Ankstyvą ketvirtadienio rytą Paryžiaus pietryčiuose buvo uždaryti keliai, o žmonės paprašyti likti namuose, nes kenkėjų kontrolės įmonės darbuotojai purškė insekticidus medžiuose, žaliosiose erdvėse ir kitose uodų veisimosi vietose.

Tokie vaizdai tropikų miestuose yra įprastas reiškinys, bet vis dažniau pasitaiko ir Europoje, nes tigriniai uodai, galintys pernešti dengės, čikungunijos ir zikos virusus, atkeliauja iš Pietryčių Azijos.

„Tai buvo pirmas atvejis Paryžiuje, bet ne Prancūzijoje, – televizijai BFM sakė Paryžiaus mero pavaduotoja Anne Souyris, atsakinga už sveikatos politiką. –Prancūzijos pietuose tigriniai uodai veisiasi jau kelerius metus“.

Sostinės regioninė sveikatos apsaugos institucija „ARS Ile-de-France“ nurodė, kad tikslinė dezinfekuojama teritorija – 150 metrų aplink 13-ajame sostinės rajone gyvenančio asmens, kuris keliaudamas užsikrėtė dengės karštlige, namus.

Antroji fumigacijos operacija planuojama naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Kolombo priemiestyje į šiaurės rytus nuo Paryžiaus centro, nes ten gyvena antras asmuo, susirgęs dengės karštlige po kelionės į užsienį.

Miesto valdžios institucijos stengiasi užkirsti kelią infekcijos plitimo grandinei Paryžiaus regione, kuriame gyvena apie 12 mln. žmonių.

Jei tigrinis uodas įgelia žmogui, kuris parsivežė virusą iš užsienio, jis (uodas) tampa ligos nešiotoju.

Spartus plitimas

Tigriniai uodai (Aedes albopictus), į Pietų Europą pateko pirmąjį šio amžiaus dešimtmetį ir nuo to laiko sparčiai plinta į šiaurę, įsitvirtindami Prancūzijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje.

Sveikatos ekspertai teigia, kad šie uodai žemyne suklestėjo iš dalies dėl klimato kaitos, nes šiltėjant orams sutrumpėjo jo kiaušinėlių inkubacijos laikotarpis, o žiemos nebėra pakankamai šaltos, kad išnaikintų kenkėjus.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pirmą kartą Prancūzijoje šie uodai pastebėti 2004 metais, o dabar – jau paplitę 71 iš 96 žemyninių šalies departamentų, net vietovėse netoli šiaurinės Lamanšo sąsiaurio pakrantės.

Žmonės raginami pranešti apie pastebėtus atvejus, o duomenys kaupiami specialioje interneto svetainėje.

„Esame įsitikinę, kad rizika ateityje didės“, – balandį AFP sakė visuomenės sveikatos įstaigos „Sante Publique“ pernešėjų platinamų ligų stebėsenos skyriaus vadovė Marie-Claire Paty.

„Daugės susirgimų ir mirčių“

Dengė ir čikungunija pasižymi panašiais simptomais – karščiavimu, mėšlungiu ir galvos skausmais, ir abi šios ligos gali sukelti rimtų komplikacijų: čikungunija pažeidžia nervų sistemą, o dengės karštligė kartais sukelia kraujavimą.

Zikos virusas užsikrėtusiems žmonėms dažnai nesukelia jokių simptomų, tačiau jis gali būti pavojingas vaisiui ir sukelti rimtų smegenų sutrikimų bei apsigimimų vaikams.

ES Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDPC) direktorė Andrea Ammon birželio mėnesį sakė, kad jei tigrinių uodų plitimas tęsis, „galime tikėtis daugiau atvejų ir galbūt mirčių“ nuo uodų platinamų ligų.

ECDPC duomenimis, 2022 metais Prancūzijoje buvo užregistruoti 65 vietiniai dengės karštligės ligos atvejai.

Šaltinis
Temos
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją