„Išjudinti šį metalo laužą galima tik paėmus irklus ir pradėjus irkluoti“, – sarkastiškai pastebi karininkas.
Netoliese plūduriuoja išlikęs flagmanas, fregata „Hetman Sahaidačnyj“, pavadinta XVII a. karvedžio vardu. Jame gyvena ankštai susispaudę jūreiviai.
Tai Ukrainos karo laivyno likučiai.
Laivynas, kuris po ilgametės korupcijos bei nepriežiūros ir taip buvo apgailėtinos būklės, dar labiau nuskurdo, kai pernai kovo mėnesį Rusija užėmė Juodojoje jūroje esantį Krymo pusiasalį.
Maskva atėmė geriausius laivus, kurie buvo prišvartuoti strateginiuose uostuose, ir įtikino tūkstančius jūreivių palikti savo postus.
„Tai buvo mūsų laivyno tragedija“, – prislėgtai sako karininkas Vitalijus Martyniukas, kuris tuo metu, kai Rusija aneksavo Krymą, studijavo Krymo Sevastopolio mieste.
Du trečdaliai prarasti
Karo ekspertas Serhijus Zhurecis sako, kad aneksavus Krymą Ukraina prarado du trečdalius savo karinio jūrų laivyno.
Svarbiausios klasės ir didžiausių pajėgumų laivai dabar yra okupuotoje teritorijoje ir tai Ukrainai didžiulė problema, sako jis.
„Naujo laivyno sukūrimas nuo nulio pareikalaus milžiniškų pastangų ir didžiulių išlaidų, – sako S. Zhurecis. – Nes iš senojo nieko nebeliko.“
Flagmanas „Hetman Sahaidačnyj“, dabar prišvartuotas Odesoje, nuo okupavimo išgelbėtas visiškai atsitiktinai. Tuo metu, kai Rusijos specialiųjų pajėgų kariai be skiriamųjų ženklų užėmė strateginius objektus Kryme, fregata buvo pakeliui iš mokymų misijos Adeno įlankoje.
O netoliese prišvartuotas raketinis kateris „Pryluky“ yra vienas iš laivų, kuriems po Krymo aneksavimo pavyko grįžti į žemyninę Ukrainą. Bet jo būklė tokia apgailėtina, kad, kaip juokauja jūreiviai, Rusijai buvo pigiau laivą atiduoti, nei jį utilizuoti.
Rusija ir Ukraina pasiekė susitarimą dėl kitų laivų grąžinimo, bet rytinėje šalies dalyje kilus kruviniems konfliktams tarp prorusiškai nusiteikusių separatistų ir Ukrainos vyriausybės pajėgų, jis buvo sustabdytas.
„Tarp mūsų daug išdavikų“
Kalbant apie personalą, reikalai tokie patys nepavydėtini.
Šiandien Ukrainos karinį jūrų laivyną sudaro vos 6 tūkstančiai karių – nuo 2013 m. jų sumažėjo daugiau nei perpus (tuomet skelbta, kad Ukrainos laivyne tarnauja 14 tūkst. kariių).
Iš 8 tūkstančių karių, tarnavusių Kryme, tik 2 tūkstančiai pasirinko Ukrainą, likusieji perėjo į Rusijos pusę.
Tokio didelio masto išdavystė skaudžiai atsiliepia tiems kariams, kurie nusprendė likti Ukrainos pusėje.
„Tarp mūsų buvo daug išdavikų“, – sako 26 metų vyresnysis leitenantas Petro Bondaras.
„Kai studijavau, mums dėstė profesoriai, kurie kalbėjo apie tarnavimo Rusijos laivyne privalumus.“
P. Bondaras su kartėliu prisimena pavadinimus laivų, kuriuos jis ir jo bendražygiai buvo priversti palikti rusams: korvetė „Ternopil“ ir minų traleriai „Čerkasy“ bei „Černihiv“.
„Visi tikėjosi, kad jie bus grąžinti į Odesą. Bet viskas pasisuko daug blogesne linkme, nei tikėjomės“, – skundžiasi jis.
Nors pajėgos ir nusiaubtos, Ukrainos karinė vadovybė desperatiškai ieško šviesos tunelio gale.
Admirolas Igoros Kabanenka, buvęs Ukrainos gynybos ministro pavaduotojas, sako, kad dauguma karinių laivų, kuriuos Ukraina prarado, buvo sovietinių laikų atgyvenos ir bet kokiu atveju greitai būtų tapę nebetinkamais naudoti.
„Ukrainos kariniam laivynui reikia naujos strategijos, naujos vizijos, koks jis turi būti ateityje“, – pasakė jis AFP.
„Mums reikia rinktis: arba sukuriame naują veiksmingą jūrų laivyną, arba atsitraukiame ir stebime, kaip kažkas atima dar ir tai, kas liko.“