Vos kirtus sieną, šiaurinėje Sirijos dalyje, ekstremistų grupuotė „Islamo valstybė“ grobia vis naujas teritorijas ir pavojingai artėja prie tikslo, kurį įvardija kaip Islamo kalifatas – atskira islamo valstybė, kurios valdymo modelis būtų nusižiūrėtas iš pirmojo Kalifato, išplitusio regione per kelis šimtmečius po pranašo Mahometo mirties maždaug 640 m. po Kristaus.

„Islamo valstybės“ smogikams ir toliau plečiant teritorijas, pasienio regionas – tokie miesteliai kaip Besaslanas – tampa viena iš nedaugelio vietų, kur dar galima gauti pinigų kariniams veiksmams finansuoti. Visai neseniai į viešumą iškilo faktas apie sumanią naftos kontrabandos schemą – šiuo atveju kalbama apie milijonus barelių naftos.

Nafta atkeliauja iš telkinių ir perdirbimo gamyklų, kurias į savo rankas Irako šiaurėje ir šiaurinėje Sirijoje perėmė „Islamo valstybės“ kovotojai. Dar visai neseniai buvo labai paprasta ją slapta gabenti į pietinius Turkijos regionus. Viena iš priežasčių itin žemiška – pigi kontrabandinė nafta labai paklausi prekė Turkijoje, kur legali nafta tikrai sunkiai įperkama. Pigesnės naftos poreikis toks didelis, kad jos pirkti nesibodima net iš aršiausių priešų. Turkijoje, vos už pusvalandžio kelio nuo sienos, litras benzino jau kainuoja apie 1,6 dolerio (4,37 Lt) – žymiai pigiau nei įprastai.

Vis didėjantis tarptautinės bendruomenės susirūpinimas „Islamo valstybės“ veiksmais – ekstremistai brutaliai kapoja galvas Vakarų žurnalistams ir humanitarinės pagalbos darbuotojams, o vaizdo įrašus talpina internete – neabejotinai kiša pagalius į ratus teroristų veiklos finansavimo schemoms.

JAV vadovaujamos koalicijos pajėgos prieš savaitę kaip reikiant smogė „Islamo valstybės“ naftos objektams – užtvenktas labai svarbus pinigų šaltinis. Tačiau naftos kontrabanda – tik vienas iš daugelio būdų, kuriais ekstremistai uždirba pinigų. Daug pinigų.

"Islamo valstybės" kovotojai
JAV iždo departamentas neturi tikslių duomenų apie grupuotės pajamas, kurie nustebintų visuomenę teroristų turimais turtais, tačiau tvirtina manąs, kad „Islamo valstybė“ per mėnesį užsidirba milijonus dolerių.

Gerai informuoti šaltiniai teigia, kad „Islamo valstybė“ išleidžia labai daug pinigų: mokamos algos ekstremistams, perkami ginklai, vis atsiranda ir neplanuotų išlaidų. Kontrabandinė nafta „Islamo valstybei“ per dieną uždirba nuo 1 iki 2 mln. dolerių (2,73-5,46 mln. Lt) (mažiausiai).

Vašingtono Artimųjų Rytų politikos instituto Steino kovos su terorizmu ir žvalgybos programos vadovas Matthew Levittas „Islamo valstybę“ vadina didžiausią finansavimą gaunančia grupuote.
M. Levittas – terorizmo ir jo finansavimo specialistas, anksčiau dirbęs JAV iždo departamente ir FTB.

„Islamo valstybė“, anot M. Levitto, finansuojama kaip nė viena teroristinė organizacija per visą jų istoriją. Neskaitant pajamų iš naftos kontrabandos, grupuotė pinigų gauna ir iš turtingų geradarių, gyvenančių tokiose šalyse kaip Kataras ir Kuveitas.

Tačiau ekstremistai žino ir dar vieną būdą, kaip gauti pinigų, daug pinigų: turtus krauna organizuotas nusikalstamumas, aktyviai vykdomas teritorijose, atsidūrusiose jų įtakos zonoje. Grupuotė, anot M. Levitto, yra vagių ir žudikų projektas. Jos pradžia – nusikaltėlių grupuotė.

„Mūsų tai neturėtų stebinti“, - teigia M. Levittas ir pažymi, kad tokios grupuotės pirmiausia finansuojamos per nusikalstamą veiklą.

M. Levitto vertinimu, „Islamo valstybė“ veikia kaip didžiulė nusikaltėlių organizacija, kurios iš esmės negali pažaboti nė viena teisėsaugos sistema pasaulyje. Be to, ji veiklą vykdo labai seniai, todėl turėjo pakankamai laiko giliai įleisti šaknis ir įsitvirtinti.

Tai reiškia, kad „Islamo valstybė“ verčiasi reikalaudama pinigų iš žmonių, gyvenančių ekstremistų perimtose teritorijose. Norite pradėti verslą „Islamo valstybės“ kontroliuojamoje teritorijoje? Susimokėkite specialų mokestį. 

Norite savo sunkvežimiu važinėti „Islamo valstybės“ ekstremistų kontroliuojamais keliais? Reikia mokėti duoklę. Ekstremistų teritorijose esančių kaimų žmonės, kaip teigia šaltiniai, teroristams moka praktiškai už viską – galbūt trūksta tik mokesčio už orą.

„Turima informacijos, kad žmonės Mosule (Irake), kurie nori pasinaudoti jų sąskaitose banke esančiais pinigais, privalo „savanoriškai“ paaukoti ir „Islamo valstybei“. Perimtos teritorijos islamistams suteikia puikių galimybių, kurių tokios organizacijos kaip „Al Qaeda“, realiai nevaldančios konkrečių teritorijų, neturi“, - teigia M. Levittas.
IS budelis

Tai šimtmečius puoselėjama užkariavimų ir kontrolės schema: ką pasiimi, tą ir turi.

Mosule „Islamo valstybės“ smogikai nusiaubė Irako centrinį ir mažesnius provincijos bankus. Skaičiuojama, kad ekstremistai pasisavino dešimtis ar net šimtus milijonų dolerių.

„Islamo valstybė“ sustiprėjo pasinaudojusi palankia situacija – JAV karių pasitraukimu ir nepakankamai stipria Irako kariuomene, teigia Vašingtone veikiančios Sirijos specialiosios darbo grupės vykdomasis vadovas Mouazas Moustafa. „Islamo valstybė“ išnaudojo pasitaikiusią galimybę – plėšė bankus, įvedė savus mokesčius, pradėjo verstis turto prievartavimu. Islamistams pinigų tikrai netrūksta – jie gali sau leisti finansuoti vykdomą karą ir ekspansiją Irake bei Sirijoje. Kitaip tariant, nėra nuo nieko priklausomi.

M. Moustafa dirba su JAV įstatymų kūrėjais – prašo jų remti nuosaikesnius Sirijos sukilėlius, kurie šiuo metu kovoja ne tik su „Islamo valstybe“, bet ir su Basharo al Assado režimu. Visai neseniai jis padėjo suorganizuoti kelių Kongreso delegacijų susitikimą su nuosaikių kovotojų atstovais.
Koalicijos pajėgų rengiami antskrydžiai, anot M. Moustafos, yra per menkos pastangos, siekiant sunaikinti nepriklausomą nusikaltėlių organizaciją, kuria sėkmingai tapo „Islamo valstybė“.
„Jie engia žmones, atima iš jų pinigus – tai didžiulės pajamos. Tačiau ne tik tai. Galima teigti, kad ekstremistų rankose atsidūręs visos Sirijos krašto aruodas. Jie kontroliuoja javus, medvilnę, viską, kas svarbiausia šaliai. Štai kas sudaro „Islamo valstybės“ ekonominį pagrindą“, - tvirtina M. Moustafa.

Kovotojai, kurie pasiryžę ginklu priešintis „Islamo valstybei“, nepatenkinti tuo, kad Jungtinės Valstijos per menkai jiems talkina, tvirtina M. Moustafa, ir pabrėžia – toks esą JAV prezidento Baracko Obamos pasirinkimas. 

„Toks Baltųjų rūmų sprendimas. Visada taip buvo. Manau, kad Baltieji rūmai lėtai juda teisinga kryptimi. Turiu savo nuomonę apie dabartinę Baltųjų rūmų politiką – jeigu jie tokią būtų vykdę prieš trejus metus, „Islamo valstybės“ paprasčiausiai nebūtų, ir greičiausiai jau būtume atsikratę B. al Assado režimo“, - mano M. Moustafa.

B. Obamos administracija jau anksčiau sulaukė kritikos ir ją atmeta argumentu, kad prezidentas labai gerai apgalvojo, kaip reaguoti į situaciją Sirijoje.

„Nėra sunku įsivaizduoti scenarijų, kas būtų buvę tokiu atveju – jeigu JAV prieš trejus metus buvo davusios ginklų Sirijai, „Islamo valstybės“ ar kitos organizacijos ekstremistai būtų jais pasinaudoję ir dar labiau nustekenę regioną. Todėl prezidento sprendimas buvo labai gerai apgalvotas“, - rugsėjį sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Joshas Earnestas. 

JAV vadovaujamos koalicijos pajėgos visai neseniai ėmėsi aktyviai naikinti „Islamo valstybės“ taikinius, buvo nusitaikyta į teroristų turimus naftos objektus. Tačiau teroristai ir toliau kontroliuoja daug žemių, kur gyvena taikūs civiliai, iš kurių vis dar gali kaip reikiant pasipelnyti - bent jau artimiausiu metu ekstremistams lėšų greičiausiai nepritrūks.