Nesitikima, kad per popietę vyksiantį susitikimą bus pasiektas išsamus taikos susitarimas, bet diplomatai viliasi, kad derybos, kuriose taip pat dalyvaus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, padės padidinti pasitikėjimą tarp Rusijos ir Ukrainos vadovų.
Nuo 2014 metų, kai prasidėjo Kijevo konfliktas su Rusijos palaikomais separatistais rytinėje Ukrainoje, žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių, daugiau nei milijonas buvo priversti palikti savo namus, konfliktas smarkiai nualino šalies ekonomiką.
Jis taip pat padidino įtampą Rusijos santykiuose su Vakarais, Jungtinėmis Valstijomis ir Europos Sąjunga, įvedusiomis sankcijas Maskvai dėl jos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir paramos separatistams.
Separatistai paskelbė „liaudies respublikas“ Donecko ir Luhansko regionuose netrukus po Krymo aneksijos, kuri padidino V. Putino populiarumą jo šalyje, bet lėmė tarptautines sankcijas.
Diplomatai pabrėžia, kad Krymo klausimas per pirmadienio „Normandijos ketverto“ susitikimą svarstomas nebus.
Kijevas aiškiai skelbia apie savo ryžtą niekada neatsisakyti pusiasalio, kurį tarptautinė bendruomenė laiko Ukrainos dalimi.
Kremlius savo ruožtu teigia esantis pasirengęs bendradarbiauti su V. Zelenskiu, o V. Putinas pažėrė pagyrimų Ukrainos vadovui, pavadinęs jį „maloniu“ ir „nuoširdžiu“.
Vis dėlto V. Putinas taip pat nenorės grįžti iš Paryžiaus tuščiomis rankomis ir sieks sankcijų sušvelninimo.