Prie šio Prancūzijos vadovaujamo projekto prisidėjo Vokietija, Belgija, Danija, Nyderlandai, Estija, Portugalija, Ispanija ir, taip pat, iš Europos Sąjungos po kelių mėnesių išstosianti Didžioji Britanija.
Deryboms artimas šaltinis sakė, kad prie vadinamosios Europos intervencinės iniciatyvos (European Intervention Initiative, EI2), kuri bus nepriklausoma nuo ES ir NATO, taip pat turi prisidėti Suomija.
Susitikimas rengiamas kitą dieną po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino sukurti „tikrą Europos armiją“. Nuo pat atėjimo į valdžią praėjusiais metais E. Macronas stūmė stipresnę Europos gynybos politiką.
Europa nuo Rusijos ir net neprognozuojamo prezidento Donaldo Trumpo valdomų Jungtinių Valstijų gali apsisaugoti tik vieninga gynyba, antradienį sakė Prancūzijos lyderis.
Pasak E. Macrono, „mums reikia Europos, kuri geriau ginasi pati, o ne tiesiog yra priklausoma nuo Jungtinių Valstijų“.
Tačiau „ES armijos“ idėja yra itin opus klausimas valstybėse narėse, gynybą laikančiose nacionalinio suverenumo reikalu.
Vėliau šaltinis Prancūzijos vyriausybėje nesureikšmino E. Macrono komentarų ir sakė, kad prezidentas kalbėjo ne apie išties viršnacionalines karines pajėgas, apimančias visą Europos žemyną.
EI2 tikslas – užtikrinti galimybę greitai surengti bendras karines operacijas, vadovauti atsakui į humanitarines krizes ir evakuacijos operacijoms.
Per trečiadienio susitikimą turi būti parengtos gairės minėtų devynių šalių prioritetams, įskaitant geografines konkrečių interesų zonas. Prioritetus aukšto rango kariniai pareigūnai formuos nuo ketvirtadienio.
„Kalbama apie europiečių pajėgumų veikti nepriklausomai stiprinimą, kad jų saugumas būtų užtikrintas kada tik prireiktų“, – sakė vienas Prancūzijos gynybos ministrės Florence Parly padėjėjas.
EI2 planai rengiami D. Trumpui ne kartą kritikavus NATO, kuriam jau beveik 70 metų tenka pagrindinė atsakomybė už Europos saugumą.