Nobelio taikos premijos laureatė Aung San Suu Kyi taip pat sukritikavo su konfliktu susijusį „didžiulį dezinformacijos ledkalnį“, skirtą paremti teroristų interesus. Tokius komentarus Mianmaro de facto lyderė išsakė telefoninio pokalbio su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu metu.
Aung San Suu Kyi sakė Turkijos lyderiui, kad vyriausybė geriausiu galimu būdu gina visus žmones Rachinų valstijoje.
„Labai gerai žinome, geriau nei dauguma, ką reiškia netekti žmogaus teisių ir demokratinės apsaugos. Todėl siekiame, kad visi žmonės mūsų šalyje turėtų teisę į jų teisių apsaugą ir teisę ne tik į politinę, bet ir socialinę bei humanitarinę apsaugą“, - sakė politikė.
Pranešime taip pat sakoma, kad plinta daug suklastotų fotografijų, kurios yra tik didžiulio dezinformacijos ledkalnio viršūnė ir yra skirtos sukurti daug problemų tarp skirtingų bendruomenių bei propaguoti teroristų interesus.
Nobelio taikos premijos laureatė kiek anksčiau buvo stipriai sukritikuota dėl reagavimo į eskaluojamą krizę. Nors politikė anksčiau pripažino problemas Rachinų valstijoje, ji neigė, kad yra vykdomas etninis musulmonų rohinjų valymas. Kelios kitos Nobelio taikos premijos laureatės ragino Aung San Suu Kyi imtis veiksmų konflikte ir pasmerkti smurtą.
Pastarąsias dvi savaites nuo smurto iš Mianmaro Rachinų valstijos į Bangladešą pabėgo daugiau kaip 123 tūkst. musulmonų rohinjų. Jie yra pilietybės neturinti etninė musulmonų mažuma, susidurianti su persekiojimu Mianmare.
Naujausia smurto banga šiaurės vakarinėje Mianmaro Rachinų valstijoje kilo rugpjūčio 25 d., musulmonų rohinjų sukilėliams atakavus keliasdešimt policijos postų ir armijos bazę. Tai išprovokavo karinį atsaką ir susirėmimus, žuvo mažiausiai 400 žmonių, tūkstančiai musulmonų rohinjų bėga į Bangladešą.
Mianmaras teigia teisėtai kovojantis su musulmonų rohinjų teroristais, atsakingais už atakas. Vargingiausias Mianmaro regionas - Rachinų valstija - yra namais daugiau kaip milijonui musulmonų rohinjų, tačiau daugiausia gyventojų budistų turinčiame Mianmare jie susiduria su dideliais apribojimais. Čia jau ne vienerius metus tvyro įtampa tarp rohinjų mažumos ir gyventojų daugumos. Daugelis vietos budistų juos smerkia ir laiko nelegaliais migrantais.