Šalies šiaurės vakaruose esančiame Ruano mieste A. Hidalgo sakė: „Nusprendžiau būti kandidatė į Prancūzijos Respublikos prezidentus.“

Apie tokius A. Hidalgo ketinimus buvo kalbama jau kelis mėnesius.

Rinkėjų apklausos šiuo metu rodo, kad 62-ejų A. Hidalgo, kuri siekia padaryti užterštą Prancūzijos sostinę švaresne ir žalesne ir kurios pastangas nevienodai vertino paryžiečiai, surinktų 7–9 proc. balsų pirmame prezidento rinkimų ture, jei būtų išrinkta atstovauti socialistams.

Prancūzijos prezidento rinkimai vyks 2022 metų balandžio 10 ir 24 dienomis.

Prancūzijoje prezidentą penkerių metų kadencijai tiesiogiai renka žmonės viename ar dviejuose balsavimo turuose. Jei per pirmąjį turą nė vienas kandidatas neužsitikrina absoliučios balsų daugumos, po dviejų savaičių rengiamas antrasis turas, į kurį patenka du daugiausia balsų per pirmąjį turą surinkę kandidatai.

E. Macronas dar nepaskelbė, kad sieks antros kadencijos prezidento poste, tačiau laukiama atitinkamo jo pareiškimo. E. Macronas ir 2017-ųjų rinkimuose jo įveikta kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) lyderė Marine Le Pen tebėra artėjančio balsavimo favoritai.

M. Le Pen jau yra paskelbusi, kad dalyvaus kitais metais vyksiančiuose Prancūzijos prezidento rinkimuose, ir tai bus jos trečias bandymas tapti valstybės vadove.

A. Hidalgo, kuri užaugo ispanų imigrantų šeimoje, pabėgusioje nuo diktatoriaus Francisco Franco režimo, laukia labai sunki užduotis suvienyti susiskaldžiusius kairiuosius. Jų gretose įsigalėjusi sumaištis nuo 2017 metų, kai socialistai neteko valdžios.