„Komsomolskaja pravda“ pateikia įdomiausius jo išsakytos pozicijos fragmentus. 

Delsti nebegalima

– Kokia strateginė išeitis numatoma norint įveikti šį sunkų mūsų šalies ekonomikos vystymosi etapą?

– Daugelis, įskaitant valdininkus, mano, kad vertėtų laukti geresnių laikų ir apsišarvuoti kantrybe. Man, kaip ir daugeliui rusų, kur kas artimesnis prezidento Putino pareiškimas Federaliniam susirinkimui: „Mes pasieksime sėkmę, jei patys užsidirbsime savo gerovei ir klestėjimui, o ne tikėsimės, kad aplinkybės palankiai susiklostys, ar kliausimės išorine konjunktūra“. 

V. Putino teigimu, pagal blogiausią scenarijų Rusijos išėjimas iš sudėtingo ekonominio etapo įvyks ne vėliau kaip per artimiausius dvejus metus, tačiau šį laikotarpį mes būtinai turime būti aktyvūs visų pirma tam, kad šalies ekonomika būtų diversifikuota. Tam turi pasitarnauti ir importo spragų užpildymas. 

Vyriausybės lėtumą priimant magistralinius sprendimus ar tiesiog įvykių stebėjimą gali paaiškinti tai, kad ekonomikos struktūros pakeitimas kelia rimtą grėsmę biudžetui, nes pusė pajamų šiuo metu gaunama iš Kuro ir energetikos komplekso (TEK).

Vertėtų nepamiršti, kad daugelio telkinių pelningumas užtikrinamas tik tuo atveju, jei naftos kaina siekia 60 JAV dolerių (apie 51 eurą). Situacija sunkiai išgaunamos naftos sektoriuje kur kas sudėtingesnė. Gavybos rentabilumas Arktyje užtikrinamas tik tada, jei barelio kaina siekia 100-120 JAV dolerių (apie 85-102 eurus).

Ar mums verta tokiomis sąlygomis forsuoti gavybą Arkties vandenyno telkiniuose? Kodėl, nepamirštant šio regiono reikšmingumo Rusijai, nepadarius pauzės Arkties regiono naftos ir dujų telkiniuose? Tokią pauzę jau padarė kai kurie mūsų konkurentai. JAV Arktyje paskutinį gręžinį išgręžė 2003 metais, Kanada – 2005 metais. 

50 proc. pajamų – centrui, likę 50 proc. – regionams 

Žinoma, finansinis stabilumas turi likti dėmesio centre, tačiau pagrindinis tikslas – finansinė konsolidacija turi tarnauti ekonomikos augimui, tačiau, kaip rodo praktika, to nėra, nes ekonomikos sektoriaus kreditavimas nėra tinkamai užtikrinamas. Maža to, Centrinio banko bazinių palūkanų normos pakėlimas iki 17 proc. gali būti vertinamas kaip chirurginė priemonė, tačiau tokio chirurginio įsikišimo laikas turi būti griežtai ribojamas. 

Viena iš esminių perėjimo prie Rusijos ekonomikos diversifikavimo dedamųjų – efektyvus ekonomikos decentralizavimas. Pervertiname santykių tarp centro ir regionų optimizavimo reikšmingumą. Toks siūlymas iš esmės niekur nedingo, tačiau kažin ar galima pagerinti Rusijos ekonomikos situaciją be šios srities diversifikavimo. Ir ne tik. 

Rusijos centro santykių su subjektais optimizavimo svarba auga Ukrainos įvykių kontekste. Dar kontrastingesnis atrodo nenutrūkstamo ryšio tarp pribrendusio ekonomikos decentralizavimo ir federalinio centro, apjungiančio šalį į visumą, vaidmens stiprinimas.

2013 metais vyriausybė pranešė atsisakanti pajamų perskirstymo Rusijos Federacijos subjektų naudai nepaisant to, kad mes akivaizdžiai nutolome ir toliau tolstame nuo 1998 m. Biudžeto kodekso, kuriame buvo numatyta 50 proc. Rusijos biudžeto skirti centrui, o likusius 50 proc. – regionams.

Vyriausybės pirmininko išsakyta nuomone, konsoliduoto biudžeto pasikeitimų Rusijos subjektų naudai galima tikėtis ne anksčiau kaip trečiąjį dešimtmetį, kai bus užbaigtas Rusijos ginkluotųjų pajėgų modifikavimo procesas. 

Kritika išsakoma, tačiau situacija nesikeičia

Svarbų vaidmenį federalinio formavimo procese raginamos atlikti taip pat ir teritorijos, pirmaujančios pagal vystymąsi. Šios teritorijos yra įvardintos. Mums žinomas ir strateginis jų vaidmuo, tačiau ta nereiškia, kad spartesnį šių teritorijų vystymąsi užtikrinantys planai buvo visu pajėgumu įgyvendinami jau 2014 metais. Prezidentas Putinas pavadino spartesnį nei buvo planuota Tolimųjų Rytų ir Rytų Sibiro regionų vystymą pagrindiniu XXI amžiau projektu, tačiau šiuo metu užduotis nėra vykdoma kompleksiškai, išsakoma nemažai kritikos dėl tokios situacijos, keičiami atsakingi asmenys, tačiau iš esmės ten niekas nesikeičia.

Prisimenu ir vėl skirto žemės ūkio ministerijos vadovo pareiškimą, kad parengta 16 didelių projektų, kurie yra paruošti vykdymui, tačiau jų bus imtasi, jei vyriausybė skirs lėšų federalinės tikslinės programos įgyvendinimui. Daugelis tada pamanė, kad pagaliau vyksta perėjimas nuo koncepcijų, planų, žodžių prie realių veiksmų, tačiau po to, kai buvo paskelbta dėl perėjimo prie konkrečių projektų, nieko daugiau negirdėti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (207)