pokalbį telefonu su JAV prezidentu Baracku Obama.
Atrodo, kad bent jau kol kas H.Rouhani tebėra palaikomas Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei, kuriam priklauso paskutinis žodis, sprendžiant visus svarbiausius valstybės klausimus.
A.Khamenei savo religiniame dekrete yra pareiškęs, kad branduolinis platinimas ir atominių bombų turėjimas yra „nuodėmė“. Šią poziciją pagyrė B.Obama, bet Irano aukščiausiasis lyderis taip pat giliai nepasitiki Vakarų šalimis.
Derybos Ženevoje tikriausiai bus „atviresnės, tačiau taip pat labiau komplikuotos“, vienas šiam procesui artimas Vakarų diplomatas sakė naujienų agentūrai AFP su sąlyga, kad jo vardas nebus viešinamas.
„Be abejo, Zarifas pateiks dviprasmišką pasiūlymą“, – sakė diplomatas, pridūręs, kad dar neaišku, ar tas pasiūlymas „bus kažkas priimtina; kaip žinome, aukščiausiais lyderis sprendžia dėl strategijos ir manevravimo ribų“.